„Neturiu įpročio vienu metu sėstis ant kelių kėdžių“, – „Lietuvos rytui“ sakė 35-erių V.Čmilytė-Nielsen, sulaukusi politinių bendražygių siūlymų pretenduoti į partijos lyderio postą.
Politikė tvirtino dabar visą dėmesį skirianti darbui Seime ir rinkimams į Europos Parlamentą. Liberalų kandidatų į europarlamentarus sąraše ji įrašyta antra.
„Man rūpi partijos ateitis. Bet kol kas neturiu sau atsakymo, ar siekčiau būti viena kandidačių jai vadovauti.
Džiaugiuosi, kad turėsime iš ko rinktis, kai ateis laikas keistis kartoms. Nesu įsitikinusi, kad tas laikas jau atėjo, bet galimų lyderių yra ir daugiau“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai vyks rudenį. Dabartinis partijos vadovas Eugenijus Gentvilas jau yra pažadėjęs, kad posto daugiau nesieks.
Joniškio rajono meru išrinktas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius viešai pareiškė šiame poste norintis matyti V.Čmilytę-Nielsen ir pažadėjo dėti visas pastangas, kad jo norai išsipildytų.
„Aš V.Čmilytę-Nielsen labai įsivaizduoju kaip būsimą lyderę ir čia mano nuomonė sutampa su V.Gailiaus. Aš jai ir Seimo nariui Arūnui Gelūnui esu sakęs, kad jie galvotų, kas kandidatuos į partijos pirmininkus, nes aš po savivaldos rinkimų trauksiuosi. Ar jie galvoja, ar ne, aš nežinau.
Tikiuosi, kad V.Čmilytė-Nielsen galvoja, ir gali būti, kad taps partijos vadove“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei Daivai Žeimytei-Bilienei kalbėjo E.Gentvilas.
– Nelabai kokie reikalai su jūsų frakcija Seime? Štai iš Seimo trauksis Joniškio meru išrinktas V.Gailius.
– (Juokiasi.) Gali būti, kad išeis ir Ričardas Juška (į antrąjį turą patekęs kandidatas į Jurbarko rajono merus. – Red.). Kodėl juokiuosi?
Metus ar pusantrų apie mus sklido tik blogos naujienos. Dabar ne tik aš, bet ir politologai sako, kad mums šių savivaldos rinkimų rezultatai nėra tokie jau ir blogi. Bet pirmas klausimas, kurį išgirstu, – kas ten blogai su mūsų frakcija?
Blogai su mūsų frakcija. (Juokiasi.) Išeina ir A.Gelūnas – jis vadovaus muziejui. Kurį laiką mūsų frakcija bus mažesnė. Tai blogai, bet ar dėl to reikia barstytis galvą pelenais?
Manau, reikia džiaugtis. Nes norėjome, kad mūsų atstovai laimėtų merų rinkimus, ir jiems sekasi. Negaliu dėl to apgailestauti.
– Tačiau po savivaldos rinkimų ir pats pavartojote žodį „išgyvenome“. Neatrodo, kad trykštate dideliu optimizmu.
– Bet noriu priminti, kad anksčiau sulaukdavau klausimų, ar aš nepastebiu, jog Liberalų sąjūdis rūpi tik man vienam. Esą niekam kitam jis nerūpi.
Rezultatai rodo, kad partija rūpėjo 48 skyriams, kurie, nepaisant teisėsaugos ir Valstybės saugumo departamento mušimo, atimto finansavimo, dalyvavo rinkimuose, ir mes, drįstu sakyti, išgyvenome – ketvirta vieta tarp partijų yra gerai.
Aš nesergu per dideliu optimizmu – praradimai dideli. Tik ar jie buvo neišvengiami? Galbūt. Ar galėjo būti dar blogesnis scenarijus? Pavyzdžiui, Darbo partija praėjusiuose rinkimuose net neperlipo barjero. Tada jie jau neišgyveno. Mes šiandien išgyvenome, tai, manau, tikslus pasakymas.
– Bet savivaldos rinkimuose laimėjo asmenys, kurie vis dar yra jūsų partijoje. Ko gero, žmonės balsavo už asmenis, o ne už partiją?
– Sutinku, kad partijos vadovybę buvo ištikusi krizė. Skyriams sakydavau, kad mes tas buvusios vadovybės problemas aiškinsimės, o jūs privalote eiti ir dirbti su rinkėjais. Jie tai ir darė.
– Tačiau Vilnių ir Klaipėdą praradote, sumažėjo bendras mandatų skaičius.
– Taip, žinoma, tai – kritimas. Ar galėjo jo nebūti? Neįmanoma.
Pernai kovą iš mūsų buvo atimta valstybės dotacija. Jeigu būtų buvusi atimta ir kita dotacija, kaip buvo grasinama, mes tikrai nebūtume išgyvenę. Vien dėl finansų stokos. Bet išgyvenome, nors buvo šmaikštaujama klausiant, kada tą politinį lavoną pagaliau išneš iš šarvojimo salės.
Kalbant apie padarytas klaidas ir partijos suskaldymą, gal ir buvo galima apsimesti, kad nieko neįvyko, jog kažkas, pažeisdamas partijos įstatus, eina į rinkimus su komitetu.
Bet apsimesti nepavyko. Iš karto buvo žinoma, kad išėjusieji kurs kitą partiją, tai ir vyksta. Tie scenarijai buvo žinomi. Ar tai buvo galima toleruoti? Gal dar reikėjo pasakyti, kad ir mūsų pinigus paimtų?
– Jūs kalbate apie Vilnių. O Klaipėda?
– Bet juk Klaipėdos skyrius nusprendė rinkimuose dalyvauti, išrinko savo kandidatą į merus (Simoną Gentvilą. – Red.), kuris objektyviai buvo silpnesnis už Vytautą Grubliauską.
Pastarasis įsižeidė, pasitraukė iš partijos, įkūrė komitetą ir pirmauja rinkimuose.
Kur čia suskaldymas? Juk tokį sprendimą priėmė skyrius.
Partijos vadovybę dabar kritikuojanti Dalia Kuodytė puikiai žino įstatus, kuriuose nenumatyta, kad partijos pirmininkas galėtų atvažiuoti į skyrių ir pasakyti: jūs dabar rinkite V.Grubliauską, nes kitaip jis eis į rinkimus su komitetu.
– Tačiau ir bandymų vienyti partiją, bent jau didžiuosiuose jos skyriuose, nebuvo. Ten partijos žvaigždės pasirinko komitetus.
– O kaip vienyti tuos, kurie turi planą kurti kitą partiją, įkalbinėja kitus prie jos šlietis? Šiandien matome, kad su komitetais rinkimuose dalyvavęs tiek Remigijus Šimašius, tiek V.Grubliauskas pagrįstai pasitikėjo savimi, bet jų mintis buvo: kam mums eiti su šita partija, kurią lupa, tegul ten E.Gentvilas ir vargsta.
Tai E.Gentvilas ir vargsta.
– Atrodo, jūs manote, kad būtent R.Šimašius ir Aušrinė Armonaitė yra tie maištininkai partijoje, kurie ją suskaldė.
– Tikrai ne aš. Juk ne aš, o partijos Etikos komisija nusprendė, kad jų veiksmai pažeidžia partijos įstatus.
Skaidymasis vyko ne mano iniciatyva. Aš nepajėgus sustabdyti, kai kažkas pažeidinėja įstatus. Galiu sustabdyti tik teisėtus ir civilizuotus veiksmus.
– Gal problema, kad jūs mėginate išsaugoti tai, ko jau neįmanoma išsaugoti?
– Taip, neįmanoma išsaugoti tų, kurie jau yra sukūrę scenarijų turėti kitą partiją.
Bet Liberalų sąjūdis nėra sukompromituotas. Rudenį jūs pamatysite jį kitokį.
– Jūs neliksite partijos pirmininku?
– Darysiu viską, kad nelikčiau. To nenorėjau ir 2017 metais.
Tada susikviečiau partijos jaunimą ir sakiau: jums yra galimybė. Tarp jų buvo ir A.Armonaitė. Bet ji tada sakė: „Ne, Augi, aš nepatempsiu.“ Aš patempiau. Taip, su praradimais, nuostoliais, bet neturiu dėl ko atgailauti.
Turiu netgi dėl ko šiek tiek didžiuotis – mūsų liberalais regionuose ir jų rinkėjais.
