Aktyviai politine veikla užsiimdavusi moteris su Š.Gustainiu susipažino 2012 metais. Ji tuomet vadovavo Liberalų sąjūdžio Vilniaus Žirmūnų poskyriui, o Š.Gustainis vienmandatėje apygardoje kandidatavo į Seimą.
Po ketverių metų jie pradėjo kartu gyventi, tačiau po metų draugystės išsiskyrė. Kai moteris buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jie dar gyevno kartu.
Š.Gustainis buvo vienas Taikomosios politikos instituto steigėjų, o J.Kašėtaitė tapo jo direktore. Ją į darbą priėmė Š.Gustainis ir antrasis instituto steigėjas Mindaugas Lapinskas. „Aš tuo metu ieškojau darbo, o ankstensis vadovas kaip tik išėjo iš darbo, todėl ir sutikau“, – prisiminė J.Kašėtaitė.
Moters teigimu, be to, kad jie abu su Š.Gustainiu priklausė Lietuvos liberalų sąjūdžiui, su šia partija instituto daugiau niekas nesieja.
Institutas rengdavo įvairius mokymus Klaipėdoje, Kaune, Palangoje ir Vilniuje, o Š.Gustainis į kai kuriuos mokymus buvo pakviestas kaip lektorius. Taikomosios politikos institutas išgyvendavo iš paramų.
Vienas paramos teikėjų buvo tuometis koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Raimondas Kurlianskis. Paramos sutartis buvo pasirašyta 2015 liepą verslininko kabinete. J.Kašėtaitės teigimu, instituto steigėjas su šia parama nesusijęs. Ji teigė negirdėjusi, kad Š.Gustainis būtų bendravęs su R.Kurlianskiu.
Kokio dydžio paramą skyrė viena iš koncerno „MG Baltic“ įmonių, J.Kašėtaitė neprisiminė. Ataskaitos apie panaudotus pinigus paramos davėjas taip pat neprašė.
J.Kašėtaitė pasakojo, jog paramos prašymus siųsdavo daugybei įmonių, kurių kontaktus rasdavo įmonių registracijos portale. Kiek paramos per metus gaudavo įstaiga, J.Kašėtaitė neprisiminė.
