Vakar Vilniaus apygardos teismas (VAT) išnagrinėjo sudėtingiausią ir didžiausią bylą Lietuvos istorijoje. Kol nuosprendžio sulaukė tragiškų 1991 metų Sausio įvykių organizatoriai, praėjo 28 metai.
Per tą laiką ne kartą keitėsi įstatymai, tarptautinės konvencijos, tačiau trijų VAT teisėjų kolegija nuosprendį priėmė vadovaudamasi ne tik įstatymais.
„Bendros bausmių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumui įgyvendinti“, – tvirtino paskutinį, tačiau beveik 1000 lapų užimantį, nuosprendį savo karjeroje perskaičiusi teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.
Iškart po šio nuosprendžio į pensiją išeinanti teisėja paaiškino, jog skiriant bausmes teko atsižvelgti į ilgą tyrimo laiką ir tai, kad objektyviai neįmanoma nustatyti, kurių teisiamųjų veiksmai sukėlė skaudžiausias pasekmes.
1991-ųjų sausio 13-ąją buvo nužudyta 13 ir sužalotas 821 pastatus saugojęs asmuo.
Vilniuje sovietų kariškiams įvedus komendanto valandą nužudytas dar vienas civilis, apie 80 taikių žmonių buvo apšaudomi ir neteisėtai sulaikyti, 12 sulaikytųjų padaryti sužalojimai.
Nenustačius, nuo kurių kariškio veiksmų žuvo ir buvo sužaloti ginti pastatų išėję gyventojai, kaltinamiesiems skirtos minimalios arba joms artimos bausmės.
„Griežčiausių bausmių skyrimas prieštarautų teisingumo principams“, – paaiškino vakar visą dieną nuosprendį pamainomis skaitę teisėjai.
Ieškos visoje Europoje
Už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui buvo teisiami 67 asmenys.
Prokurorai buvo siūlę šešis jų nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.
Prokurorų nuomone, tokių bausmių nusipelnė karinėms operacijoms vadovavę sovietų armijos karininkai.
Griežčiausias – 14 metų laisvės atėmimo bausmes – teismas skyrė buvusiam sovietų armijos Vilniaus įgulos vadui Vladimirui Uschopčikui ir Loretą Asanavičiūtę prie Vilniaus televizijos bokšto mirtinai sužalojusio tanko vadui Nikolajui Astachovui.
Buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 12 metų nelaisvės teismas skyrė karinei operacijai prie Televizijos bokšto vadovavusiam tuomečiam KGB karininkui Michailui Golovatovui. Visi jie nuteisti už akių.
„Šie kaltinamieji negyvena Lietuvoje, todėl jiems skirtos bausmės siejamos tik su teisingumo įgyvendinimu“, – teigė teisėjai.
Įsiteisėjus nuosprendžiui jiems bus išduoti Europos arešto orderiai – nuteistieji galės būti sulaikyti bet kurioje Europos šalyje.
Išgelbėjo ir amžius
Skirdamas švelnesnes bausmes teismas atsižvelgė ir į tai, kad nemažai nuteistųjų jau yra sulaukę garbaus amžiaus. D.Jazovui šiuo metu 96 metai.
Atsižvelgta ne tik į garbų, bet ir į jauną teisiamųjų amžių.
Kariškiams, kuriems Sausio įvykių metu nebuvo suėję 30 metų, taip pat paskirtos švelnesnės bausmės.
„Amžius nebuvo svarbiausias kriterijus. Atsižvelgėme ir į kiekvieno veiksmus. Vienas dalykas, kai karys vairuoja tanką, ir visai kitas, jei jis tam tankui vadovauja“, – po nuosprendžio aiškino vienas teisėjų kolegijos narių Artūras Šumskas.
Vienas teisiamų tankistų – Jurijus Melis – nuosprendžio išklausė teismo salėje. Prieš penkerius metus šis Rusijos pilietis buvo sulaikytas Lietuvoje.
J.Meliui teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Penkerius metus jis jau buvo suimtas, todėl, jei nuosprendis nebus pakeistas, J.Melis namo galės grįžti po dvejų metų.
Atsirūgo kelionė ant tanko
Vienintelis Vilniuje gyvenantis teisiamasis Genadijus Ivanovas teigė sieksiąs, kad šis nuosprendis būtų pakeistas, ir planuoja jį skųsti Apeliaciniam teismui.
„Nuteisė nekaltą“, – piktinosi ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas G.Ivanovas.
Sovietų kariuomenėje jis tarnavo iki 1993 metų, o paskutiniams sovietų armijos daliniams išėjus iš Lietuvos pasitraukė į pensiją.
„Kol byla buvo perduota teismui, nuo joje minimų įvykių buvo praėję 25 metai.
Per tą laiką nė karto nebuvau apklaustas nei Lietuvos, nei Rusijos prokuratūros“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Ivanovas.
Tyrimo metu G.Ivanovas buvo atpažintas iš nuotraukų. Jis stovėjo ant vieno iš tankų, atvažiavusių prie Spaudos rūmų.
„Visiškai nesuprantu, už ką man skirta tokia bausmė. Man buvo pateikti keturi kaltinimai, tačiau nė vienas jų nepagrįstas jokiais įrodymais.
Tyrimo metu taip ir liko nenustatyta, kas vadovavo tiems tankams, tačiau nustatyta, kad aš to padaryti negalėjau – aš vienas, be jokių ryšio priemonių sėdėjau ant tanko, kurio liukas buvo uždarytas. Kaip galėjau vadovauti keturiems tankams?“ – kalbėjo G.Ivanovas.
Prašė teisti M.Gorbačiovą
Kuriam buvusiam karininkui kokia bausmė paskirta, vienintelis nuosprendžio klausęsis nukentėjusysis psichologas Robertas Povilaitis labai nesidomėjo.
Per Sausio įvykius savo tėvo Juozo Apolinaro Povilaičio netekusiam vyrui svarbiausia, kad karo nusikaltimai įvertinti nuosprendžiu.
– Kaip jūs jaučiatės šiandien teismo salėje? – R.Povilaičio paklausė „Lietuvos rytas“.
– Jaudinuosi, nes toks įvykis mano gyvenime tikrai vyksta pirmą kartą. Šiandien tikrai yra istorinė diena.
Teisingumas vyksta, o dėl to, kiek metų skirti vienam ar kitam, aš neturėjau jokių išankstinių nusistatymų ar lūkesčių.
Manau, kad teisėjų kolegija yra labai kompetentinga įvertinti padarytus nusikaltimus ir skirti bausmes, kurios atitinka jų sunkumą.
– Jūs ne kartą kreipėtės į teisėsaugą ir prašėte į šią bylą iškviesti tuometį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Kaip vertinate tai, kad to nebuvo padaryta?
– Tuometis Sovietų Sąjungos prezidentas bei karinių pajėgų vadas nebuvo apklaustas ne tik šioje byloje.
Šiuo metu prokuratūroje dėl 1991 metų įvykių vyksta dar vienas tyrimas, kur vėl visiškai nėra kalbama apie M.Gorbačiovo vaidmenį. Jam nėra pareikšta jokių įtarimų.
Klausantis šio nuosprendžio man susidarė įspūdis, kad byloje minimi asmenys veikė kaip nusikalstama grupuotė, vykdė karinę ataką kitoje valstybėje, o Sovietų Sąjungos prezidentas ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas keletą parų to niekaip negalėjo žinoti ir sustabdyti.
Girdėjome tas legendas apie jo miegojimą – esą Sausio 13-osios naktį jis miegojo ir jam nebuvo įmanoma prisiskambinti.
Tačiau tragiški įvykiai prasidėjo jau nuo sausio 11 dienos – buvo užimami pastatai, jėga užimti Spaudos rūmai.
Sunku patikėti istorija, kad per tris paras karinių pajėgų vadas negalėjo sužinoti, ką veikia jo kariai.
Tačiau tai yra Generalinės prokuratūros laukas.
Ikiteisminis tyrimas tebevyksta ir aš tikrai norėčiau žinoti, kada jis jau bus baigtas, ar jie dar kažkokius veiksmus tebevykdo ir ką planuoja.
– Nuosprendis sovietų armijos kariškiams skelbiamas po tragiškų įvykių praėjus 28 metams. Ar ne per ilgai viskas užtruko?
– Parlamentinis tyrimas nustatė, jog ikiteisminio proceso metu buvo keletas metų, kai nebuvo vykdomi jokie veiksmai. Keletą metų su šia byla dirbo tik vienas prokuroras, kuris turėjo apdoroti daugybę tomų informacijos.
Tai reiškia, kad ši byla buvo visiškoje paraštėje. Jai pirmenybė tikrai nebuvo teikiama, o susizgribta tik artėjant dvidešimtmečiui.
Tuomet buvo sudaryta penkių prokurorų grupė, o po metų byla buvo perduota teismui. Pastaraisiais metais, prieš ją perduodant teismui, mano nuomone, viskas vyko gana sklandžiai, darbas buvo atliekamas profesionaliai.
Tačiau kažkiek metų ji buvo įstrigusi. Kodėl taip įvyko, dabar galima tik svarstyti.
– Iš daugybės nukentėjusiųjų jūs vienas sekėte tiek tyrimo, tiek teismo procesą. Kodėl, jūsų nuomone, tai mažai domino kitus?
– To reikėtų klausti jų, bet viena priežasčių gali būti tai, kad niekas iš nukentėjusiųjų neturėjo teisinės pagalbos. Aš galiu tik padėkoti savo advokatui, kuris jau penkerius metus man neatlygintinai padeda susivokti šioje byloje, teikti įvairius klausimus ir prašymus. Be teisinės pagalbos susigaudyti šioje byloje labai sudėtinga.
Žala – derybų reikalas
R.Povilaitis buvo pareiškęs ir 120 tūkstančių eurų ieškinį. Priteisti milijoną eurų prašė ir per šiuos įvykius nukentėjęs Vytas Lukšys, bet jų ieškiniai buvo atmesti.
Teismas paaiškino, jog 1991 metais, kai buvo įvykdyti šie nusikaltimai, Lietuvoje galiojo 1961 metų Baudžiamasis kodeksas ir 1964-ųjų Civilinis kodeksas. Nė vienas šių įstatymų nenumatė žalos atlyginimo, o vėliau pasikeitę įstatymai negalioja atgaline tvarka.
Teismas nenagrinėjo ir Lietuvos pateikto 11 milijonų eurų ieškinio.
Tokia suma buvo įvertinta Vilniaus televizijos bokštui, Lietuvos radijo ir televizijos pastatui, Spaudos rūmams bei kitiems svarbiems pastatams šturmo metu padaryta žala.
Juose buvęs turtas buvo sunaikintas arba išvogtas, tačiau nei dėl turto sunaikinimo, nei dėl jo pagrobimo kaltinimai nebuvo pareikšti nė vienam teisiamajam.
VAT nusprendė, jog šios žalos atlyginimas – ne baudžiamosios bylos, o dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos derybų reikalas.
Tokį sprendimą dėl žalos atlyginimo Aukščiausiasis teismas buvo priėmęs dar nagrinėdamas buvusio Lietuvos komunistų partijos vadovo Mykolo Burokevičiaus bylą.
Rusija – lyg kalėjimas
Išklausyti teismo nuosprendžio motyvų atvyko ir anksčiau šioje byloje liudijęs buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Teismo rūmuose jis pasirodė popiet, kai teisėjai jau buvo paskelbę, kokias bausmes skyrė sovietų armijos karininkams.
Politikas neatmetė, jog už Sausio įvykius nuteisti karininkai, kaip ir Agurkinių grupuotės nariai, kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą ir reikalaus kompensacijų dėl per ilgo bylos nagrinėjimo.
„M.Gorbačiovą kankino per ilgai. Galėjo seniai pasakyti – kaltas ar nekaltas, ir jis ramiai miegotų, išteisintas Lietuvos teismo. O dabar senas žmogus naktimis sapnuos ir galvos, ar jam dar bus iškelta byla, ar ne“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Jo nuomone, M.Gorbačiovas turėtų būti teisiamas: „Nežinau, ar tik R.Povilaitis, ar ir Lietuvos valstybė bus ne mažiau baili ir išdrįs iškelti jam bylą.“
Tai, kad Vilniaus apygardos teismas taip ir neapklausė M.Gorbačiovo, V.Landsbergis pavadino „teismo neįgalumu“, o dėl kitiems agresoriams skirtų bausmių neturėjo priekaištų: „Bausmė yra jau pats bylos iškėlimas.
Visi nuteistieji gali jaustis saugūs tik tol, kol Rusiją valdo dabartinė valdžia. Jie negali išvažiuoti už Rusijos ribų ir sėdi labai dideliame kalėjime, kur yra saugūs, nes prižiūrėtojas yra jų žmogus.“
Kas galėtų liudyti?
Ar yra realių galimybių patraukti baudžiamojon atsakomybėn 88 metų M.Gorbačiovą?
Vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė to klausė daugiau kaip prieš 20 metų šią bylą koordinavusio tuomečio generalinio prokuroro Artūro Paulausko.
„Jeigu atsirastų kokių nors naujų aplinkybių, turbūt jam gali būti iškelta byla. Bet klausimas – kas prieš jį liudys?
Dabar tai, matyt, galėtų būti tik buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras D.Jazovas. Iš tų aukštų pareigūnų, kurie tuomet kartu priėmė sprendimus, KGB vado Vladimiro Kriučkovo jau nebėra.
Mes turėjome galimybę juos apklausti po pučo Maskvoje 1991 metų rugpjūtį.
V.Kriučkovas kategoriškai atsisakė kalbėti, D.Jazovas šiek tiek teikė parodymus. Jis sakė, kad buvo sprendimas atkurti SSRS konstituciją. Beje, 1991 metais aš buvau pasirašęs leidimą suimti M.Gorbačiovą.“
Bausmės teisiamiesiems – nuo 4 iki 14 metų
Buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui D.Jazovui prašyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas skyrė jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Iki gyvos galvos prašyta nuteisti ir M.Golovatovą, kuriam teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus įgulos vadui V.Uschopčikui bei tanko vadui N.Astachovui skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
12 metų atėmimo bausmė skirta Vasilijui Kustrio, Genadijui Golubkovui, Valerijui Sibiriakovui, Vladimirui Demidovui, Sergejui Panikarovui, Aleksandrui Gomziakovui, Aleksandrui Sidorkovui, Eduardui Michailovui, Jevgenijui Gavrilovui.
10 metų atėmimo bausmė skirta Algimantui Naudžiūnui, Vladislavui Švedui, Romui Juchnevičiui, Jevgenijui Gavrilovui, Nikolajui Demidovui, Vasilijui Savinui, Bogdanui Suščikui, Vladimirui Sofjinui, Sergejui Kosteckui, Vladimirui Sorokinui, Ivanui Šepiliovui, Vladimirui Šechovcovui, Aleksandrui Zolotuchinui, Vladimirui Prokofjevui, Sergejui Golovko, Sergejui Machovui, Konstantinui Usovui, Anatolijui Fefelovui, Aleksandrui Navozovui, Vladimirui Gončiarikui, Sergejui Voroninui, Aleksandrui Žitnikovui, Eduardui Roskovui, Jurijui Ondai, Albertui Galinaičiui, Olegui Abramovui, Nikolajui Sakarai, Anatolijui Urbanui, Anatolijui Kimui, Dmitrijui Filipovui, Dmitrijui Bolšakovui, Nikolajui Ogurcovui, Aleksandrui Korobočkinui, Aleksandrui Radkevičiui, Jevgenijui Čiudesnovui, Sergejui Fiodorovui, Olegui Morkovskiui, Michailui Chabarovui, Jurijui Strašnenkai.
8 metų bausmė – Viktorui Moroziukui.
6 metų laisvės atėmimo bausmė skirta Ruslanui Junusovui, Anatolijui Lepichovui, Aleksejui Filimonovui.
4 metų – Anatolijui Ivanickiui, Aleksandrui Cepotai, Grigorijui Belousui, Genadijui Ivanovui, Vladimirui Uspenskiui, Arkadijui Bajukovui, Viktorui Romančevskiui, Viktorui Šulikovui, Genadijui Poltoraninui.
Rusijos atsakas – bylos Lietuvos teisėjams
Į Sausio 13-osios nuosprendį Rusija sureagavo tą pačią dieną. Šios šalies tyrimų komitetas naujienų agentūroms vakar pranešė pradėjęs tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui D.Jazovui skyrusių 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Skelbiama, jog Rusijos tyrimų komitetas pradėjo procedūrinį patikrinimą, susijusį su Lietuvos teismo teisėjais, paskelbusiais neteisingą nuosprendį D.Jazovui.
VAT pirmininkė L.Braždienė teigė, jog teismas apie tai negavo jokio oficialaus pranešimo, o teisėjai tai sužinojo tik iš žiniasklaidos. L.Braždienė svarstė, jog Rusijos tyrėjų akiratyje turėjo atsidurti ne tik nuosprendį vakar paskelbę, bet ir anksčiau su šia byla susijusius sprendimus priėmę teisėjai.
