Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai sutinka, kad situacija valdančiųjų gretose nėra tragiška, tačiau ilgai vaikščioti plonu ledu pavojinga.
Aritmetika valdantiesiems šiuo metu nėra palanki – 51 valstiečių frakcijos atstovą valdančiojoje koalicijoje palaiko 11 Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDDP) partijos narių. Formaliai koalicijai nepriklauso, bet pasiūlymus palaiko ir 7 partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Suskaičiuoti nėra sunku, daugiau nei 71 parlamentaro savo naudai valdantieji nebeturi.
Iš Seimo valdančiųjų gretų pasitrauks ir būsimasis Klaipėdos rajono meras B. Markauskas. Likti Seime ir atsisakyti Marijampolės tarybos mandato nusprendė valstietis Kęstutis Mažeika, motyvuodamas ir taip mažėjančia dauguma.
Vaikšto plonu ledu
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sakė, kad valdančiųjų daugumos vadinti jau negalima, jie tampa valdančiąja mažuma.
„Jei pažiūrėtume, kaip atrodo ši valdančioji dauguma, grynai pagal tą matematiką, suminis skaičius yra nepakankamas daugumai. Net ir su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, ir dar neatimtu B.Markausku, vis tiek išeina 69 parlamentarai. Be jokios abejonės, šita dauguma realiai yra mažuma, tad formaliai ir matematiškai žiūrint čia daugumos nėra“, – pabrėžė ji.
Ramūnas Karbauskis, jau ne kartą komentuodamas valdančiosios koalicijos skaičiaus klausimą, vis paminėdavo jos sprendimus kartais palaikančius Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovus Seime.
„Lenkų rinkimų akcija yra, mano požiūriu, pilkoji zona, kuri nėra nei opozicija, nei valdančiųjų sudėtyje. Balsavimai gali kai kuriais atvejais skirtis nuo valdančiųjų, bet labai dažnai ta parama yra išreiškiama. Jei lenkai priskaičiuojami, tai situacija gerėja ir ta dauguma neretai galima“, – sakė politologė.
Dabartinę valdančiosios daugumos situaciją R.Urbonaitė įvardijo kaip vaikščiojimą plonu ledu.
„Panašu, kad jie vaikšto plonu ledu ir kartais reikia jiems patiems griežčiausios disciplinos, kad konservatoriai, sugalvoję ištraukti korteles balsavimo metu, nesugadintų viso balsavimo. Maksimali disciplina, lankomumas ir aktyvumas jiems būtinas, jie turi būti drausmingi. Kol kas jie tos drausmės laikosi, nieko tragiško nematome“, – situaciją vertino politikos ekspertė.
Valdantiesiems kartais gelbėja ir opozicija
Politologė R.Urbonaitė priminė, kad patys valstiečiai, kalbėdami apie daugumą, primena balsavimą už biudžetą, tą kartą už jį balsavo daugiau nei 80 parlamentarų.
„Tai parodo situaciją, bet, norint nevaikščioti tuo plonu ledu, jie gali galvoti apie tos valdančiosios daugumos stiprinimą. Ir po prezidento rinkimų tam tikras perkrovimas gal ir galėtų būti“, – pasakojo R.Urbonaitė.
Ji prakalbo ir apie situaciją, kuri galėtų sujaukti visus valstiečių planus, ir discipliną balsavimuose – aktyvesnį ir tvarkingesnį konservatorių dalyvavimą, kuris valstiečiams galėtų būti pavojingas.
„Valdantiesiems dažnai pagelbėja ta pati Lenkų rinkimų akcija, kartais ir pati opozicija, kurios lankomumas nėra blizgantis“, – lrytas.lt sakė R.Urbonaitė.
Silpnybė tampa stiprybe
MRU docentas Saulius Spurga lrytas.lt tvirtino, kad net ir be formalios daugumos Seime Vyriausybė funkcionuoti gali.
„Gal dar padėtis nėra tokia dramatiška, atskiri Seimo nariai balsavimo metu paremia valdančiuosius. Ir kol kas Vyriausybė gali funkcionuoti. Bet ir tai, kad vyksta toks nubyrėjimas, matyt, yra natūralus procesas. Buvo prognozių, kad tai įvyks greičiau. Kurį laiką Seimas funkcionuos taip, nebent iš tikrųjų susidurs su rimtomis problemomis“, – sakė politologas S.Spurga.
Politologas sakė, kad vienintelis likęs valstiečių variantas – pabandyti prisijungti nei valdantiesiems, nei opozicijai nepriklausančią lenkų frakciją. Tačiau S.Spurga abejoja, ar ši frakcija norėtų būti formalioje daugumoje ir valdančiojoje koalicijoje.
„Tai yra variantas, bet lenkai ir taip labai dažnai balsuoja kartu. Bet, matyt, lenkai kelia tokias sąlygas, gal jie net ir nėra labai suinteresuoti formalia koalicija. Spėčiau, kad net jų rinkėjai nelabai tam pritartų. Kita vertus, tariantis su tokiu prieštaringu partijos vadovu kaip Valdemaras Tomaševskis, tai sukeltų labai daug klausimų valstiečiams. Manau, kad dabartinė padėtis yra netgi ir palanki, kai formalaus susitarimo nėra, bet svarbiais klausimais galima sutarti ir taip“, – sakė jis.
„Valstiečių silpnybė šiuo atveju tampa jų stiprybe. Kadangi jie neturi daug asmenybių ir ryškių politikų savo frakcijoje, tai ta frakcija dėl to ir nebyra iš esmės. Tie politikai kitur tiesiog neatrastų savo vietos. Tas juos laiko“, – lrytas.lt kalbėjo politologas S.Spurga.
Seimo rinkimai bus rengiami kitų metų spalio mėnesį.
