Visi žmonės turi teisę laisvai reikšti savo nuomones, nebūti už tai persekiojami, turi teisę uždavinėti klausimus ir gauti atsakymus.
Žmonės manimi pasitiki. Daugiau kaip septyni procentai klaipėdiečių per savivaldybių rinkimus išreiškė man pasitikėjimą, man ir mano pozicijai. Todėl teisme su manimi ir tie septyni procentai klaipėdiečių. Ar eis prokuratūra prieš savo tautą, prieš klaipėdiečius?
Aš ne istorikas, aš – politikas. Teisme diskutuosime apie vieną partizaną, apie visus aš nenoriu diskutuoti. Reikia dėl kiekvieno epizodo aiškintis pagal dokumentus.
Iki to laiko, kai taryboje ėmėme svarstyti A.Ramanausko – Vanago atminimo įamžinimą, man jis buvo nelabai įdomus.
Paskui peržiūrėjau dokumentus. Man tai labai nepatinka. Aš išreiškiau savo nuomonę, pateikiau klausimus ir šiandien turime, ką turime“, – prieš teismo posėdį sakė V.Titovas.
Šalia teismo rūmų su plakatais piketavo būrelis žmonių, kurie teigė esantys už teisingumą.
Į teismo salę atėjo keliolika V.Titovą palaikančių klaipėdiečių, tarp kurių buvo už panašią veiklą anksčiau baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, save vadinančių antifašistais.
V.Titovas kategoriškai atsisakė teikti parodymus žodžiu, prašė prie bylos prijungti raštu išdėstytus savo paaiškinimus dėl pareikštų kaltinimų: "Viską ten išdėsčiau, gerbiu teismą, bet į klausimus irgi atsakinėsiu tik raštu".
Lietuvos Rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovui V.Titovui inkriminuota apie dvidešimt su nusikalstamos veiklos epizodų, susijusių su KGB nukankinto A.Ramanausko-Vanago žeminimu, jo vardo niekinimu, šmeižtu, nesantaikos kurstymu.
Kaip ekspertai teisme pasisakę istorikas Seimo narys Arvydas Anušauskas ir politologas Marius Laurinavičius kaltinamojo veiklą siejo su Lietuvai priešiška Rusijos propaganda, anot jų, vykdoma kėgėbistiniais metodais visame pasaulyje, pasitelkus užsienio šalyse gyvenančius tėvynainius, kurie tyčia arba nesąmoningai skeidžia dezinformaciją.
Bylą nagrinėjanti teisėja Violeta Balčiūnienė perskaitė V.Titovo parodymus - jis nepripažįsta kaltinimų, aiškina, kad nėra atsakingas už rusiškuose portaluose publikuotą su A.Ramanausko-Vanago vardu susietą medžiagą, ten minimus faktus.
Kviesta atvykti į teismą kaip nukentėjusioji A.Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė posėdyje nepasirodė. Savo laiške moteris V.Titovo veiklą įvertino kaip įžūlų šmeižtą, jos tėvo ir kitų už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų žeminimą bei niekinimą.
"V.Titovo kalbos man suteikė daug skausmo, moralinių kančių. Jis svaidosi melagingais kaltinimais žinodamas, kad KGB rūsiuose sadistiškai nukankintas tėvas negalės apsiginti", - savo laiške teismui rašė A.Ramanauskaitė-Skolauskienė.
Partizano duktė civilinio ieškinio dėl moralinės žalos atlyginimo atsisakė, prašė nagrinėti šią bylą jai nedalyvaujant.
Primename, kad tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo esą buvo nužudyta 8000 taikių civilių Lietuvos gyventojų ir vaikų, o jis pats asmeniškai organizuodavęs karo lauko teismus, skelbdavęs žmonėms mirties nuosprendžius.
Per tyrimą analizuota ir vertinta apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos. Ištirti V. Titovo pasisakymai propagandiniuose rusiškuose portaluose, televizijos kanaluose, kur jis klaipėdietis skeidė žinias apie A. Ramanausko-Vanago veiklą pokariu, vadindamas jį ne ginkluoto pasipriešinimo okupantams atstovu, o nusikaltėliu, nacių pakaliku, teroristinės gaujos vadovu.
V.Titovas tokių savo teiginių neišsižadėjo ir stojęs prieš teismą: "A.Ramanauskui-Vanagui paskelbto teismo nuosprendžio, niekas iki šiol neperžiūrėjo ir nepakeitė. Jungtinių tautų chartija, tarptautiniai įstatymai taikius gyventojus žudžiusiems, juos terorizavusiems ar kitaip persekiojusiems asmenims, Holokausto budeliams senaties terminų nenumato".
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.
Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, bet vėl į ją buvo išrinktas per kovą vykusius savivaldos rinkimus. Rusakalbis politikas pretendavo ir į Klaipėdos mero postą.
V. Titovas teigė, jog kalbėdamas apie A. Ramanauską-Vanagą rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių, KGB agentų sukurptomis, bylomis.
Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo partizanų vadą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai. Kartu su A.Ramanausku-Vanagu Kaune KGB agentų suimta ir nuteista jo žmona buvo reabilituota dar sovietmečiu.
Tačiau V.Titovas nemano, kad A.Ramanauskas-Vanagas vertas reabilitavimo - teisme reikalavo iš naujo peržiūrėti jo bylą ir pakeisti sprendimą, objektyviai įvertinus visus faktus. Knygos apie partizanų vado gyvenimą ir kovas autorių A.Anušauską kaltinamasis vadino nepatikimu, suinteresuotu ir šališku liudytoju.
Išgarsėjęs kaip Rusijos propagandos ruporas, piestu stojęs prieš A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimą V.Titovas piktinosi Klaipėdos savivaldybės sprendimu ant buvusio Pedagoginio instituto, kuriame jis mokėsi, fasado prikalti paminklinę lentą.
Savo rašte V.Titovas aiškino, jog yra persekiojamas už savo įsitikinimus, kitokią nuomonę, irgi patyręs moralinių kančių, netgi nukentėjęs: "Vienas Klaipėdos tarybos narys per piketą prie savivaldybės mane apipylė miltais".
