Buvęs politikas ryžosi prognozuoti, kas laimės artėjančius prezidento rinkimus, taip pat pasidalino įžvalgomis dėl prezidento posto siekiančių asmenų rinkiminių kampanijų.
Pavyzdžiui, anot A.Valinsko, premjeras Saulius Skvernelis rinkėjams žada lygiai tą patį, apie ką kalbėjo ir prieš praėjusius rinkimus.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir A.Valinsko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“.
– Yra toks posakis: drakonas mirė – tegyvuoja drakonas. Pritaikytumėte jį artėjantiems prezidento rinkimams?
– Ne. Nemanau, kad jis turėtų pagrindo, kadangi nežiūrint, ką beišrinktume, vis tiek situacija nebus tokia įtempta, suskaldyta, kaip yra dabar ir buvo praktiškai visos antrosios kadencijos metu.
Dalį kadencijos prezidentei teko dirbti su Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe, kur iš tiesų buvo atviri karai. Dabar, matyt, pasiekė tokią kulminaciją, kad visi laukia ne kada baigsis karas, o kada pasikeis viena kariaujančioji pusė.
To negalima lyginti. Net nežiūrint, ką išrinks vietoj dabartinės prezidentės, ta įtampa, be jokios abejonės, tikrai sumažės. O toliau – pažiūrėsim. Mūsiškiai politikai kartais sugeba įtampą sukelti lygioje vietoje.
– Galite labai atvirai pasakyti, kodėl, kai buvote Seimo nariu, prezidentę boba pavadinote?
– Kaip pasakė jūsų kolega Vytautas Bruveris, kai teko viešėti laidoje „Ne spaudai“, net nustebau, išgirdęs iš jo net ne komplimentą, bet kaip pripažinimą, kad aš buvau pirmasis, kuris išdrįso pasakyti, kad karalius yra nuogas.
Kaip būna, kas iš tiesų paleidžia į kažką pirmą kiaušinį – po to tie kiaušiniai pradėjo lėkti iš įvairiausių pusių.
Tada aš pasakiau tai sąmoningai ir žinodamas, kad tai yra tiesa, nes politikas, aukščiausias valstybės pareigūnas, prezidentas ar prezidentė negali vadovautis principais „myliu – nemyliu“ arba „patinka – nepatinka“. Čia yra ne emocijų klausimai, o valstybės klausimai.
Bet didžioji dalis sprendimų tais laikais ir po to dar ne vienerius metus su visais Seimais ir pareigūnais, kurie neįtikdavo, deja, būdavo tiesiog kariaujami slaptų pažymų karai ir visi kiti dalykai.
Paaiškėjo, kad tos vertybės būdavo dvigubos, viena būdavo sakoma spaudai, viešai ar savo rinkėjams, fotografijose su vaikučiais, o buvo gyvenamas dvigubas gyvenimas, kurį, be jokios abejonės, įrodo pražydęs „tulpių“ paštas.
Kaip buvo žadėta, kad bus kovojama su oligarchais, o už uždarų durų buvo mėginama su jais tartis per pasiuntinukus, kuriais dirbo Eligijus Masiulis ir, manau, nemažai kitų.
Tai kur tos vertybės ir kur yra teisiniai valstybės principai? Kai vadovaujamasi tik emocijomis „patinka – nepatinka“, pasakiau tai, ką galvoju. Tai buvo sprendimas, remiantis bobiškomis nuotaikomis. Kaip ir ne vienintelis, beje. Daug tokių buvo.
– Jūs galvojate, kad nė vienas iš dabartinių kandidatų į prezidentus tikrai neturi panašumų į dabartinę prezidentę?
– Charakteris visai kitaip yra suręstas visų kitų. Be to, supraskime, kad prezidentė 2009 m., kai buvo inauguruota ir man pačiam kaip tik teko vesti inauguracijos posėdį, tada ji atėjo į aukščiausią postą, kai Vyriausybė ir Seimas buvo labai blogi, nes reikėjo priimti sprendimus, kurie yra priimti krizės akivaizdoje.
Prezidentė, būdama ekonomistė, vietoj to, kad padėtų ir pasakytų, kad iš tiesų tie įstatymai buvo sunkūs, skaudūs, bet būtini valstybei išlikti, ne, ji pradėjo ant mūsų koalicijos griuvėsių, nors nesugriuvo iki pat kadencijos pabaigos.
Ji to ir nesugebėjo paaiškinti. Kodėl? Todėl, kad nenorėjo, visada stengėsi būti viršuje. O kuo žemiau kitus nukeli, tuo aukščiau manaisi esąs.
Dabartinė dauguma atėjo ne krizės metais, be to, jie 2 metus dirbo su prezidente. Jie turi pakankamai tvirtą stuburą, daugumą ir kas bebūtų, ar S.Skvernelis, ar Gitanas Nausėda, ar Ingrida Šimonytė, net jeigu ne iš jų kandidatas laimėtų, jie visiškai žinotų, kaip dirbti. Jie jau pasitreniravo per pusę kadencijos su Dalia Grybauskaite. Jie dabar yra paskiepyti, jie praėjo skiepų fazę.
– S.Skvernelis, taikantis į labai aiškų „apačių“ rinkėją, kalba labai panašiomis frazėmis, kaip D.Grybauskaitė kalbėdavo kiekviename savo metiniame pranešime. Prieš korupciją, už skaidresnę Lietuvą, teisingą valstybę, visiems vienodai gerą šalį.
– Šioje vietoje tokiais pareiškimais S.Skvernelis stoja į vieną gretą su kitu žmogumi, kuris yra pasakęs labai daug skambių frazių, iš kurių pati garsiausia yra „Už Lietuvą, vyrai“.
Skaičiau pastarųjų dienų kai kuriuos premjero pasisakymus, man jie kelia daugiau klausimų negu aš randu juose atsakymų. Jis aiškina, ką jis darys ir ką pakeis.
Tuos dalykus, kuriuos jis įvardina, geriausiai pakeisti gali ir daugiausia ekonominių, įstatymų leidybos galių ir ūkinių svertų turi iš visų pareigūnų Lietuvoje ministras pirmininkas.
Tai man toks susidaro įspūdis, kad pažadėjau kadaise tą patį eidamas į premjerus, dabar rinkėjai užmiršo, dar tą patį pažadėsiu ir eisiu į prezidentus. Nes prezidentas neneša tokios atsakomybės už tuos pažadus.
Premjeras taip ir nepaaiškina, kodėl jis eis daryti tų darbų, kur tikrai negalės padaryti, nes neturės tiek įtakos. Prezidentas nevadovauja Vyriausybei – jis paskiria ministrus, kartu su Seimu ir ministru pirmininku, tada baigiasi jo įtaka.
Ir ką tu toliau darysi? Šioje vietoje jis tiems, kurie mąsto ir analizuoja, atrodo juokingai. Bet jeigu bus daugiau tų, kurie gaus jo žinią, kad aš ir toliau valdysiu kieta ranka ir kažkam tai patinka, nes nežiūri į turinį, tai visko gali būti. Tais „apačių“ balsais turėsime naują indėnų vadą.
– Jums, kaip išbandžiusiam rinkimus, net neabejoju, kad įdomu stebėti technologijas, kurias naudoja kandidatai. Jei žiūrėtume į prezidento rinkimus, prisimintume praėjusius, kai buvo aišku, kad Dalia Grybauskaitė buvo favoritė...
– Paskutiniai ne. Ten, matyt, rinkėjai, kad ir simboliškai, bet nubaudė D.Grybauskaitę, priversdami vargti antrame ture. Ne tai, kad smūgis, bet netikėtumas: kaip čia dabar?
– Istoriškai aršiausi rinkimai turbūt buvo tarp Rolando Pakso ir Valdo Adamkaus. Apklausos rodė vieną, o buvo išrinktas kitas. Taip pat, technologijos, kurios buvo naudojamos, net juodosios technologijos. Ar dabar galime kalbėti apie kažkokias ypatingas rinkimines kampanijas?
– Be jokios abejonės, yra kampanijos vykdomos. S.Skvernelio kūno kalba išduoda, kad jis ne visą laiką sako tai, ką norėtų sakyti. Bet sako tai, ką reikia sakyti, nes tai yra transliuojama žinutė pagal konsultantų duotą modelį.
Matosi, kad su juo dirba rimta komanda, kas yra normalu. Profesionalai turi dirbti savo darbą. G.Nausėda lygiai taip pat.
Jis puoselėja savo įvaizdį, su kuriuo atėjo, ir daro tai nuosekliai. Bet nemanau, kad tų juodųjų technologijų yra labai daug.
Nuo R.Pakso rinkiminės kampanijos pasikeitė laikai ir kai kurios priemonės, kurios anksčiau buvo kaip ir juodosios technologijos, tapo kasdienybe.
Man juokingiausia buvo, kai konservatoriai pradėjo džiaugtis, kad I.Šimonytė pirmoji surinko 20 tūkst. parašų ir tai padarė per vieną dieną.
Toks truputėlį vaikiškas požiūris. Lygiai taip pat, kai tu ploji, kad mes jau laimėjome krepšinio rungtynes, nes per apšilimą primetėme daugiau taškų.
– Jie džiaugėsi jau kai pas juos pirminiai rinkimai vyko ir I.Šimonytė laimėjo, lyg būtų jau laimėjusi visus rinkimus.
– Man atrodo, kad jie bando švęsti tarpinius rinkimus, nes bijo, kad pagrindinių gali netekti švęsti, nes tik rinkėjai gali nuspręsti. Bet jų toks elgesys kartais atrodo šiek tiek nerimtas.
Ir tai yra pagrindinis požymis, iš šono žiūrint matymas, kodėl iš tiesų negali konservatoriai ir jų kandidatė perlipti savo viršutinės kartelės, lubų.
Čia yra problema. Jie labai dažnai daro tai, kas patinka jiems patiems ir džiaugiasi, kad tai yra labai gerai. Tas savikritikos elementas labai retai sudirba pas juos.
– Jūs, kaip išmanantis šou pasaulio elementus, matote kandidatų, bandančių save pateikti ne tokiais, kokie yra? Kalbame apie įvaizdžius, psichologinius portretus ar apie tai, kas labai patrauklu rinkėjui, nes žmonės dažniausiai balsuoja už personalijas. Juk gali parodyti save ne tokį, koks esi, panaudojant ir šou elementus?
– Šventoji kandidatų trejybė – S.Skvernelis, I.Šimonytė ir G.Nausėda. Visi daugmaž juos pažįsta, jie bando pasirodyti naujoje šviesoje.
Andriaus Tapino laidoje diskutavo I.Šimonytė su G.Nausėda visai kitu formalu, neva prie alaus bokalo, po to dainavo G.Nausėda su Vytautu Grubliausku „What a wonderful world“.
Visi stengiasi parodyti, kad jie nėra tik tokie, kaip mes juos esame matę. Lygiai taip pat ir S.Skvernelis. Atėjo į konferenciją su rinkimų štabu ir trimis žaviomis, gražiomis moterimis, nes čia yra jo patikėtinės.
– Kas čia yra, Arūnai?
– Tiesiog bandomas pajungti visų kitų gyventojų, visuomenės sluoksnių elektoratą. Su tais, kurie pažįsta, tave myli, mėgsta, gerbia, jau pasiektos visų kandidatų lubos.
Dabar reikia kaip galima daugiau pritraukti žmonų, kurie yra grafoje „neapsisprendę“. Jų yra daugiau.
Kuo daugiau pats gausi prie savų turimų procentų, tuo daugiau šansų, kad laimėsi rinkimus. Nors, atvirai šnekant, ką beišrinktų, iš esmės valstybėje situacija visiškai nepasikeis. Vienintelis pavojus yra valstiečiams.
Jeigu S.Skvernelis nepatenka net į antrą turą, atsiras pakankamai daug įtampų ir jos gali privesti prie ne skilimo, bet nesutarimų pačioje valstiečių frakcijoje. O tai jiems nieko gero nežadėtų jau kitais metais Seimo rinkimuose. Čia įdomiausias pasekmių laukimas.
– Viešųjų ryšių specialistai, politologai kalba apie tai, kad visuomenei didžiąja dalimi reikia tėvo ar ūkvedžio, patriarchalinės figūros, su kumščiu.
– Kuris atsineša į prezidentūrą krykštaujančių vaikų juoką.
– Nežinau, ar tikrai vaikai didžiausią įtaką daro, bet iš esmės žmonės nori tėviško asmens su tvirta ranka, kuris apgintų, saugotų, padėtų, išgelbėtų.
– Čia didžiausia rinkėjų nusivylimo priežastis. Jie, rinkdami vieną ar kitą aukščiausią pareigūną, nelabai įsivaizduoja, kokios yra jo konstitucinės galios.
Didžiosios daugumos kandidatų pažadai yra rašyti šakėmis ant vandens. Po to, kai viltys staiga neišsipildo ar pažadai nevykdomi, ir jeigu prezidentas yra pakankamai gudrus, jis vis tiek rodo, kad aš tai galėčiau, bet ką aš vienas padarysiu, man trukdo Seimas, Vyriausybė nevykdo. Kai pats negali kažko padaryti ir dėl to kaltas, tai geriausia situacija yra apkaltinti kitus.
Jeigu stengiamasi kartu dirbti ir ieškoti išeičių, ir prezidentas, ir Vyriausybė, ir jos vadovas, ir Seimas, ir Seimo pirmininkas – jie tas problemas aptaria ir ieško bendrų sprendimų. Bet ne stengiasi permesti akmenį į kažkieno daržą. Mes turėjome tokius praktiškai 10 metų, kai buvo visi blogi ir vienas žmogus teisus.
Jeigu mes taip blogai gyvename, reikia paklausti prezidentės, tai kodėl ji pasirašė praktiškai visus įstatymus, kurie blogino ir skurdino Lietuvos žmones? Čia klausimas ir lieka atviras.
– Kokios jūsų prognozės antram turui?
– Iš to trejetuko, šansus paskirstyčiau taip. Kad antrą turą pateks G.Nausėda – 50 proc., po 25 proc., kad pateks I.Šimonytė arba S.Skvernelis.
Jeigu I.Šimonytė pateks su G.Nausėda, tai G.Nausėda laimės. O jeigu pateks S.Skvernelis su G.Nausėda, tai aš duočiau 50 proc. ant 50 proc.
„Kitoks pokalbis“ – penktadieniais 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
