Įvairius Kauno pastatus puošia ne vienas išskirtinis laikrodis.
Kauno autobusų stotyje įrengtas modernus, didžiausias šalyje pagal specialų užsakymą pagamintas laiko skaičiuoklis. Tarpukario kariljono bokšte valandas skaičiuoja išskirtinį mechanizmą turintis laikrodis, kurio stiklai suvarpyti kulkų.
Įvairiose miesto erdvėse stovi ir paprastesnių, jau kurį laiką neveikiančių laikrodžių, bet ir juos netrukus pakeis naujoviški interaktyvūs įrenginiai.
Nepaisant laikrodžių amžiaus, jų įvairovės, laikrodininkai įsitikinę, kad tiksliausią laiką rodo saulės laikrodžiai, kurių Kaune taip pat ne vienas.
Laikrodžius prižiūrintys specialistai papasakojo, kaip veikia įvairūs miesto laikrodžiai.
Nupirko senus įrenginius
Įvairiose Kauno vietose galima pastebėti įrengtų laikrodžių su reklamai skirtais plotais. Jie jau kurį laiką neveikia, todėl kyla klausimas, ar jų miestui reikia.
Šiuos laikrodžius iki praėjusių metų pabaigos turėjo prižiūrėti įmonė „Lagunta“. Sausio mėnesį gana apleistus įrenginius įsigijo reklamos bendrovė „Katos studija“ ir juos ruošiasi visiškai atnaujinti.
Įmonės vadovas Mindaugas Žemaitis pasakojo, kad šie laikrodžiai veikė varomi baterijų. Nemažai laiko jie nebuvo prižiūrimi, todėl kokia dabartinė jų būklė ir ar jie gali tiksliai rodyti laiką, neaišku.
„Tikriname, ar užtenka juos pareguliuoti kartą per savaitę. Jei paaiškės, kad jie genda dažniau, laikrodžių ciferblatus uždengsime, kad neklaidintų žmonių“, – sakė M.Žemaitis.
Nori spėti iki spalio mėnesio
Įmonė šiuos įrenginius planuoja pakeisti naujais.
„Helsinkio, Stokholmo centruose mačiau interaktyvius laikrodžius, kurie rodo ne tik laiką, bet ir kitą aktualią informaciją apie renginius, arčiausiai esančius lankytinus objektus, taip pat oro temperatūrą ir užterštumą. Tokių modernių laikrodžių dar ir su galimybe juose reklamuotis, galėtų atsirasti ir Kaune“, – pasakojo verslininkas.
M.Žemaitis apgailestavo, kad mieste įrengtus laikrodžius įsigijo tada, kai dalis jų, stovėjusių Laisvės alėjoje, jau buvo nukelti ir kol kas grąžinti jų į pėsčiųjų gatvę neketinama.
„Su savivaldybe dar derėsimės, gal gausime leidimą įrengti naujus laikrodžius alėjoje, nes jie ten labai tiktų. Kol vyks derybos, naujus laikrodžius įrengsime ten, kur dabar stovi senieji“, – sakė M.Žemaitis.
Nauji laikrodžiai bus prijungti prie elektros įvadų ir interneto.
„Miesto gatvės ir šaligatviai suremontuoti, jų ardyti negalima, todėl darbus teks atlikti požeminiu būdu. Tai užtrunka ilgai ir kainuoja brangiai. Labai norime, kad nauji laikrodžiai pradėtų veikti spalio pabaigoje, kai jų rodykles vėl reikės persukti“, – sakė M.Žemaitis.
Pagamino pagal užsakymą
Naujausias mieste esantis laikrodis yra įkomponuotas į Kauno autobusų stoties fasadą. 2017 metais jis buvo pagamintas Vokietijoje pagal specialų užsakymą, nes architektas Gintaras Balčytis norėjo, kad laikrodis taptų išskirtiniu stoties ženklu.
Šis elektromechaninis laikrodis yra didžiausias šalyje. Jo skersmuo – 4 metrai, valandas rodanti rodyklė – 1,33 metro, sekundes – 2,08 metro ilgio.
Autobusų stotį valdančios bendrovės „Kautra“ atstovas Mindaugas Sakalauskas sakė, kad šis modernus laikrodis valdomas kompiuteriu.
„Kai ateis laikas persukti jo rodykles, suveiks kompiuterinė programa ir rodyklės persislinks. Kadangi tai vyks naktį, tikimės, kad permainas pastebės nedaugelis ir painiavos dėl laiko nekils“, – sakė M.Sakalauskas.
Rodyklių sukti nereikia
Kauno centrinio pašto laikrodį anksčiau prižiūrėdavo specialistas, kai ateidavo laikas, pasukdavo jo rodykles.
„Dabar 1937 metais pagaminto laikrodžio mechanizmas prijungtas prie automatinės sistemos ir rodyklės persisuka pačios“, – sakė Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė.
Kauno geležinkelio stoties laikrodžio rodyklių, pasiekus jas, persukti ranka taip pat nereikia. Šis darbas irgi automatizuotas.
Įtaką daro oro temperatūra
Kitus du ypatingus miesto laikrodžius, įrengtus Rotušės ir kariljono bokštuose, prižiūri ir laiką reguliuoja Kauno miesto muziejaus darbuotojas Arvydas Bilvinas.
Kaunietis pasakojo, kad 1937 metais Kaune pastatyto kariljono laikrodis yra mechaninis, jo mechanizmas pagamintas 1922 metais Vokietijoje.
„Tai tikras lobis, nes laikrodžio mechanizmas jau retenybė ir su juo reikia elgtis labai atsargiai. Nepaisant amžiaus, jis veikia gana tiksliai“, – pasakojo laikrodininkas.
Kai oro temperatūra labai ryškiai keičiasi, laikrodis ima šiek tiek vėluoti arba skubėti, tada į bokštą A.Bilvinui tenka lipti ir laikrodį reguliuoti dažniau. Kai temperatūra stipriai nesvyruoja, per savaitę laiko matuoklis ima skubėti arba atsilikti tik kelias sekundes.
Stiklą suvarpė kulkos
Vis dėlto kariljono bokštas ir laikrodžio išorė jau gerokai nusidėvėję, todėl šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus objektą planuoja atnaujinti.
„Neseniai laikrodžio išorę apžiūrėjome pasitelkę bepilotę skraidyklę. Paaiškėjo, kad vieno ciferblato stiklas yra sušaudytas mažomis kulkomis.
Teko girdėti, kad dar sovietmečiu taip linksminosi Žaliakalnio pusėje gyvenę kariškiai“, – pasakojo A.Bilvinas.
Remontuojant bokštą planuojama atnaujinti ir laikrodžio ciferblatus, stiklus, jį apšviesti.
Meistras kopia į abu bokštus
Rotušės bokšte esančio laikrodžio mechanizmas pastarąjį kartą buvo įrengtas sovietmečiu – 1972 metais. A.Bilvinas sakė, kad prieš kelerius metus jis ėmė dažnai gesti.
Kauno miesto muziejus laikrodžiui atnaujinti skyrė lėšų ir praėjusių metų vasarą laikrodis su nauju labai patikimu mechanizmu vėl pradėjo rodyti tikslų laiką, muša valandas ir pusvalandžius.
„Nors abu laikrodžiai skirtingi, vieno mechanizmas – senas ir jautrus, kito – modernus, elektroninis, vis dėlto atėjus metui persukti rodykles reikia lipti į abu bokštus ir nustatyti naują laiką. Iš pradžių vėlyvą šeštadienio vakarą apsilankau kariljono bokšte, vėliau kopiu į Rotušę“, – sakė A.Bilvinas.
Vienuolyne – du laikrodžiai
Miesto laikrodininkas domisi ir dar vienu unikaliu – Pažaislio vienuolyno – laikrodžiu. Manoma, kad XVII–XVIII a. pastatytame vienuolyne laikrodis bažnyčios bokšte buvo įrengtas 1670–1675 metais. Jis laikomas seniausiu bažnyčios bokšte sumontuotu laikrodžiu Kaune.
„Taip seniai gaminto mechaninio laikrodžio mechanizmas pusiau metalinis, pusiau medinis. Tada pagaminti laikrodžiai labai netikslūs, norint, kad jie rodytų gerai, laikrodininkas prie jų tiesiog turėtų gyventi“, – sakė kaunietis.
2005 metais laikrodis buvo remontuotas. Prieš kelerius metus bažnyčios bokšte liko tik laikrodžio ciferblatas. Pats mechanizmas buvo išmontuotas ir dabar restauruojamas. Tai kainuoja brangiai, todėl kada darbas bus baigtas, nežinia.
„Mechanizmą sutaisius, jį vėl įkelti į bažnyčios vidų beveik neįmanoma.
Mechanizmą reikėtų eksponuoti kaip vertybę, o laikrodį prijungti prie naujesnio valdymo aparato“, – pažymėjo A.Bilvinas.
Laikrodžių meistras pasakojo, kodėl Pažaislyje greta mechaninio laikrodžio yra įrengtas ir saulės laikrodis.
„Dabar mes galime žinoti tikslų laiką ir pagal jį reguliuoti įrenginių rodykles. Prieš kelis šimtus metų tiksliausi buvo saulės laikrodžiai, būtent pagal juos meistrai ir orientuodavosi“, – sakė A.Bilvinas.
Reikia žmogaus šešėlio
Kaune galima aptikti ne vieną saulės ir net žmogaus šešėlio laikrodį.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai 2009 metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga prie Chemijos technologijų fakulteto pastato, vejoje greta Radvilėnų plento, įkurdino žmogaus šešėlio saulės laikrodį.
Ant vientisos akmens plokštės yra surašyti mėnesiai. Aplink išdėlioti dvi laiko juostas rodantys simboliai. Akmeninės gilės simbolizuoja žiemos, ąžuolo lapai – vasaros laiką.
Norint sužinoti, kiek valandų, būtina, kad šviestų saulė. Tada reikia atsistoti nugara į saulę ant mėnesį žyminčios plytos, ir šešėlis kris ant tam tikrą valandą žyminčios gilės arba ąžuolo lapo.
Saulės laikrodis 2006 metais įrengtas ir ant KTU studentų miestelyje esančio Informacinių technologijų plėtros instituto sienos. Įrenginys pripažintas didžiausiu vertikaliu saulės laikrodžiu Lietuvoje. Maksimalus jo strypo, nuo kurio krinta valandas rodantis šešėlis, ilgis – 8,597 metro. Viso laikrodžio plotas – 81 kvadratinis metras.
Rodo būtent Kauno laiką
Nuo Aleksoto žvelgiant į senamiestį puikiai matyti ir ant vieno Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto pastato sienos esantis saulės laikrodis.
Dėl savitos formos kauniečiai įrenginį vadina besišypsančiu laikrodžiu.
Jį 1986 metais sukūrė skulptorius Antanas Balkė ir architektas Ričardas Krištapavičius. Architektas pasakojo, kad tada kilo sumanymas parinkti gotikinio stiliaus langą primenančią laikrodžio formą.
„Tai tarsi iš universiteto lango į miestą sklindančių žinių simbolis. Taip pat anuomet, sovietiniais laikais, mums buvo labai svarbu, kad laikrodis rodytų tikslų, ne mums primestą ar Lietuvos, o būtent Kauno laiką. Kaip tai turi būti padaryta, apskaičiavo profesorius Libertas Klimka. Todėl kauniečiai ir dabar gali sužinoti, kiek valandų yra būtent jų mieste“, – sakė R.Krištapavičius.
Pagal saulę valandos nustatomos tiksliausiai
Jonas Navikas
KTU inžinierius, saulės laikrodžių kūrėjas
„Saulės laikrodžiai nuo pat senovės Egipto laikų būdavo laikomi tiksliausiais. Jie būdavo obeliskų formos. Vėliau laikrodžius žmonės pradėjo įrenginėti universitetuose, ant bažnyčių sienų.
Kada Lietuvoje atsirado saulės laikrodžiai, tikslių žinių nėra. Manoma, kad seniausi yra Kretingos vienuolyne 1640 metais, ant Šiaulių bažnyčios sienos 1625 metais bei Pažaislio vienuolyne apie XVII amžiuje įrengti saulės laikrodžiai.
Kadangi tokie laikrodžiai neretai būdavo įrengiami mokslo įstaigose, tai ir dabartiniais laikais dirbdamas KTU sumaniau atgaivinti šią tradiciją. Pavyko sukurti du laikrodžius.“
