Koks pirmas įspūdis turistams, išlipusiems Vilniaus geležinkelio stotyje? Ogi kad tai – žiurkių miestas!
„Sostinės“ žurnalistai antradienį stebėjo, kaip atvykėlių iš Pietų Korėjos pora vidurdienį mėgino nufotografuoti šaligatviu laigančius graužikus.
Prieš savaitę geležinkelio stoties teritorijos modernizavimo projektui „Vilnius Connect“ suteiktas regioninės svarbos projekto statusas. Sostinės ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdžia džiūgavo, kad tai leis efektyviau įgyvendinti projektą ir užtikrins vieningą teritorijos ir stoties rajono pertvarką, nė neketindama pasirūpinti, kad didžių pokyčių laukiančioje teritorijoje nesiveistų pavojingas ligas platinantys graužikai.
Rausiasi po šiukšlių dėžes
Išnirusi pro buksmedžių tarpą žiurkė pritūpė ant pernykštės žolės, smalsiai žvelgdama į praeivius. „Sostinės“ žurnalistams priartėjus prie jos per kelis žingsnius ji net nemanė slėptis.
Kita jos gentainė linksminosi sukdama ratus aplink reklamos stovą. Bet daugiausia graužikų buvo matyti pievoje tarp krūmų. Ši vieta – lyg ant delno žvelgiant nuo geležinkelio stoties pagrindinio įėjimo laiptų. Tiesiog išlipi iš traukinio ir grožėkis.
Taksistas Viktoras parodė pievoje išraustus gilius žiurkių urvus. Iš čia jos išnyra ir dieną, ir naktį. Rausiasi po šiukšlių dėžes, tempia link urvų vienkartinius kavos puodelius, greitojo maisto pakuotes.
Kitam prie stoties klientų laukiančiam taksi vairuotojui Tadui kasdien tenka matyti ir didelių, ir mažų žiurkių. Jos turbūt iš pernykštės vados.
„Kas bus, kai žiurkės pradės pavasarį vesti jauniklius?“ – svarstė Tadas.
Atvežė su pušų vazonais?
Taksistai dažnai girdi silpnesnių nervų praeivių klyksmus. Galima neabejoti – jiems po kojomis prabėgo žiurkė.
„Kartą dvi merginos, pamačiusios žiurkę, taip išsigando, kad klykdamos išbėgo į gatvę ir vos nepakliuvo po autobuso ratais. Gerai, kad vairuotojas spėjo sustoti“, – pasakojo Viktoras.
Jo nuomone, žiurkės į stotį atkeliavo kartu su pušimis, pasodintomis į vazonus, į kuriuos pripilta pjuvenų. Juose graužikai susirado puikiausius namus.
Tačiau greitai žiurkėms ten vietos nebeužteko ir jos pradėjo rausti urvus pievoje aikštėje prieš geležinkelio stotį.
Raimondas Pranka, baro „Peronas“ savininkas, taip pat galėjo parodyti ne vieną urvą aplink geležinkelio stotį.
Jo žodžiais, toks graužikų antplūdis yra miesto gėda.
Tiesa, į barą žiurkės nepakliūva, nes tokiai užeigai yra būtina deratizacija (graužikų naikinimas).
Uždaryti klozeto dangtį
Taksisto Viktoro žodžiais, žiurkės yra protingi padarai. Štai jis sode žiurkes sėkmingai naikina nuodais.
„Užtenka, kad nugaištų vienas gyvūnas, ir likusios žiurkės išeina“, – dalijosi patirtimi taksi vairuotojas.
Kenkėjų kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Angelė Matuzienė tvirtino, kad tirpstant sniegui kyla vanduo, todėl žiurkės dabar labai aktyvios.
„Svarbu ir tai, kad žiurkės geba migruoti kanalizacijos vamzdžiais, todėl žmonės turėtų būti atidūs ir visada uždaryti klozeto dangtį, ypač gyvenantys centriniuose sostinės rajonuose – Senamiestyje, Naujamiestyje ir kitur, kur yra senų namų. Toks nemalonus atvejis buvo ir Totorių gatvėje, kur mes patys įsikūrę“, – prisipažino A.Matuzienė.
Anot jos, Senamiestyje drėgnu oru, sniegui tirpstant ar lyjant žiurkių padaugėja, jos išlenda iš požemių.
Žiurkių pastaruoju metu vis daugiau ir dėl to, kad nėra šaltų žiemų. Jos jauniklius veda vis anksčiau.
Valdžiai visiškai nerūpi
A.Matuzienės teigimu, nuo graužikų apsisaugoti galima nuodais, spąstais, taip pat patartina susandarinti įvairias angas, ypač tas, kurios yra palei vamzdžius iš rūsių.
„Miesto valdžiai tos žiurkės nerūpi. Bėgioja jos ne tik sostinės stoties rajone, bet ir Labdarių gatvėje – ypač ten, kur vyksta statybos.
Anksčiau gyvenamieji namai buvo aptarnaujami reguliariai, buvo sisteminė deratizacija. Tačiau dabar ji atliekama tik tada, jei namų administratoriai įleidžia. Netgi ir pagal gyventojų iškvietimą be raštiško leidimo mes neturime teisės vykdyti kenkėjų kontrolės.
Todėl savivaldybės turėtų rūpintis, kad miestai būtų aptarnauti“, – teigė Kenkėjų kontrolės tarnybos atstovė.
Išvardijo tik taisykles
A.Matuzienė pabrėžė, kad žmonės patys turėtų būti tvarkingesni: „Juk žiurkės platina daug ligų – yra pasitaikę atvejų, kai nuo žiurkės šlapimu užteršto maisto mirė žmogus.“
Savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius tikino, kad nėra gauta nė vieno skundo dėl žiurkių ar kitų graužikų viešosiose vietose.
„Sanitarijos ir higienos taisyklėse nustatyta, kad pastatų patalpose ir valdomoje teritorijoje neturi būti graužikų.
Statinio ar patalpų savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį, privalo pasirūpinti vabzdžių ir graužikų naikinimu naudojant specialius metodus ir priemones.
Savivaldybės atsakingi specialistai nuolat stebi situaciją ir esant poreikiui bei būtinybei galėtų patikrinti statinių patalpas, teritorijas ir įsigytų tokią paslaugą.
Gyventojai, pastebėję žiurkes, turėtų kreiptis į pastato savininką arba daugiabučio namo administratorių. Pastebėjus viešojoje teritorijoje – į Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių“, – žinomas tiesas dėstė savivaldybės atstovas.
Žodžiai sukelia šypseną
Geležinkelio stotyje šviečia užrašas „Vilnius Connect“. Tai projektas, kuriuo pastaruoju metu didžiuojasi sostinė.
„Tikime, kad „Vilnius Connect“ taps stoties rajono pokyčių ašimi ir įkvėps transformacijai čia gyvenančius ar plėtojančius verslą. Įgyvendinus projektą pagerės susisiekimo sąlygos tarp regionų ir darbo vietų, bus sukurta patraukli ir šiuolaikinė paslaugų, poilsio ir laisvalaikio infrastruktūra, jos naudą pajus šimtai tūkstančių žmonių“, – žadėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Pasak mero Remigijaus Šimašiaus, stoties rajono modernizavimo projektą ketinama įgyvendinti remiantis geriausiais Berlyno, Frankfurto ir kitų didžiųjų Europos miestų geležinkelio stočių transformacijos pavyzdžiais.
„Atgimstantį stoties rajoną su jo centre esančia geležinkelio stotimi paversime modernios Europos sostinės vardo vertais miesto vartais.
Stoties rajono atgimimą įgyvendinsime remdamiesi geriausiais Berlyno, Frankfurto, Oslo, Vienos geležinkelio stočių ir šalia esančių rajonų transformacijos pavyzdžiais. Vilniečiai čia norės lankytis nuolat, o turistai – būtinai pamatyti.
Stotis ir jos apylinkės taps Vilniaus miesto vizitine kortele, kviečiančia čia būti, kurti ir visada sugrįžti“, – tik šypseną gali kelti R.Šimašiaus žodžiai.
Graužikų platinamų ligų – visa puokštė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras perspėjo, kad graužikai platina ne tik trichineliozę, bet ir kitas ligas. Jie formuoja gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius – platina įvairias zoonozes: leptospirozę, jersiniozę, listeriozę, bruceliozę, tuliaremiją, salmoneliozę, erkinį encefalitą, Laimo ligą, pasiutligę, himenolepidozę (Hymenolepis diminuta) ir kt.
Ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, ekskrementais, jiems įkandus ar įdrėskus (pvz., jersiniozė, leptospirozė). Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinasi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis, išmatomis.
Pagrindinis jersiniozės (Yersinia genties bakterijų) šaltinis yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai). Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Gamtoje jersinijos egzistuoja kaip graužikų parazitai. Žmonės tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, tačiau kontakto būdu gali užsikrėsti nuo prižiūrimų sergančių naminių gyvulių.
Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus, vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį.
