Šešių tūkstančių eurų iš to paties Seimo, teisingiau – iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Taip vakar nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskelbęs, kad pernai Seimo paskleisti teiginiai apie Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoją E.Šatą neteisingi, žemina jo garbę ir orumą.
Todėl šiam valdininkui Seimas turės sumokėti 2 tūkst. eurų teismo išlaidų ir dar 4 tūkst. eurų už padarytą neturtinę žalą.
E.Šatas – vienas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, vadovaujamo valstiečio V.Bako, vykdyto „tyrimo“ apie politinę korupciją herojų. O „tyrimo“ išvados buvo paremtos Valstybės saugumo departamento (VSD) operatyvinėmis pažymomis.
Šių pažymų, kuriose prirašyta dalykų, net nepatekusių į teismuose dabar besisukančią bylą, teisinis statusas, kilmė, paskirtis liko neaiškūs, kaip ir tai, kodėl jos apskritai lengva ranka buvo pateiktos politikams bei išviešintos.
Daugybė interpretacinio ar vertinamojo pobūdžio teiginių buvo automatiškai perkelti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto „išvadas“ ir virto kaltinimais.
Jomis apsikaišęs V.Bakas skersai išilgai važinėja po Lietuvą ir agitaciniuose turuose reklamuoja save ir valstiečių valdžią kaip vienintelius tikruosius Lietuvos gelbėtojus nuo korupcijos.
Išsiaiškinti, kuo tos išvados pagrįstos ir ar jos teisėtos, bando ir teismams Valstybės saugumo departamentą apskundęs koncernas „MG Baltic“. Kol kas nesėkmingai.
Užtat E.Šatas, kuris VSD ir Seimo „tyrėjų“ buvo vadinamas savu koncerno žmogumi Konkurencijos taryboje, kurioje buvo siekiama palankių verslo grupei sprendimų, jau pasiekė savo.
Teismo teigimu, šis valdininkas jokioje su koncernu siejamoje byloje nebuvo apklaustas, jokie įtarimai jam nepareikšti, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas.
Be to, paviešinus VSD informaciją prezidentės ir premjero iniciatyva Specialiųjų tyrimų tarnyba patikrino E.Šato veiklą, bet pagrindo jį atleisti nenustatė.
Visa tai konstatavus iškyla ne vienas naujas klausimas.
Pirma, kaip vertinti visų šių „išvadų“ patikimumą apskritai?
Antra, kodėl už šiuos politinius žaidimus E.Šatui turime mokėti mes, mokesčių mokėtojai, o ne pats V.Bakas arba VSD? Tiesa, antruoju atveju tai irgi būtume mes.
Pagaliau, trečia, kodėl Valstybės saugumo departamentas pažymomis noriai šėrė V.Baką ir jo „tyrimą“, o tų pačių dovanų panorus savo „tyrimą“ užkūrusiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei valstietei A.Širinskienei ėmė spyriotis?
Galima nuspėti, kodėl bendražygei pagalius į ratus pabandė kaišioti pats V.Bakas.
Jis norėjo likti ir vienintelis saugumiečių patikėtinis Seime, ir tikrasis kovotojas su korupcija.
Tuo metu VSD vadovybė pusbalsiu ėmė murmėti dėl Seimo narių norų įtraukti žvalgybininkus į politiką galbūt dėl to, kad A.Širinskienės „tyrimas“ dar labiau politizuotas nei ankstesnė triukšminga V.Bako veikla.
Tiesą sakant, abu labu tokiu, nors valstiečių vedlio R.Karbauskio patikėtinės užmojai ištirti visus ir viską – netgi įspūdingesni.
Matyt, grynas sutapimas, kad tyrimo objektą, kuris taip ir nebuvo aiškiai suformuluotas, pagal savo nuotaikas ir poreikius vis tikslinanti A.Širinskienė labiausiai kimba į dabartinės opozicijos atstovus, taikydama į silpnąsias jų vietas.
Vienas pagrindinių taikinių – konservatorių lyderis G.Landsbergis ir jo žmonos A.Landsbergienės verslas.
A.Širinskienės vadovaujami tyrėjai bando išsiaiškinti, kaip pensijų fondų pinigai tapo investicijomis į svarbiausios konservatorienės mokyklos statybą ir ar prie to neprisidėjo jos vyras.
Valstietė tai norėjo sužinoti iš pačios A.Landsbergienės, bet ji atsisakė atvykti į komisijos posėdį pasinaudodama įstatymų leidimu privatiems asmenims taip elgtis.
Teise neliudyti prieš sutuoktinę pasinaudojo ir G.Landsbergis, visa tai pavadinęs politiniu spaudimu.
Supratusi, kad kuklumu nerizikuojančios susirgti šeimos gali nesutramdyti, A.Širinskienė atliko naują manevrą – iš stalčiaus ištraukė V.Bako sugalvotas įstatymo pataisas, kurios numato, kad bet kokių juridinių asmenų vadovai, atsisakę paklusti Seimo tyrėjams, bus nubausti tūkstantinėmis baudomis.
Štai jums ir dar viena eilutė iš anksčiau minėtų Seimo „tyrimų“ kainininko, kurį pagaliau reikėtų pakabinti virš „tyrėjų“ ir jų „klientų“ smėlio dėžės.
Bet rinkėjus pastarosiomis dienomis glumino ne vien vadinamųjų iškilių politikų žaidimai.
Antai vakar viešumos bijantis generalinis prokuroras E.Pašilis turėjo viešai aiškintis, kodėl Panevėžio apylinkės vyriausiuoju prokuroru paskyrė savo dukters krikštatėvį, nors jis atrankos komisijoje surinko mažiausiai balų iš trijų pretendentų į postą.
Generalinio prokuroro argumentai buvo tokie: balai nieko nereiškia, apie tai, kad įsakymą dėl skyrimo galėjo pasirašyti ne pats, o jo pavaduotojas, nepagalvojęs, o krikštatėvio beveik nepažįstantis.
Uolioji parlamentinė tyrėja A.Širinskienė, pajutusi progą užkabinti prezidentės D.Grybauskaitės statytinį prokurorą, iškart sukruto ir ėmė svarstyti, kad dėl galimo interesų konflikto E.Pašilį turėtų ištirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Negana to, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pagrasino aiškintis, ar iš tiesų įstatymai nereikalauja generaliniam prokurorui ir kitiems vadovams nusišalinti nuo sprendimų krikštatėvių skyrimo atvejais.
Žodžiu, galima laukti dar vieno „tyrimo“. O po to – gal ir „išvadų“.
