Pasak S.Jakeliūno, Lietuvos banko vadovą ir komercinių bankų prievaizdą Vitą Vasiliauską asmeniškai pažeidžiamą daro ne tik tai, kad Lietuvos bankas pakvietė į mūsų šalį Rusijos oligarchų finansuojamą finansinių technologijų bendrovę „Revolut“ ir tarpininkavo jai gaunant banko licenciją.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nuoga tiesa“ S.Jakeliūnas pareiškė, kad V.Vasiliauskas yra įsipainiojęs į interesų konfliktą ir tiriant galimą rusiškų pinigų plovimą per švediškų bankų atstovybes Lietuvoje.
Mat V.Vasiliauskas 2006–2007 metais atstovavo lengvatinio apmokestinimo įmonei, kuri siejama su Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu, o ši įmonė turėjo sąskaitų SEB banke.
Lenda „Gazprom“ pinigai
Bendrovė „Revolut“ iš pradžių atkakliai neigė, kad Didžiojoje Britanijoje ją įkūrusio 34 metų rusų kilmės verslininko Nikolajaus Storonskio šeima yra susijusi su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, kurią Kremlius visame pasaulyje naudoja politinei įtakai.
Bet vėliau vis dėlto buvo pripažinta, kad N.Storonskio tėvas yra „Gazprom“ koncerno įmonės „Promgaz“ direktoriaus pavaduotojas.
Visai neseniai „Promgaz“ sukrėtė skandalas, kai N.Storonskio tėvo viršininkas ir, kaip teigiama, asmeninis draugas Aleksandras Karasevičius buvo apkaltintas didelio masto mokesčių slėpimu.
Jo namuose per kratą buvo rasti trys milijonai eurų, sukrautų į maišus.
Aiškėja sąsajos su Kremliumi
„Kadangi Lietuvos bankas elgiasi nestandartiškai pažeisdamas savo mandatą, tai N.Storonskis gali ateityje tuo naudotis: reikalauti išlygų, papildomos licencijos, lengvatinės priežiūros.
O kadangi pats N.Storonskis yra pažeidžiamas dėl to, kad jo tėvas dirba „Gazprom“, juo gali naudotis Kremlius“, – aiškino savo įtarimus S.Jakeliūnas.
Tačiau dar akivaizdesnės „Revolut“ sąsajos su Kremliumi aiškėja per Rusijos milijardieriaus Jurijaus Milnerio planą į „Revolut“ bankinį verslą investuoti 150 mln. JAV dolerių.
Tarptautinėje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Kremliaus ramsčiu vadinamas kitas Rusijos oligarchas Ališeras Usmanovas per Milnerio fondą „DST Global“, kuris investuoja ir į „Revolut“, „Gazprom“ pinigais pirko socialinio tinklo „Facebook“ akcijų.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius dėl šių sąsajų su „Gazprom“ sakė, kad „Revolut“ „yra nuo pradžios iki galo susijusi su Kremliumi“.
Konservatoriai stebina
Tačiau pareikalavęs, kad būtų papildomai įvertinta, ar „Revolut“ veikla Lietuvoje atitinka nacionalinio saugumo interesus, S.Jakeliūnas sulaukė griežto Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Mykolo Majausko ir Dainiaus Kreivio pasipriešinimo ir ujimo Tėvynės sąjungos vardu – esą jis priešinasi aukštosioms technologijoms bankininkystėje.
A.Kubilius pasiekė, jog artimiausias „Revolut“ svarstymas Seimo komitete vyktų už uždarų durų.
„Visa Tėvynės sąjunga kažkodėl karštai palaiko „Revolut“ – mano galvoje tai sunkiai telpa“, – stebėjosi S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūną už abejones dėl „Revolut“ viešai supeikė ir Tėvynės sąjungos Naujojo ekonomikos plano Lietuvai bendraautoris ir Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Justas Šireika.
Panašių atvejų jau buvo
Tai ne pirmas kartas, kai Tėvynės sąjungos atstovai pakliūva į dviprasmiškas situacijas ir atstovauja Rusijos oligarchų interesams.
Neseniai iš Seimo pasitraukusiam Tadui Langaičiui teko aiškintis dėl sąsajų su Toljačio konsorciumu, pirkusiu ir privedusiu prie bankroto įmonę „Kuro aparatūra“.
T.Langaitis į įmonę atėjo su rusais investuotojais ir jų vardu vadovavo įmonės finansams.
„A.Kubilius buvo atidavęs „Lukoil“ įmonei „Litasko“ trejus metus valdyti Lietuvos strateginę įmonę „Klaipėdos nafta“, – televizijos laidoje „Nuoga tiesa“ dar vieną konservatorių sąsają su rusišku verslu priminė Seimo narys Artūras Skardžius.
„Kai ateina pinigai, kad ir rusiški, manoma, kad jie nekvepia“, – apie tokį konservatorių neišrankumą samprotavo S.Jakeliūnas.
Bankas viršijo įgaliojimus
„Revolut“ vadovas N.Storonskis pripažino, kad į Lietuvą jį pakvietė Lietuvos bankas. Tai, anot S.Jakeliūno, reiškia, kad Lietuvos bankas pažeidė savo, kaip licencijuojančios ir kontroliuojančios institucijos, mandatą: „Jis tapo pažeidžiamas sukeldamas lūkesčių, galbūt įsipareigodamas N.Storonskiui.“
Situaciją komplikuoja tai, kad Lietuvos banko kvietimu įsikūręs mūsų šalyje ir gavęs banko licenciją „Revolut“ čia teturėjo tris darbuotojus, o Rusijoje jų samdė apie 200.
N.Storonskis neneigė, kad kada nors sieks veikti ir Rusijoje, bet dabar jo tikslas yra Europa ir JAV.
Gindamas savo poziciją Lietuvos bankas tikino, kad „Revolut“ yra Didžiosios Britanijos įmonė.
Sulaukė bankininko skambučio
S.Jakeliūnas teigė, kad mėgins dėl „Revolut“ iš naujo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, nes anksčiau ji grėsmių nematė: „Arminas Mačiulis, kuris vadovauja komisijai, man pasakė: „Taip, mes svarstėme, abejojome, bet paskambino V.Vasiliauskas ir patikino, kad dėl „Revolut“ viskas gerai.“
Abejones dėl V.Vasiliausko nešališkumo dar sustiprino tas faktas, kad prieš tapdamas Lietuvos banko vadovu jis atstovavo lengvatinio apmokestinimo bendrovei, susijusiai su dar vienu Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu.
V.Vasiliauskas turėjo įgaliojimus tos bendrovės vardu atidaryti sąskaitas SEB banke ir gauti duomenų, kurių reikia jai valdyti.
Buvo skelbta, kad V.Vasiliauskui patikėtos bendrovės savininkas per bendrovę „Uralsib“ yra N.Cvetkovas.
„Uralsib“ atsirado sujungus to paties pavadinimo banką su „Nikoil Finance“, kuris atstovavo koncernui „Lukoil“, kai jis derėjosi dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo.
S.Jakeliūno nuomone, kadangi N.Cvetkovo sąskaitos buvo SEB banke, V.Vasiliauskas yra įsivėlęs į interesų konfliktą tiriant ir rusiškų pinigų plovimą per švediškus bankus.
Viešai purtėsi įtarimų
Prieš porą dienų viešą laišką išplatinęs V.Vasiliauskas purtėsi įtarimų: „Nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra bandę daryti ar darę įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai ar šios komisijos pirmininkui.
Jo tvirtinimu, nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra kvietę „Revolut“, taip pat netaikė dvejopų standartų tarpininkaudami išduodant jai licenciją.
Lakstė lyg laukiniai arkliai
S.Jakeliūnas „Nuogoje tiesoje“ taip pat aiškino, kad tirdamas rusiškų pinigų plovimo skandalo krečiamų Švedijos bankų veiklą finansų krizės metais susiduria su vieningu tyliu Lietuvos banko ir Prezidentūros pasipriešinimu.
„Švediški bankai ir Švedijos parlamentas yra pripažinę, kad dėl 2008– 2010 metų finansų krizės Baltijos šalyse yra atsakingi jie ir juos prižiūrinčios institucijos.
Tačiau paradoksalu, kad turime švediško banko ekonomistą Gitaną Nausėdą, 18 metų dirbantį, kuris mūsų komisijoje pripažino: „Na, mūsų niekas neprižiūrėjo, tai mes lyg laukiniai arkliai palakstėme.“
S.Jakeliūnas sakė gavęs atmestinį D.Grybauskaitės atsirašymą dėl jos pačios veiksmų, kai ji per Vyriausybę blokavo pigų skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, nors pinigai buvo paruošti ir aštuonios Europos valstybės pasiskolino iš Europos Komisijos bei Tarptautinio valiutos fondo.
Palūkanos – pribloškiančios
„Todėl Švedijos vyriausybė paskolino Latvijos vyriausybei kelis šimtus milijonų eurų, o mes, užuot skolinęsi už 2–3 procentus, skolinomės iš G.Nausėdos banko už 10–12 proc. Tad Švedijos bankininkai dar kartą užsidirbo iš krizės“, – stebėjosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad ir pati D.Grybauskaitė pelnėsi iš finansų krizės: „Prezidentė investavo asmenines lėšas į Vyriausybės obligacijas krizės metu. O tada obligacijos buvo labai pelningos.“
Pasak Seimo nario A.Skardžiaus, Valstybės kontrolė nustatė, kad į tuos vertybinius popierius buvo investuojama neviešu būdu. Toks būdas neužtikrino skaidrumo. Sandoriai buvo sudaromi su tais, kurie aukcionuose nedalyvavo.
Tokio skolinimosi žala valstybei yra vertinama 1,4 mlrd. eurų.
