Po savivaldos rinkimų – aiškus pralaimėtojas

Vertinant savaitgalį pasibaigusius savivaldos rinkimus pirmiausia reikėtų paklausti: kas buvo svarbiausia rinkėjams renkantis, kam atiduoti savo balsą, o kam – ne?

Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 20, 2019, 10:27 AM, atnaujinta Mar 20, 2019, 10:33 AM

Akivaizdu, kad lemiamos įtakos neturėjo partinės ar komitetų iškabos gyventojai dažniausiai balsavo už gerai pažįstamus asmenis, vadovaudamiesi emocijomis ir simpatijomis.

Būtent todėl buvo perrinkti beveik du trečdaliai merų, jie liko ir visuose didžiuosiuose miestuose.

Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje kėdes išsaugojo merai, į jas sėdę prieš ketverius metus su rinkimų komitetų vėliavomis, o Vilniuje ir Klaipėdoje buvusiems iškiliems liberalams vėl pavyko laimėti jau kaip komitetų vedliams.

Dauguma ištikimiausių liberalų rėmėjų Vilniuje ir Klaipėdoje balsavo už R.Šimašių bei V.Grubliauską, nepaisydami jų atstovautą partiją draskiusio galimos korupcijos skandalo.

Žinoma, daug piliečių už dabartinius merus ir jų atstovaujamas politines jėgas balsavo dėl to, kad nematė jiems asmeniškai labiau patinkančių kandidatų.

Būtent politikos ir rinkimų suasmeninimas lėmė ir tai, kad dažniausiai jokios įtakos jų rezultatams neturėjo teisėsaugos tyrimai ar pareikšti įtarimai kai kuriems kandidatams į merus.

Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti. Tai galima vertinti kaip rinkėjų pareikštą nepasitikėjimą teisėsauga, kuri pastaruoju metu su tyliu Prezidentūros pritarimu vis dažniau kišosi į šalies politinį gyvenimą.

Iš šešių merų, kurie turi vienokių ar kitokių bėdų su valdiškais namais, buvo perrinkti keturi. Tai dėl įtarimų net nuo pareigų nušalintas Panevėžio meras „komitetininkas“ R.M.Račkauskas, dar prieš dvejus metus įtarimų sulaukęs Panevėžio rajono vadovas valstietis P.Žagunis, taip pat pat prieš kelerius metus įtarimais apdovanotas Utenos meras socialdemokratas A.Katinas, pernai rudenį įtarimų sulaukęs Šilutės rajono meras „tvarkietis“ V.Laurinaitis.

Buvo neperrinkti tik įtarimų neseniai sulaukęs Anykščių rajono meras buvęs liberalas K.Tubis ir net kelerius metus su jų kupra gyvenanti Visagino merė, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė D.Štraupaitė.

Bet tai, regis, tik išimtys, kurios patvirtina taisyklę. O galbūt net ne išimtys. Neatmestina, kad rinkėjai šių politikų neperrinko ne todėl, kad juos užgulusi teisėsauga, o dėl to, kad gyventojai tiesiog norėjo permainų.

Dar prisiminus, kokiu triuškinamu rezultatu jau pirmajame ture buvo perrinktas Druskininkų meras R.Malinauskas, rinkimų išvakarėse sulaukęs naujų įtarimų, galima sakyti, kad teisėsauga kai kuriais atvejais netgi suveikė savo taikinių naudai.

Matyt, rinkėjai tai vertino kaip „iš Vilniaus“ diriguojamą agresiją prieš „savą“ merą, o tai juos juos tik dar labiau sutelkė gintis.

Atrodo, jog priešingą poveikį turėjo ir kai kurių nacionalinės politikos atstovų vieši mėginimai padėti saviems ir pakenkti jų konkurentams.

Čia vėl akys krypsta į Panevėžį. Aplink R.M.Račkausko varžovą antrajame ture, jį į politiką prieš ketverius metus atvedusį Seimo narį P.Urbšį, ėmė vienytis net anksčiau nuožmiai pastarąjį kritikavę konservatoriai.

Anksčiau P.Urbšį paskutiniais žodžiais keikusi viena dešiniųjų lyderių R.Juknevičienė paskelbė, kad korupcija įtariamas R.M.Račkauskas – didesnis blogis Panevėžiui nei P.Urbšys, nors savo nuomonės apie Seimo narį ir nekeičianti.

Galima spėti, jog šis politinės Sodomos ir Gomoros epizodas galėjo tapti tuo lašu, kuris nusvėrė svarstykles R.M.Račkausko naudai.

Žinoma, šie svarbiausi rinkimų aspektai nepaneigia svarbos tų ginčų, kurie užvirė tarp pagrindinių šalies partijų – kas gi iš tiesų laimėjo ar pralaimėjo rinkimus nacionaliniu mastu?

Valdantieji valstiečiai, savivaldybių tarybų mandatų dalybose atsidūrę ketvirtoje, o dėl merų postų – penktoje vietoje, skelbia, jog būtent jie yra laimėtojai.

Esą visos kitos partijos, palyginti su 2015 m. rinkimų rezultatais, nukraujavo, o jie kilo.

Visus ginčus vakar apibendrino per antrąjį turą į rinkimų vajų atvirai įsitraukusi prezidentė D.Grybauskaitė, savo patarėjų lūpomis paskelbusi, kad rinkimus pralaimėjo valdančiosios partijos, o laimėjo opozicija, taigi rinkėjai savivaldybėse pasiuntė aiškų signalą Seimui.

Šis įvertinimas suteikė premjerui S.Skverneliui dar vieną progą priminti, kad D.Grybauskaitė nuo pat 2016-ųjų kovojo prieš valstiečius ir už opoziciją, o dabar įsitraukė ir į prezidento rinkimų vajų. Tai esą patvirtina ir rinkimų dieną jos ištarti S.Skvernelį niekinantys vertinimai apie jo veiklą užsienio politikos srityje.

Ar, kaip teigia valstiečiai, šie prezidentės pareiškimai iš tiesų yra šiurkštus rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas? Abejotina. Ar tai – prezidento, prisiekusio būti lygiai teisingu visiems, statuso pamynimas? Labai panašu. Ir šalies vadovė tai darė ne kartą.

Rinkimų agitacijos draudimą D.Grybauskaitė galėjo pažeisti, kai leido aiškiai suprasti, jog balsavo už R.Šimašių, – „geriausiai dirbantį, nevagiantį“ kandidatą, nors neminėdama pavardės, bet girdama išgražėjusį Vilnių.

Bet kokiu atveju akivaizdu, kad savivaldos rinkimų aistros – savotiškas apšilimas prieš grumtynes dėl prezidento posto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: iš M. Drobiazko ir P. Vanago atimti valstybės apdovanojimai