„Aš esu už visuotinį šaukimą. Tiktai turbūt pasakyčiau taip: merginos turėtų galimybę pasirinkti, ar jos nori tarnauti, ar ne. Aš manau, kad jos puikiausiai gali rasti pritaikymą savo gebėjimams šiuolaikinėje kariuomenėje, kadangi tai nebėra Stalonės muskulais pasipuošusių vaikinų užsiėmimas, o tai yra ir intelektualus darbas, ir įdomios IT sritys, kuriose merginos galėtų rasti pritaikymus savo gabumams“, – sakė G. Nausėda.
Kartu jis pridūrė, kad visuotinę privalomąją karo tarnybą reikėtų įvesti laipsniškai: „Taip, aš už visuotinę šaukimo sistemą, bet reikėtų ją įvesti pamažu, nes šiuo metu mes neturime infrastruktūros visuotinio šaukimo sistemai. Mes neturime pakankamai lėšų skyrę šitam reikalui, ir dėl to tai turi būti daroma tik ateityje ir atsargiai“.
Apie pensijų reformą: didelės naudos nesitikiu
G.Nausėda buvo klausiamas, ką mano apie nuo Naujųjų metų prasidėjusią pensijų sistemos reformą.
„Man nepatinka, kad ,šitą pensijų reformą pradėjus, suprantančių, ką reikia daryti ir kaip elgtis, yra labai nedaug. Ir atvirkščiai, – nesuprantančių, ką jiems čia daryti, kur čia eiti, ką veikti, yra labai daug. Ir štai dėl šitos priežasties, kad nėra pakankamai informacijos, ką daryti, jeigu neapgauna informacija, jau apie 2 tūkstančius žmonių apskritai pasirinko išeiti iš antrosios pakopos ir šiandien kažkur plūduriuoja „Sodros“ vandenyse.
Tai reiškia, kuomet ateis senatvė, jie gaus tiktai „Sodros“ pensiją ir nelabai ką bus sukaupę. Tai reiškia, kad mes kažką darome ne taip. Galbūt tai -viešųjų ryšių problema“, – sakė G. Nausėda.
Kartu jis pabrėžė, kad dabartinė pensijų sistemos reforma užsidirbti padorių pensijų žmonėms galimybės nesuteikia.
„Aš manau, pati pensijų reforma yra perdėliojimas pinigų iš vieno stalčiuko į kitą, neleidžiantis nei daugiau susitaupyti, nei daugiau kaupti. Tai aš daugiau vilčių dėčiau turbūt į mokestines lengvatas, kurios paskatins trečiąją pakopą, profesinių fondų kūrimąsi Lietuvoje, nes iš to, kas buvo dabar padaryta, aš labai apčiuopiamos, didelės naudos nesitikiu“, – pabrėžė G. Nausėda.
2019 m. pradžioje pasikeitė kaupimo II pensijų pakopoje modelis. Pokyčius lėmė Seimo priimti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai.
Naudotų „minkštąją“ prezidento galią
G.Nausėda sakė manantis, kad Konstitucijos prezidentui suteiktų galių pakanka, kad jis galėtų daryti svarią įtaką tiek vidaus, tiek užsienio politikai. Pagrindinio šalies įstatymo keisti esą nereikia, siekiant prezidento galias išplėsti.
„Aš manau, kad nereikia kaitalioti Konstitucijos, kuri Lietuvoje yra labai gera daugeliu požiūriu. Mes galime didžiuotis savo Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes tai yra labai gerai subalansuotas dokumentas, parengtas gerai savo darbą išmanančių žmonių“, – sakė G. Nausėda
G. Nausėda pabrėžė, kad prezidento politinė įtaka šalyje labai priklauso asmeniškai nuo jo paties.
„Prezidento vaidmuo ir yra, ir gali būti didelis, jei prezidentas pats nori naudotis savo galiomis, o patikėkite, Konstitucija jam suteikia pakankamai galių būti aktyviu tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – pabrėžė G. Nausėda.
Publikos paklaustas patikslinti ar tikrai prezidentas turi pakankamai svertų daryti įtaką vidaus politikai, G. Nausėda užsiminė apie vadinamąją minkštąją prezidento galią.
„Mes kažkaip sufokusuojame savo dėmesį į tuos keletą Konstitucijos straipsnių, kurie pabrėžia prezidento įgaliojimus, bet tarp įgaliojimų, tarp eilučių galima naudotis vadinamąja minkštąja prezidento galia, kuri reiškia pirmiausia jo moralinį autoritetą. Nes prezidentas yra vienintelis visos tautos renkamas pareigūnas ir išrinktas jis įgyja tam tikrą pasitikėjimo mandatą, tautos paramos mandatą. Tuo mandatu jis gali naudotis bendraudamas su kitomis vykdomosios valdžios institucijomis“, – pabrėžė G. Nausėda
Kartu jis pridūrė, kad tapęs prezidentu, siektų nacionalinių susitarimų svarbiais šaliai klausimais.
„Ketinu naudotis tomis galiomis. Ketinu inicijuoti nacionalinius susitarimus kertiniais Lietuvos gyvenimo klausimais ir kviesti partijas bendradarbiauti. Jeigu jos bendradarbiauti nenorėtų, aš ketinu tai eksponuoti, parodyti rinkėjams, kurie netrukus turės spręsti dėl partijų 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose.
Taip, kad aš manau, joms netgi nesibaiminant prezidento, o norint geriau pasirodyti rinkimuose, geriau būtų bendradarbiauti, negu nebendradarbiauti“, – pridūrė G. Nausėda.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
