Energingo, lyderystės užmačių Europoje nestokojančio politiko mintys išplatintos ir Lietuvoje – kaip tik prieš prasidedant diskusijoms tarp mūsų partijų ir komitetų atstovų, pretendenduojančių į Europos Parlamentą (EP).
Tiesą sakant, E.Macrono kreipimasis taip pat siejamas su rinkimais, jo manymu, kitoje kadencijoje EP taps lemiamu ES ateičiai politiniu forumu. Prancūzijos vadovas kalba apie virš Europos kabančią grėsmę ir kviečia į ES renesansą.
Politologų apžvalgose, tyrimuose, oficialiuose ES institucijų dokumentuose ne pirmą kartą svarstomi nauji iššūkiai ES ir galimi atsakymai į juos. Bet jausmingas E.Macrono tekstas gali sulaukti kur kas didesnio dėmesio negu, pavyzdžiui, dar 2017 m. ES institucijų parengta „Baltoji knyga dėl Europos ateities. Kokia ES bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“.
Pasaulyje ir ES viduje vykstantys procesai „Baltojoje knygoje“ apibūdinami kaip reikšmingi ir reikalaujantys rimtų diskusijų (iki 2019 m. rinkimų į EP), o E.Macronui ši situacija yra dramatiška, grėsminga, reikalaujanti greitų sprendimų.
Nesunkiai galima suprasti, jog vienas tokių sprendimų gula ant ES valstybių rinkėjų pečių – siųsti į EP atsakingus, dėl Europos ateities pergyvenančius politikus, o ne važiuojančius į Bendrijos pakasynas ar savo „pelnytu poilsiu“ tesirūpinančius politikus turistus.
Dar konkrečiau, E.Macronui, kaip ir daugeliui ES ekspertų, kelia nerimą euroskeptikai, nors jie konkrečiai ir neįvardijami, gal jie ir liks mažuma, bet jau galės rimtai pakenkti ir tapti destruktyvia jėga ieškant bendrų sprendimų.
Artimiausios euroskeptikams, ardančioms ES pamatus, anot teksto autoriaus, yra užsienio jėgos, kurios ieško, kaip rinkimų metu paveikti mūsų balsus. Kokios tos jėgos, nesunku atspėti.
E.Macronas net siūlo įsteigti Europos demokratijų apsaugos agentūrą, kuri nusiųstų ekspertus į kiekvieną ES valstybę, kad jos rinkimų procesas būtų apsaugotas nuo kibernetinių atakų ir manipuliacijų. Taip pat esą reikėtų uždrausti Europos politinių partijų finansavimą iš užsienio.
Net neabejoju, jog Lietuva viena pirmųjų teigiamai reaguos į pastarąjį pasiūlymą. Nuogąstaudama dėl galimos destrukcijos Europarlamente Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau pasiūlė nuolat sumaištį keliančią Vengrijos „Fidesz“ partiją pašalinti iš europinės centro dešinės Liaudies partijos gretų.
Pritardamas TS-LKD nariui L.Kasčiūnui esu įsitikinęs, kad toks sprendimas neprivers „Fidesz“ „pasitaisyti“ ir dar labiau pastūmės į euroskeptikų būrį. Pagaliau, tai – diskusijų klausimas.
Bet E.Macrono pareiškimo tikslas platesnis nei noras pakalbėti apie EP rinkimų saugumą, jis stengiasi nubrėžti vis labiau integruotos ir vis labiau savarankiškos euroatlantinio modelio atžvilgiu ES ateities vektorių.
Bendra pasienio policija, Europos prieglobsčio paramos biuras, griežti kontrolės įsipareigojimai, Europos solidarumas, prie kurio prisideda kiekviena šalis, vadovaujant Europos saugumo tarybai – tokie kiti į ES, kaip atskirą politinį vienetą su bendra valiuta, kreipiantys E.Macrono siūlymai. Vienas žingsnis iki Europos Jungtinių Valstijų idėjos.
Jeigu tai dar būtų papildyta mintimis apie savarankiškas Europos karines pajėgas, nesunkiai įsivaizduotume būsimos ES pavidalą ne taip jau ir tolimoje ateityje.
Palyginę E.Macrono siūlymus su „Baltojoje knygoje“ aptartais penkiais ES ateities scenarijais, įsitikinsime, kad Prancūzijos prezidentas perša šeštą: ES – milžiniška valstybė su savo sienomis, bendra valiuta, bendra politika ir kariuomene, pamažu į savo gretas susigrąžinanti Jungtinę Karalystę ir konkuruojanti su kitomis pasaulio galybėmis, neišskiriant ir JAV.
Perfrazuojant vieną žinomą Lietuvoje politiką galima paklausti: koks tai vaizdelis? Ką apie tai mano Lietuvos kandidatai į Europos Parlamentą?
Komiteto „Sugrąžinkime valstybę“ nuomonė lyg ir aiški – skeptiška. Bet gal jie renkasi kurį nors scenarijų iš „Baltosios knygos“? O kokia bus kitų sąrašų pozicija?
Pagaliau kyla esminis klausimas: jeigu, pritariant E.Macronui, situacija artėjančiuose rinkimuose į EP yra išskirtinė, nepanaši į buvusias ir net dramatiška, ar nereikėtų Lietuvai turėti suderintą tarp atskirų sąrašų poziciją? Gal net neformalų delegacijos vadovą?
Žinoma, dabartinių politinių pjautynių atmosferoje tai skamba naiviai. Bet kodėl nepabandyti. Susirūpinti aiškesne Lietuvos pozicija dėl ES ateities (ne abstrakčiais samprotavimais) turėtų ir valdantieji. Seimo Užsienio reikalų komitetas kartu su Užsienio reikalų ministerija, pasitelkę televiziją, galėtų pasiūlyti ekspertų diskusijas visuomenei, kuri, deja, jau pradeda manyti: ką prezidentė su vienu labai svarbiu neformaliu patarėju nuspręs, taip ir bus gerai.
Svarbus šia tema bus ir kandidatų į prezidento postą žodis. Žinoma, jei jie nepabūgs likti nesuprasti.
Man, kaip buvusiam politikui, o dabar apžvalgininkui, atrodo, kad E.Macrono scenarijus mažoms valstybėms yra pavojingas. Tokiame dideliame politiniame vienete, kurį jis siūlo, Lietuva neatlaikytų konkurencijos su aukštesnėmis kultūromis.
Mano nuomone, Lietuvai labiau naudingas „Baltosios knygos“ trečias scenarijus, kuris vadinasi „Kas norės, nuveiks daugiau“ – mažesnė centro kontrolė, didesnė galimybė sudaryti įvairius junginius su kitomis ES narėmis, tvirtesnės saugumo garantijos. Pagaliau, kol dar ne vėlu, niekas nedraudžia diskutuoti.
