Užsieniečių pora žada kuo greičiau atskristi į Kauną ir išskristi namo jau su mažamete. Tai bus pirmas ir labai ilgas jos skrydis lėktuvu.
Mergaitė apsigyvens šeimoje, kurioje auga du įvaikinti 9 ir 13 metų berniukai iš Lietuvos.
Apeliacinis teismas antradienį patenkino Kauno savivaldybės vaikų globos namų skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti raudoną šviesą Naujosios Zelandijos piliečiams uždegusio Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą sausio viduryje.
Prie šio skundo prisidėjo ir McClymonai.
„Buvo dar kartą išklausyta vaiko nuomonė.
Teismas turi atsižvelgti į jo norą, jei tai neprieštarauja jo paties interesams“, – antradienį paskelbė užsieniečiams mergaitę įvaikinti leidęs teismas.
Jūratės Varanauskaitės vadovaujama kolegija pareiškė, jog labai svarbus ir laiko veiksnys – delsimas priimti sprendimą gali tik pakenkti mažametei.
Skųsti jau nėra kam
Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į pernelyg mažą vaiko teisių institucijų aktyvumą ieškant nepilnametei mergaitei globėjų ar įtėvių.
Bet pavienės klaidos arba pasyvumas nebuvo vertinami kaip kliūtis priimti galutinį sprendimą.
Antradienio sprendimą teoriškai galima apskųsti Aukščiausiajam teismui, tačiau tai padaryti neliko kam, nes buvę du pretendentai į globėjus tokios teisės neturi.
Mergaitė norėjo išvykti
„Mergaitė savo nuomonės nepakeitė – labai nori, kad pora iš Naujosios Zelandijos ją įsivaikintų“, – apie devynmetės apsisprendimą „Lietuvos rytui“ anksčiau yra pasakojusi Kauno vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė.
Antradienį direktorė patvirtino, jog mergaitės noras nepasikeitė.
Pora iš Naujosios Zelandijos – ne vienintelė, kuri siekė įsivaikinti ar globoti mažametę.
Globoti vaiką pareiškė norą 49 metų alytiškė Renata Kantaravičienė, turinti erdvius, tvarkingus namus.
Jos šeima yra užauginusi du vaikus ir ugdytinį.
R.Kantaravičienės tvirtinimu, buvo daroma viskas, kad mergaitė nematytų kitos galimybės, tik gyvenimą Naujojoje Zelandijoje.
Mergaitės globėju norėtų tapti ir jos 26 metų brolis Arūnas Leščiauskas, šiuo metu gyvenantis Anglijoje.
Vaikas pramoko angliškai
Bendrauti su sutuoktiniais iš užsienio mergaitei buvo sudarytos geresnės galimybės nei su kitais pretendentais.
Mažametė nuolat palaikė ryšius su jais per programą „Skype“, susirašinėjo elektroniniais laiškais.
Pasak E.Trimonienės, nors kalbama per vertėją, vaikas ir pats gerokai pramokęs angliškai, yra labai imlus.
Tarp mergaitės ir sutuoktinių poros iš tolimos šalies esą yra užsimezgęs ryšys.
Bet stebina kitkas – kodėl taip uoliai valdininkai bando ištremti mergaitę į tolimą kraštą? Gal šioje istorijoje yra povandeninių srovių?
Ypač keistai nuskambėjo ir globos namų direktorės žodžiai: „Norėčiau paprašyti Lietuvos gyventojų ne kritikuoti, o patiems tapti vaikelių įtėviais arba globėjais.
Tada jiems nereikės važiuoti į užsienį.“
Staiga uždraudė bendrauti
Tačiau ir R.Kantaravičienė, ir A.Leščiauskas pateikė kitokį vaizdą.
Pasak R.Kantaravičienės, jos bendravimas su mergaite buvo netikėtai nutrauktas – Kauno vaikų globos namų vadovė pareiškė, jog pats vaikas nenori susitikti.
Tokius žodžius pretendentė į globą pavadino melu – jai kalbantis telefonu su mažamete ši nieko panašaus nesakė.
R.Kantaravičienė stebėjosi, kodėl mergaitei nebuvo sudaromos sąlygos bendrauti su galimais globėjais, artimaisiais.
Alytiškei buvo uždrausta netgi pasivaikščioti su mažamete.
Pateikė kitą versiją
A.Leščiauskas tvirtino turintis vaizdo įrašą, kuriame sesuo sako nenorinti vykti į Naująją Zelandiją: „Iš pradžių mano sesuo norėjo išvykti.
Bet kurio laiko ji pasakė vyresniajai seseriai, kad nori likti Lietuvoje.
Mes bendravome per socialinius tinklus ir aš turiu įrašą, kur ji pasakė man, kad nori likti Lietuvoje, jeigu čia atsirastų globėjai.“
Jaunas vyras teigė, jog ir jam neleidžiama bendrauti su seserimi.
Dėl įvaikinimo tarnyba yra padariusi klaidų
Iš aštuonių vaikų šeimos kilusiai mergaitei įtėvių pradėta ieškoti dar 2015 metais.
Mažametės tėvas miręs, o motinai apribotos motinystės teisės.
Pasak vaiko teisių apsaugos specialistų, Lietuvoje neatsiradus norinčiųjų ją įsidukrinti nuo 2016 metų rugpjūčio užsiimta tarptautine įtėvių paieška.
Vilniaus apygardos teismas sausio viduryje pažymėjo, jog pretendentų įvaikinti iš Naujosios Zelandijos prašymo atmetimui įtakos turėjo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidos.
Pavyzdžiui, nebuvo susisiekta su užsienyje gyvenančiais mergaitės broliais.
Tiesa, Apeliacinis teismas šių klaidų jau nelaikė lemtingomis sprendžiant įvaikinimo klausimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia devynios akredituotos užsienio valstybių institucijos: keturios Italijos, po vieną JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos.
Nuo 2005 metų užsieniečiai įvaikino 710 vaikų iš Lietuvos, iš jų 28 išvyko gyventi į Naująją Zelandiją.
710
Tiek vaikų iš Lietuvos užsieniečiai įvaikino nuo 2005 metų.
