„Teisingumui užtikrinti svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir teisėjo moralė. Tačiau bet kokiu atveju pagrindinis prioritetas liks nepakantumas korupcijai“, – dėstė Teisėjų tarybos narė 55-erių L.Braždienė.
Tačiau kalbėdama apie moralę ir teisėjų korupciją ji neužsiminė, kad pati buvo svarstoma dėl abejotinų sprendimų.
Skundus dėl galimų šios teisėjos ryšių su advokatu Gintaru Balčiūnu ir abejotinus sprendimus paskiriant teisėjų kolegijas ne kartą nagrinėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ir Teisėjų taryba.
Net ir žinodama, jog tyrėjų akiratyje atsidūrė galimi jos ryšiai su G.Balčiūnu, teisėja sutiko dalyvauti kolegijoje, kuri nagrinėjo būtent jo kontoros bylą ir kuria šis advokatas galėjo būti asmeniškai suinteresuotas.
Pergalė – po ketverių metų
Galimas manipuliavimas skirstant, kokie teisėjai nagrinės bylas, į dienos šviesą išlindo nagrinėjant „Achemos“ koncerno buvusios teisininkės Linos P. ieškinį dėl neteisėto jos atleidimo iš darbo.
Moters kova dėl savo teisių įvairių instancijų teismuose vyko ketverius metus.
Tik neseniai kasacinis teismas galutinai nustatė, kad Lina P. buvo atleista neteisėtai. Kokią konkrečiai pinigų sumą už padarytą žalą jai privalės sumokėti „Achema“, dabar turės nuspręsti Vilniaus apygardos teismas.
Nagrinėjant šią bylą ne kartą šalintos arba buvo priverstos nusišalinti teisėjų kolegijos, konstatuota, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas. Ir visur vienaip ar kitaip šmėkščiojo teisėjos L.Braždienės pavardė.
Advokatą lydėjo šešėliai
Bandymai susidoroti su Lina P. ir kitais „Achemos“ teisininkais prasidėjo netrukus po to, kai koncerne įsitvirtino advokatas G.Balčiūnas, vėliau tapęs pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės favoritu ir jos, kaip valdybos pirmininkės, pavaduotoju.
Šį advokatą L.Lubienei rekomendavo buvęs koncerno valdybos narys Valdas Sutkus.
Bičiulio rekomendacija G.Balčiūnui buvo itin laukta. Jo vadovaujama kontora gyveno ne pačius geriausius laikus, be to, dar nebuvo užmirštas skandalas, kai Rusijos verslininkas Jurijus Chorolas apkaltino G.Balčiūną pasisavinus pusę milijono dolerių.
Buvo kalbama, kad tuomet advokatas verslininkui vietoj dolerių atsiuntė raštelį su pinigų sumomis ir prokurorų bei teisėjų, kuriems esą buvo sumokėta, pavardėmis.
Ypač nejaukiai advokatas jautėsi, kai į naujos jo kontoros atidarymą susirinkusius kviestinius svečius pasitiko zuikiais apsirengę aktoriai su užrašu: „G.Balčiūnai, grąžink pinigus“.
Trukdė koncerno teisininkai?
Tad darbas „Achemos“ koncerne ir galimybė gauti pelningų užsakymų G.Balčiūnui buvo tarsi galimybė atsitiesti.
Tačiau pagalius į ratus kišo koncerno teisininkai, kurie iki tol savarankiškai susidorodavo beveik su visomis užduotimis.
Perversmas prasidėjo 2014 metų rugsėjo 26 dieną. Tuomet advokato G.Balčiūno lydimi į koncerno Teisės skyrių atėjo vienos saugos tarnybos apsaugininkai.
Visiems čia dirbantiems teisininkams, išskyrus vieną, buvo liepta palikti kabinetus, pereiti į bendrą salę ir laukti nurodymų.
Daugiau kaip tris mėnesius Lina P. kiekvieną dieną laiku, kad nebūtų galima prisikabinti dėl pavėlavimo, ateidavo į darbą ir kantriai sėdėdavo salėje.
Be darbo sėdinti moteris kiekvieną dieną koncerno vadovybei rašydavo raštus, klausdama, kada galės pradėti dirbti. Tačiau jokių atsakymų nesulaukdavo.
Situaciją lygino su karu
Tiktai retsykiais į salę užeidavo G.Balčiūnas ir vis ragindavo gražiuoju parašyti prašymą atleisti iš darbo. Advokatas pareiškė, jog nieko asmeniško neturintis, esą teisininkė pati kalta, kad akcininkų ginče pasirinko ne tą pusę.
„Čia kaip kare, turi eiti su viena vėliava. O kare kaip kare – arba tave nušauna, arba tu šauni. Čia nėra jokių „palauk“, – aiškino G.Balčiūnas.
Nesutikusi savo noru rašyti prašymo išeiti iš darbo moteris 2014 metų gruodį buvo apkaltinta buvusi nelojali koncernui – būdama viena profsąjungos vadovių Darbo ginčų komisijoje padėjo darbuotojams.
Kaltinimai buvo absurdiški, tad Lina P. tikėjosi, kad teismas greitai šį įsakymą panaikins.
Posėdžiai – į vienus vartus
Tačiau bylinėjimasis užtruko, o procesas vyko tarsi į vienus vartus.
Daugelis Linos P. prašymų buvo atmetami, o koncerno, kuriam atstovavo G.Balčiūno advokatų kontora, – tenkinami.
Teismas tarsi užsispyręs nenorėjo vertinti pateiktų garso įrašų, liudijančių, kad Linai P. advokatas G.Balčiūnas darė spaudimą.
Nebuvo kreipiama dėmesio ir į tai, kad koncerno teisininkų atleidimas galėjo būti asmeniškai naudingas G.Balčiūnui.
O būtent teisme ir paaiškėjo, kad G.Balčiūnas faktiškai perėmė „Achemos“ koncerno teisines paslaugas, už kurias per mėnesį gaudavo apie 50 tūkstančių eurų.
Paaiškėjo sena pažintis
2016 metų pavasarį, kai byla jau buvo baigiama nagrinėti Vilniaus apylinkės teisme, gauta duomenų, kad tuometė šio teismo pirmininkė ir advokatas G.Balčiūnas susitinka ne teismo patalpose.
Paaiškėjo, kad G.Balčiūnas ir L.Braždienė – seni pažįstami. Dar 1999 metais, kai G.Balčiūnas buvo teisingumo ministras, šiai ministerijai pavaldžiame Teismų departamente įsidarbino iš Šiaulių atvykusi ir ten privačioje bendrovėje eiline teisininke dirbusi L.Braždienė. 2000 metais, paskutinėmis G.Balčiūno kaip ministro kadencijos dienomis, kai departamente buvo mažinami etatai, L.Braždienė buvo įdarbinta ministerijoje.
Po metų, kai G.Balčiūną ministro poste pakeitė jo bičiulis ir verslo partneris Gintautas Bartkus, pastarojo teikimu moteris buvo paskirta Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėja.
O bylą dėl Linos P. atleidimo nagrinėjo kita buvusi G.Balčiūno pavaldinė – Gitana Butrimaitė, anksčiau irgi dirbusi Teismų departamente.
Blogi rodikliai netrukdė
Tad Lina P. nesistebėjo, kai 2016-ųjų kovą teismas jos skundą atmetė. Atmestas buvo ir jos apeliacinis skundas.
Dangus prašviesėjo, kai Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) sprendimą panaikino, konstatavęs, kad jis neteisėtas, o bylą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjęs teisėjas Andrius Verikas – šališkas.
Taip byla vėl buvo grąžinta į Vilniaus apygardos teismą. Lina P. net nespėjo pasidžiaugti laimėjimu, nes sužinojo, kad prezidentės teikimu L.Braždienė siūloma į šio teismo pirmininko postą.
Prezidentei L.Braždienę pasiūlė Pretendentų į teisėjus atrankos komisija.
Nors ši komisija ir konstatavo, kad pagrindiniai šios teisėjos statistiniai darbo rodikliai yra blogesni negu vidutiniai kitų teisėjų rodikliai, ji vieningai buvo pripažinta geriausia ir vienintele verta Vilniaus apygardos teismo pirmininko vardo.
Dar prieš tvirtinant L.Braždienės kandidatūrą Lina P. informavo Teisėjų tarybą apie galimus šios teisėjos ryšius su G.Balčiūnu.
Moteris turėjo vilčių, kad Teisėjų taryboje bent kils diskusijų, ar verta taip greitai paskirti pretendentę.
Tačiau 2017 metų lapkričio 24 dieną surengtas Teisėjų tarybos posėdis vyko žaibiškai.
Tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus tik užsiminė, kad gauta informacijos apie galimus L.Braždienės ir G.Balčiūno ryšius, tačiau tai nieko nesudomino.
Nė vienas tarybos narys neuždavė jokio klausimo.
Tad balsuodami tarybos nariai, tarp jų ir dabar suimtas Egidijus Laužikas, vieningai nutarė pritarti prezidentei skirti L.Braždienę Vilniaus apygardos teismo pirmininke.
Po paskyrimo – skundai
Nors L.Braždienė ir žinojo, kad Teisėjų tarybai buvo pranešta apie galimus jos ryšius su G.Balčiūnu, tai nesutrukdė jai pačiai imtis nagrinėti iš LAT grįžusią bylą.
Byla buvo paskirta kolegijai, kurioje buvo L.Braždienė ir beveik tuo pat metu kaip ir ji iš Vilniaus apylinkės teismo perėję dirbti teisėjai Tomas Venckus ir Laima Ribokaitė. Pastaroji, kaip ir L.Braždienė, G.Balčiūno vadovavimo ministerijoje laikais irgi dirbo Teismų departamente.
Po tokio akibrokšto STT direktoriui Žydrūnui Bartkui buvo išsiųstas pareiškimas, kuriame smulkiai išdėstyta, kaip L.Braždienė galėjo pasiskirti sau bylą, ir išvardytos kitos bylos, kuriose dar būdama Vilniaus apylinkės teismo pirmininkė ji galėjo daryti poveikį teisėjams nagrinėjant G.Balčiūno bylas.
Skundą gavo ir Teisėjų taryba, ir Apeliacinio teismo pirmininkas.
Buvo teigiama, kad apygardos teismo vadovė sugalvojo schemą, pagal kurią kompiuteris bet kuriuo atveju paskirdavo tą pačią kolegiją – galėjo keistis tik pranešėjai.
Nekalta, nes nusišalino
Schema buvo paprasta – iš pradžių teismo pirmininkė sudarė naują teisėjų kolegiją, į kurią įtraukė save ir du ilgamečius kolegas iš Vilniaus apylinkės teismo – L.Ribokaitę ir T.Venckų (pastarasis tuo metu dar dirbo Vilniaus apylinkės teisme).
Po to buvo pakeistos teisėjų specializacijos – darbo santykių bylos paskirtos tiems patiems L.Ribokaitei ir T.Venckui, kurie net dirbdami pirmosios instancijos teisme tokių bylų nenagrinėjo, bei A.Verikui, kuris, kaip šališkas teisėjas, jau nebegalėjo nagrinėti šios bylos.
Be to, kaip teigiama skunde, pradėjusi dirbti teismo pirmininke L.Braždienė galėjo imtis veiksmų, kad būtų pristabdytas bylos paskyrimas.
Todėl, kaip ir tikėtasi, 2018-ųjų vasario 2 dieną byla buvo paskirta kolegijai, kurios sudėtyje buvo šie trys dar iš bendro ilgamečio darbo Vilniaus apylinkės teisme pažįstami teisėjai.
Po to, kai buvo gautas šis skundas, Apeliacinio teismo pirmininkas pavedė atlikti patikrinimą. Dar jam nesibaigus L.Braždienė ir visa kolegija nutarė nusišalinti.
Tad Apeliacinio teismo pirmininkas konstatavo, kad nors L.Braždienė ir padarė pažeidimų formuodama kolegiją, pati juos ir ištaisė nusišalindama.
Kolegija perrašė sprendimą?
Nors ši kolegija nusišalino, Linos P. situacija nepagerėjo.
Vėl neaiškiais metodais buvo sudaryta nauja kolegija. Esą dėl per didelio krūvio buvo atmesti kompiuterio parinkti trys teisėjai.
Taip kompiuteris vis sukosi, kol iškrito Eglės Surgailienės pavardė – teisėjos, kuri taip pat anksčiau buvo pavaldi teisingumo ministrui G.Balčiūnui.
Šios teisėjos vadovaujama kolegija bylos faktiškai net nenagrinėjo ir ieškinį atmetė.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijai ir vėl buvo surašytas skundas.
„Teismas net nenagrinėjo bylos, o tik perrašė neteisėtą šališko teismo nutartį – tik vietomis pakeisti žodžiai arba vieni žodžiai pakeisti sinonimais“, – savo skunde guodėsi Lina P.
Iš tiesų nauja nutartis buvo lyg pirmosios kopija. Tik, pavyzdžiui, vietoj žodžio „labai“ rašoma „itin“, „beprecedentės“ keičiama į „išimtinės“ ir pan.
Lina P. prašė, kad šią bylą esą išnagrinėjusiems teisėjams būtų iškeltos drausmės bylos, tačiau į šį skundą niekas net nereagavo.
Neseniai LAT viską sudėliojo į savo vietas. Teismas nusprendė tai, kas, atrodytų, buvo akivaizdu nuo pat pradžių.
Pirmiausia net nebuvo įrodytas faktas, kad Lina P. padėjo vienam koncerno darbuotojui bylinėtis Darbo ginčų komisijoje. Be to, LAT kolegijos nuomone, net ir pripažinus, kad Lina P. padėjo jam, tai negali būti traktuojama kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
Asmeniškai nepažįsta?
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad pati bylų neskirstanti. Nutartį, pagal kurią 2018 metų vasario 2 dieną buvo sudaryta kolegija, susidedanti iš teisėjų L.Braždienės, L.Ribokaitės ir T.Venckaus, priėmė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Teisėja teigė, kad G.Balčiūno asmeniškai nepažįsta, o Teisėjų tarybai teiktas pareiškimas apie neva egzistuojančius ryšius nebuvo kriterijus nusišalinti nuo šios bylos.
Nors pagal teismų nustatytą tvarką teisėjų specializacijos nustatymas tiesiogiai lemia, kokie teisėjai nagrinės bylas, L.Braždienė tai neigė. Ji neigė ir, atrodytų, akivaizdų faktą, kad specializacija buvo pakeista.
„Kolegijos paskyrimas nesusijęs su specializacijos teisėjams nustatymu. Skiriant kolegiją tai bylai nagrinėti teisėjų specializacija nebuvo pakeista“, – sakė L.Braždienė.
Nieko blogo ji neįžvelgė ir dėl to, kad specializacija nagrinėti darbo bylas buvo nustatyta iki šiol tokios praktikos neturėjusiems teisėjams T.Venckui ir L.Ribokaitei.
„Teisėjai yra kvalifikuoti nagrinėti visų kategorijų bylas, o specializacija nustatoma nepriklausomai nuo to, kada teisėjas pradėjo dirbti konkrečiame teisme“, – kalbėjo L.Braždienė.
Teisėja teigė, kad 1999 metais Teismų departamente pradėjo dirbti laimėjusi konkursą vyresniojo specialisto pareigoms eiti, o paskui buvo perkelta į ministeriją.
Ir neigė, ir neprisiminė
„Šioje byloje nė karto nebuvo teismo konstatuota, kad advokatas G.Balčiūnas darė poveikį ar atliko kokius nors neteisėto pobūdžio veiksmus.
O garso įrašai, kurie neva tai įrodo, yra daryti neteisėtai, pateiktas įrašas yra iškarpytas, nevientisas, abejotinos kokybės“, – „Lietuvos rytui“ aiškino G.Balčiūnas.
„Achemos“ koncerno valdybos pirmininkės pavaduotojas teigė, kad garso įrašai neturi tiesioginės reikšmės bylai, o jo kokybė ir padarymo aplinkybės kelia abejonių dėl patikimumo.
G.Balčiūnas teigė, kad pagal įstatymus advokatų atlyginimai, jo sutartys su klientu sudaro advokato profesinę paslaptį, todėl jis negalįs atskleisti, kokius užsakymus gaudavo iš koncerno.
„Advokatų kontora su koncernu „Achemos grupė“ dirbo tiek iki jūsų minimos teisininkės atleidimo, tiek po to, todėl tokia jos nuomonė yra nepagrįsta“, – sakė advokatas.
G.Balčiūnas teigė, kad informacija apie tai, kad jis 2016 metų kovo–balandžio mėnesiais buvo susitikęs su L.Braždiene, yra neteisinga.
Buvęs ministras taip pat teigė neprisimenantis aplinkybių, kaip į darbą Teisingumo ministerijoje buvo priimta L.Braždienė.
