Kandidatai kalba apie atlyginimus, sveikatos ar socialinę apsaugą, žada tai, ko šiose srityse Prezidentas negali daug nuveikti, nes kompetencija ribota. Ji gal būt padidėja, kuomet valstybės vadovas sėkmingai veikia kartu su Vyriausybe, Seimu, parlamentinėmis partijos. Toks sugebėjimas irgi klausimas kandidatams.
Ir nors visi suprantame, kad ir šių klausimų, kitokio populizmo neišvengsime, vis tik prezidento, kuris pirmiausia atsakingas už šalies saugumą, gynybą ir užsienio politiką, didžiausi išūkiai, kaip ir mūsų visų, laukia būtent Europos Sąjungoje ir NATO, kurių nariais jau 15 metų esame. Šios, prieš dešimt ar penkiolika metų atrodžiusios stabilumo sąjungos, šiandien draskomos vidinių ir išorinių iššūkių bei problemų. Ir su jomis naujasis valstybės vadovas susidurs pirmiausia, net ir negalėdamas sau leisti „apšilti kojų“.
Štai E. Lucasas savo komentare dramatiškai teigia, jog „liko 10 mėnesių išsaugoti NATO“. Ir iš tiesų klausimų yra labai daug, kaip Aljansas bendradarbiaus toliau su JAV, kaip bus sprendžiamos Europos gynybos problemos, kaip su strategine komunikacija ir t.t. Šiais klausimais visos ir net didžiosios ES šalys turi gana skirtingas nuomones, ką palaikysim, su kuo eisime?
Europos Sąjungoje vyksta labai sunkiai prognozuojamos Brexit skyrybos, galinčios pakeisti net Europos geopolitinę situaciją. Europos Parlamento rinkimai, nulemsiantys daugybę sprendimų, taip pat būsimos Europos Komisijos kryptį, sudėtį, būsimą finansinę perspektyvą, kuri Lietuvai ir dėl Rail Baltica, ir dėl Ignalinos Atominės elektrinės uždarymo, ir dėl žemės ūkio išmokų yra labai svarbi.
Todėl būtų labai svarbu rinkėjams žinoti, kaip šių iššūkių ir problemų akivaizdoje elgtųsi kandidatai, laimėję rinkimus. Man ir ne tik, būtų labai svarbu žinoti ką galvoja kandidatai, likus pusantro mėnesio, apie vykstančio arba neįvyksiančio Brexit pasekmes, kokie bus atsiskyrusios JK, su kuria liekame NATO, ir ES santykiai?
Kokia jų nuomonė apie antrojo prezidento rinkimų turo metu vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, būsimą sudėtį, įvairių radikalių politinių jėgų keliamą sumaištį? Beje, būtų įdomu, ką galvoja ir kandidatai į Europos Parlamentą, prie ko jie žada jungtis? Prie europinių ar antieuropinių jėgų? O pastarųjų gali būti net gerokas trečdalis ir jos jau vienijasi.
Pagaliau, ką kandidatai galvoja apie Europos Sąjungos ateitį, kuria linkme jie kreips Lietuvą?
Šioje situacijoje itin svarbus Prezidento, Vyriausybės bei Parlamento bendradarbiavimas. Ar kandidatai tam pasiruošę? Ar bus tęsiama tarpinstitucinė konfrontacinė politika dėl smulkmenų, švaistant šalies resursus, visų mano paminėtų ir dar neminėtų iššūkių akivaizdoje?
Todėl būtina pakreipti kandidatų diskusijas ir konkurenciją būtent šia linkme, padėti susiorientuoti rinkėjams, o ne gaišti laiką, svarstant kandidatų aprangą, kas gal ir svarbu, tačiau tikrai ne svarbiausia.
***
Gediminas Kirkilas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas.
