O kai šis pagoniškas ritualas pačiame Vilniaus centre nepavyko, ministras nuo sausros kenčiantiems žemdirbiams pasiūlė: „Šiuo metu matau vienintelį būdą apsisaugoti nuo potvynių ar sausrų – melstis.“
Tuomet Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis buvęs G.Surplio viršininkas E.Misiūnas nužengė dar toliau. Į ginčą su policijos vadovu L.Pernavu įsivėlusias profsąjungas, beje, reikalaujančias ir paties ministro atsistatydinimo, E.Misiūnas vakar pakvietė į bažnyčią.
Premjero S.Skvernelio paliepimą raminti vidaus reikalų sistemoje kilusį šurmulį E.Misiūnas suprato labai tiesmukai – konfliktuojančias puses atsivedė į sostinės Šv.Mergelės Marijos Ramintojos šventovę.
Profsąjungų veikėjai, matyt, jaučia, kada geriausias laikas kelti bangas. Akivaizdu, kad artėjantys prezidento rinkimai – tai palanki proga iš juose dalyvaujančio Vyriausybės vadovo iškaulyti ne tik vieną papildomą laisvadienį per metus. Tiesa, laisvadienis dar niekam nepakenkė ir profsąjungos joms pasiūlytą jauką, regis, praris. Tik ar ilgam nurims?
Jau ne tik L.Pernavo, bet ir paties ministro galvos reikalaujantys pareigūnai teigia, kad E.Misiūnas nesuvaldo siautėjančio Policijos departamento vadovo, o ten prasidėjusi netvarka esą plinta ir į kitas ministerijai pavaldžias įstaigas.
Žinoma, neatmestina, kad profsąjungos viską šiek kiek sutirština.
Bet jei jau vidaus reikalų ministrui tenka šauktis Dievo pagalbos, ar tai vis dėlto nėra ženklas, kad jam išties sunku susitvarkyti su savo pareigomis? Gal ir pačiam E.Misiūnui nepakenktų daugiau laisvadienių?
