Juokai juokais, bet pažvelgus į nūnai kuriamus paminklus peršasi būtent tokia mintis.
Štai po kelių mėnesių minint 145-ąsias tarpukario Lietuvos politiko prezidento A.Smetonos gimimo metines bus atidengtas paminklas jo tėviškėje Užulėnyje (Ukmergės r.). Garsus veikėjas bus įamžintas su lazda rankoje.
Istorinei tiesai nusižengta nebus, nes prezidentas tikrai mėgo vaikščiojimo lazdą.
Be to, skulptoriui A.Žukauskui sukurti lazdą, į kurią pasirėmęs A.Smetona, nebuvo sunku, nes ji eksponuojama Istorinėje Prezidentūroje Kaune.
Lazdą išsaugojo Adelaidės lietuvių bendruomenė JAV. Manoma, kad medinę lazdą A.Smetona turėjo ir pasirašydamas 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktą.
Kito Nepriklausomybės Akto signataro J.Basanavičiaus skulptūra Vilniuje – irgi su lazda.
Skulptoriui G.Piekurui taip pat pavyko surasti daktaro J.Basanavičiaus atvaizdų su šiuo atributu. Amžininkų teigimu, lazda pasiramsčiuodamas jis vaikščiojęs po tėviškės laukus.
Nėra ko stebėtis, kad kuriant didžiavyrių paminklus tam tikru laikotarpiu atsiranda tam tikra detalė.
Štai viduramžių karžygiai buvo vaizduojami ant žirgo, su kalaviju rankose, o po Antrojo pasaulinio karo prikepta paminklų, kuriuose kariai vaizduojami su automatais rankose.
Užtat ateities skulptoriams bus sunkiau. Kokį telefoną pasirinkti, kaip jį pavaizduoti? Juk jie taip sparčiai keičiasi. Tai ne lazda, kuri šimtmečiais išliko tokia pat.
