Toks smūgis teisėjų ir advokatų grupuotėms yra jos veiklos dešimtmečio štrichas“, – komentuodamas prieš dvi savaites nuskambėjusį teisėjų korupcijos skandalą lrytas.lt laidoje #NeSpaudai sakė liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Iki dešimtmetį šalį valdančios prezidentės Dalios Grybauskaitės antrosios kadencijos pabaigos liko visai mažai laiko – kiek daugiau nei 10 savaičių..
Kas taps naujuoju rūmų Daukanto aikštėje šeimininku bei koks bus naujojo šalies vadovo valdymo stilius kol kas galime paspėlioti.
Apie D.Grybauskaitės valdymo epochą jau galime kalbėti ne tik teoriškai. Ką prezidentė išsineša, o ką palieka?
Kilus teisėjų korupcijos skandalui, E.Gentvilas pareiškė, kad tai gali būti ne tik didžiausias metų įvykis, bet ir gali pažymėti visą Grybauskaitės valdymo epochą.
„Žinau, kad kai kas suprato kitaip, negu aš noriu pasakyti, tai dabar labai gera proga pasakyti. Aš manau, kad Grybauskaitės valdymo epocha pasižymėjo nuolatine kova su oligarchija, su skaidrumu, su politine korupcija ir apskritai korupcija.
Šitas paskutinis įvykis, prieš dvi savaites prasidėjęs vadinamasis teisėjų korupcijos skandalas, yra tarsi vyšnia ant torto, apvainikuojanti Grybauskaitės kovą už skaidrumą, kovą su korupcija.
Paliesti platų teisėjų ratą... Esu įsitikinęs, kad surinkta pakankamai daug medžiagos.
Manau, yra rimti pagrindai – be Grybauskaitės žinios negalėjo vykti. Jos pozicija yra tam tikra žinia teisėsaugai – neliečiamųjų negali būti. Toks smūgis teisėjų ir advokatų grupuotėms yra jos veiklos dešimtmečio štrichas“, – sakė E.Gentvilas.
Prezidentė pati nekaip atrodo šiame kontekste – dar visai neseniai bent porą kartų viešai gyrėsi, jog išgydė, atrodo, beviltiškai sirgusią teismų sistemą, teisėjų korpusą.
„Kaip bet kurioje ligoje būna visokių stadijų. Tai, kas vyksta, yra sveika – apsivalo sistema, detalių nespėjau sekti.
Tokia byla rodo, jog valstybėje yra tam tikros institucijos, tam tikri instrumentai siekti skaidrumo ne tik teismų sistemoje.
Jeigu prisiminti aštuntus ar devintus metus, kada ji tapo prezidente, tuo metu turbūt būtų buvę sunkiau įsivaizduoti, kad gali būti tokia byla, nors turbūt to neskaidrumo teismuose turbūt buvo ne ką mažiau..
Galima pakankamai didelį pliusą priskirti prezidentei, nors norinčių yra ir daugiau. Institucijos, už kurių veiklą yra atsakinga prezidentė – ta pati STT ar prokuratūra yra ženkliai pagerėję – jie jau gali spręsti tokias bylas“, – sakė A.Kubilius.
Etapai skirtingi, bet biografija ta pati. Daugeliui žmonių kilo ir kyla klausimų, kaip konservatoriai galėjo remti tokios biografijos (pavyzdžiui, partinė mokykla po nepriklausomybės paskelbimo ar politinės karjeros pradžia Algirdo Brazausko vyriausybėje) politinę figūrą?
„Jūs klystate – politinę karjerą D.Grybauskaitė pradėjo mano vyriausybėje – tapo finansų ministro Vytauto Dudėno viceministre.
Ji – profesionalė, jis ją pažinojo dar iš darbo ambasadoje Vašingtone. Man ji iki tol nebuvo žinoma, bet parodė savo kvalifikaciją.
Pralaimėję rinkimus, perdavėme Brazauskui – mačiau ją kaip rimtai besitvarkančią. Ji perėmė daug svarbių finansinių dalykų – su bankais, su taupomuoju banku – mačiau ryžtingą, profesionalų, racionalų veikimą.
Kai ji tapo komisarė, Lietuvoje buvo žinoma, populiarumas buvo didelis. Biografiniai faktai manęs per daug nejaudino – mačiau jos charakterį ir kvalifikaciją“, – sakė A.Kubilius.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinės partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis yra pasakęs, kad prezidentei tenka nemažai atsakomybės dėl partijų krizės Lietuvoje, ji įvardijama kaip „sužlugdžiusi partinę sistemą“.
„Neabejoju, kad stipriai prisidėjo. Matosi, kad nelaikė partijų rimtais institutais. Dabar yra 90 komitetų, kuriuose dalyvauja ne visuomenės žmonės, o iš partijų pabėgę atskalūnai, ieškantys kitų gyvenimo gėrybių.
Valstiečių partijos dominavimas Seimo rinkimuose, kai valstiečiai yra lyg pseudopartija – daugiausiai nepartinių asmenų savivaldos rinkimuose yra valstiečių partijos.
Galima traktuoti kaip pliusą, bet tai yra bėgimas nuo partijų autoriteto“, – pabrėžė E.Gentvilas.
