Nebalsuoja, nes nežino už ką
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius portalui lrytas.lt teigė, kad viena esminių mažo aktyvumo priežasčių yra susiformavusi nuostata, jog „EP rinkimai neturi jokio poveikio Lietuvai, nes renkami žmonės, kurie išvyks į Briuselį ir neturės beveik jokio ryšio su Lietuva“.
„Jei paprašytume žmonių išvardinti, kas Lietuvai atstovauja Europos Parlamente, tai padaryti turbūt galėtų vienas iš dešimties. Europos Parlamento veikla Lietuvoje yra beveik nepastebima. Žmonėms neaišku, ką Europos Parlamentas daro“, – pastebėjo politikos apžvalgininkas.
Tokį požiūrį palaikė ir politologas Linas Kojala. Anot jo, galima išskirti tris pagrindines pasyvaus balsavimo priežastis.
„Pirmiausia, ES institucinė sąranga yra sudėtinga ir daugeliui žmonių dėl objektyvių priežasčių tiesiog sunku susiorientuoti, koks tas EP vaidmuo, kuo jis reikšmingas ir kodėl verta balsuoti.
Antras dalykas – šie rinkimai sukelia mažiausiai emocijų ir sulaukia mažiausiai žiniasklaidos dėmesio. Nedaug diskutuojama, kodėl prasminga eiti balsuoti, kokios yra atsakingos politinės pozicijos ir kodėl jos galėtų vienaip ar kitaip paveikti tą, kuris balsuoja.
Trečias dalykas – ir taip yra nemažai kitų rinkimų, kuriuose žmonėms reikia dalyvauti, o juose aktyvumas taip pat mažėjantis“, – vardijo L.Kojala.
Lietuva – ne išimtis
Pasak L.Kojalos, balsavimo teisę turinčių piliečių vangumas nėra vien tik Lietuvai būdinga tendencija – tai daugelio Europos valstybių problema.
Statistika liudija: 2014 m. bendras ES rinkimų aktyvumo vidurkis siekė 42,61 proc., Lietuvoje – 47,35 proc..
Panašūs rodikliai buvo ir 2004-aisiais. Tiesa, būtent tais metais Lietuvos rinkėjai aktyviausiai dalyvavo EP rinkimuose – vidutinis aktyvumas mūsų šalyje buvo 48,38 proc. ir pralenkė bendrą ES vidurkį, siekusį 45,47 proc..
Pasyviausiai Lietuvos rinkėjai dalyvavo 2009 m. vykusiuose EP rinkimuose. Bendras aktyvumas mūsų šalyje buvo vos 20,98 proc., tuo tarpu ES vidurkis siekė 42,97 proc..
Tarsi visų, bet drauge – ir niekieno
Politikos apžvalgininkas K.Girnius atkreipė dėmesį į europarlamentarų rinkimo tvarką Lietuvoje, kai atstovai yra renkami pagal sąrašą ir žmonės tiesiog nesupranta, kas jiems atstovauja.
„Kai Lietuvoje parlamentarus žmonės renka vienmandatėse apygardose, tada žmonės juos mato kaip savo atstovus, su kuriais gali kontaktuoti, į kuriuos gali kreiptis dėl tam tikrų problemų sprendimo. Kai renkama pagal sąrašą, visi europarlamentarai lyg ir yra visos Lietuvos, visų rinkėjų, ir kartu – nė vieno rinkėjo asmeniškai.
EP rinkimai ir balsavimas neparodo nieko daugiau nei tuometį Lietuvoje egzistuojančių partijų populiarumą, bet tik tarp tų rinkėjų, kurie yra pakankamai motyvuoti apskritai ateiti į rinkimus“, – sakė VU TSPMI docentas.
Ieškoma būdų aktyvumui padidinti
„Lietuva rado pakankamai gerą modelį, sujungdama EP rinkimus ir prezidento rinkimų antrąjį turą. Dėl to natūraliai išaugo ir balsuojančių EP rinkimuose skaičius. Tai sėkmingas bandymas apeiti ir sumažinti rinkėjų pasyvumą“, – teigė L.Kojala.
Anot politologo, tai nėra vienintelė Lietuvoje taikoma priemonė, tačiau svarbu suprasti, kad visos priemonės orientuotos į ilgą laikotarpio perspektyvą.
„Reikia didesnio supratimo, kaip veikia ES ir kad EP yra labai svarbi institucija, sprendžianti tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, bendros rinkos veikimas. O bendros rinkos veikimas yra mūsų verslas, mūsų ekonomika, laisvas mūsų piliečių judėjimas, netgi santykiai su Rusija ir Ukraina, kurie turi tiesioginę reikšmę Lietuvai.
Panašu, kad tai įmanoma tik per švietimą, o tai yra procesas, kuris tęsis tikrai ne vieną dešimtmetį. Vis tik dabar daroma gana daug, yra nemažai iniciatyvų ir projektų, kurie skatina domėtis“, – pastebėjo L.Kojala.
EP rinkimai vyks 2019 m. gegužės 26 d.
EP sudaro 751 nariai, išrinkti 28 ES valstybėse narėse. Nuo 1979 m. EP nariai renkami 5 metams per tiesioginius visuotinius rinkimus.
Lietuvai EP šiuo metu atstovauja: Laima Liucija Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis, Viktoras Uspaskichas.
