Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos Jungtinės Karalystės piliečiai Europos Sąjungoje taps trečiosios šalies piliečiais. Kaip posėdžio metu informavo užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, Europos Komisija rekomendavo valstybėms narėms laikytis palankaus požiūrio į Jungtinės Karalystės piliečius, kurie jau gyvena jų teritorijoje, t. y. imtis priemonių, kad visi Jungtinės Karalystės piliečiai, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos, ir toliau be pertrūkio būtų laikomi tos valstybės narės teisėtais gyventojais.
Atsižvelgiant į tai, kad nemažai Lietuvos piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje, taip pat norint, kad Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai klostytųsi kuo palankiau, įstatymų projektais siekiama Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos sudaryti kuo geresnes sąlygas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.
Komitetas pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimams (projektų Nr. XIII-3285, XIIIP-3286), kuriais siekiama reglamentuoti Lietuvoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių statusą nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos ir numatyti 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį šių asmenų statusui pasikeisti, taip pat nustatyti palankias sąlygas Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimui, darbo, verslo ar kitos teisėtos veiklos pagrindais, netaikant papildomų reikalavimų, kurie numatyti trečiųjų šalių piliečiams.
Artėjant Jungtinės Karalystės išstojimo datai, išaugo Lietuvos piliečių, kurie kreipiasi į Lietuvos ambasadą Londone dėl asmens tapatybės dokumentų keitimo, skaičius. Tvarkingi ir galiojantys asmens dokumentai bus svarbūs asmenų teisinio statuso po „Brexit“ įtvirtinimui, todėl komitetas pritarė pateiktiems Konsulinio statuto (projektų Nr. XIIIP-3303, XIIIP-3304) ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymų pakeitimų projektams (Nr. XIIIP-3305, XIIIP-3306), kuriais būtų įtvirtinama galimybė sustiprinti užsienyje veikiančių Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pajėgumus, pasitelkiant ne tik diplomatus, dirbančius konsulinėse įstaigose, bet ir diplomatus, išsiųstus į išvažiuojamąsias konsulines misijas iš Užsienio reikalų ministerijos, taip pat plečiant bendradarbiavimo galimybes su išorės paslaugų teikėjais.
Leistų sušvelninti išstojimą
Vyriausybė teigia, kad jos pateikti projektai leistų sušvelninti Britanijos pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo padarinius, taip pat užtikrinti abiejų šalių piliečių teises, nepažeisti verslo lūkesčių.
Beveik dvidešimties įstatymų projektų paketas apima švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, mokestines, konsulines ir kitas sritis.
Paketas Seime svarstomas skubos tvarka, į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti balandžio 9 dieną.
Projektai numato britams išskirtinį pagrindą leidimui gyventi Lietuvoje, teisę paprasčiau naudotis socialinės apsaugos sistema, pereinamuosius laikotarpius, susijusius su darbu, studijomis, profesijų pripažinimu.
Britanijai ir jos piliečiams siūloma taikyti lengvatas, susijusias su pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, atleisti nuo kai kurių valstybės rinkliavų.
Jungtinės Karalystės parlamentas penktadienį trečią kartą balsuos dėl Theresos May ir ES pareigūnų suderėtos sutarties, apibrėžiančios pasitraukimo sąlygas.
Jei sutarčiai bus priimta, Britanija iš bendrijos turėtų išstoti gegužės 22 dieną. Jei ne, Londonas iki balandžio 12 dienos turės pranešti, ką planuoja daryti – išstoti be susitarimo, atšaukti „Brexit“ ar pasiūlyti kokį nors kitą sprendimo būdą.
