Ar Turniškėms negresia vaiduokliu virtusio Didžiasalio likimas? Kai kurie senieji vadinamojo valdžios rezervato gyventojai buvo išvyti arba bėga patys, o galimi nauji įnamiai netrykšta noru ten kraustytis.
Pasibaigus prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai ir vasarą jai persikrausčius į Vilniaus pakraštyje baigiamą pastatyti nuosavą būstą, neaišku, ar Turniškėse gyvenantys buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus su žmona Alma sulauks naujų kaimynų.
Realiausi pretendentai perimti iš D.Grybauskaitės ne tik raktus nuo rūmų S.Daukanto aikštėje, bet ir nuo rezidencijos Turniškėse, į Valakupių klonio geomorfologinio draustinio kaimynystę nesiveržia.
Stiklu apgaubtame savo name Pavilnių regioniniame draustinyje norėtų likti šiuo metu visuomenės apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Tik šiemet į naują namą Pavilnyje persikrausčiusi konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė irgi teigė traukos Turniškėms nejaučianti.
O prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis jau anksčiau Turniškes peržegnojo, ir dabar Vyriausybės vadovui skirta rezidencija prestižiniame rajone vis dar stovi tuščia.
Pastatų ateitis – neaiški
Valstybė į pirmųjų šalies asmenų gyvenamuosius būstus Turniškėse ir jų saugumą yra investavusi milijonus eurų.
Tačiau aukšta tvora apjuostą teritoriją šiuo metu akylai saugantys Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai gali likti be darbo.
Šiuo metu tuščios stovi dvi iš keturių Turniškėse esančių rezidencijų.
Iš vieno pastato prieš dvejus metus, pagrasinus antstoliais, buvo priversta išsikraustyti prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė.
Po buvusio šalies vadovo mirties valstybei priklausančioje rezidencijoje dar ilgai šeimininkavusi K.Brazauskienė norėjo ten pasilikti ir nesutiko kraustytis į jai pasiūlytą tarnybinį butą Antakalnyje.
Prezidentūra nesutiko su našle pratęsti panaudos sutarties, tačiau kol kas nieko nedaro ir su jau dvejus metus stovinčiu tuščiu pastatu, kurį būtina kapitališkai remontuoti.
Prezidentūros atstovų aiškinimu, tam reikia didelių pinigų, bet jų biudžete nėra numatyta. Užtat pastato išlaikymas mokesčių mokėtojams kasmet atsieina beveik 2 tūkst. eurų.
Prezidentūros kanceliarija kol kas nesvarsto ir ką darys su pastatu, kuriame jau beveik dešimt metų gyvena D.Grybauskaitė.
Ar šis pastatas bus remontuojamas išsikrausčius dabartinei šalies vadovei ir ruošiamas naujam šeimininkui, ar taip pat liks stovėti tuščias, esą priklausys nuo naujojo šalies vadovo.
Tačiau, kaip minėta, dėl prezidento posto kovojantys politikai kol kas į Turniškes nesidairo.
Statė namą, o ne tvirtovę
Dėl moderniu stikliniu gaubtu apgaubto namo valstybės saugomame Pavilnių regioniniame parke pretendentui į prezidentus G.Nausėdai nemažai tenka aiškintis ir per rinkimų kampaniją.
Aplinkosaugininkai į Pūčkorių atodangos papėdėje išdygusį neįprastą ekonomisto namą žvelgia sukandę dantis, tačiau pats jo šeimininkas teigia, kad jame mielai liktų ir tapęs prezidentu.
„Visiškai suprantu, jog mano namas buvo statomas ne kaip tvirtovė, o kaip atviras gamtai ir visuomenei statinys, kad galėtų ištirpti gamtoje.
Bet saugumo požiūriu jis nėra idealas. Šiuo požiūriu, matyt, kiltų diskusijų, ką daryti ir kaip užtikrinti saugumą.
Bet kuriuo atveju aš padaryčiau viską, kad likčiau ten, kur esu – man ir mano šeimai ten mieliausia“, – portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo G.Nausėda, paklaustas, kur gyventų, jeigu būtų išrinktas šalies vadovu.
Svarstė apie apsaugininkus
Visiškai neseniai iš daugiabučio Antakalnyje į sodo sklype Pavilnyje pastatytą namą persikrausčiusi I.Šimonytė irgi tikino, kad jos netraukia Turniškės.
Pretendentė į prezidentus laidai „Ne spaudai“ pripažino, kad išrinkta šalies vadove mielai liktų ir toliau gyventi sodininkų bendrijoje, jei tik Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams šešių arų sklype pavyktų sukurti normalias darbo sąlygas, kad jie pagal įstatymą galėtų pasirūpinti šalies vadovo saugumu.
„Kraustymasis į Turniškes, man atrodo, labiau susijęs ne su prezidento ar premjero užgaidomis ar kokiomis nors asmeninėmis ambicijomis, bet su tais žmonėmis, kuriems pagal įstatymus priklauso juos saugoti.
Aš neturiu tuštybės persikraustyti ir pagyventi Turniškėse, bet vis dėlto yra žmonės, kurie kiaurą parą privalo saugoti šalies vadovus ir jiems privalo būti užtikrintos geros darbo sąlygos“, – aiškino I.Šimonytė.
Seimo narė taip pat atskleidė, kad vieno aukšto, kiek didesnį nei 100 kvadratinių metrų namą Pavilnyje pradėjo statytis dar 2015 metais, kai negalvojo apie kandidatavimą: „Pasistačiau namą dėl praktinių sumetimų – turiu labai sergančią mamą, kuriai gyventi antrame aukšte be lifto fiziškai tapo per sunku.“
Iškart pasirinko Smiglius
Tuo metu į prezidento postą siekiantis peršokti S.Skvernelis jau anksčiau yra nusisukęs nuo Turniškių.
2016 metais premjeru tapęs politikas atsisakė keltis į Vyriausybės vadovui skirtą rezidenciją ir su šeima liko gyventi nuosavame name Smiglių kaime.
„Liksiu gyventi ten, kur gyvenu šiandien. Esama saugumo situacija man leidžia priimti tokį sprendimą. Visiškai pasitikiu profesionalais (Vadovybės apsaugos departamento pareigūnais. – Red.), kurie puikiai atlieka savo darbą.
Jei pareigūnai matys ir pasakys, kad situacija keičiasi, kad reikalingi kitokie sprendimai, bus kitokie“, – daugiau kaip prieš dvejus metus kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras tuomet dėstė, kad stengiasi kiek įmanoma gyventi kaip eilinis normalus žmogus, – lankytis renginiuose, bendrauti su kaimynais: „Nenoriu ir neketinu izoliuotis. Ir galiausiai: na, nesijaučiu nusipelnęs tos 600 kvadratinių metrų ploto rezidencijos Turniškėse, nors tu ką.“
Pastate – nė gyvos dvasios
S.Skvernelis tada svarstė, kad Vyriausybės vadovui skirtą rezidenciją būtų galima naudoti reprezentacijai, diplomatiniams priėmimams ar kitiems panašiems renginiams.
Vis dėlto iš rezidencijos išsikrausčius buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui šis pastatas liko stovėti tuščias.
„Premjero rezidencija Vyriausybės kanceliarijos reikmėms praėjusiais metais nebuvo naudojama, jokių renginių, susitikimų ar priėmimų joje nevyko“, – pripažino Vyriausybės atstovai.
Norint ne vieną milijoną eurų kainavusioje prabangioje premjero rezidencijoje apgyvendinti naujus gyventojus, ko gero, jau reikėtų patalpas remontuoti iš naujo. Bet Vyriausybės atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad lėšų tam nėra numatyta.
Vis dėlto tuščias didžiulis pastatas ir toliau siurbia nemažus pinigus.
Vien šiemet jo išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo beveik 1,5 tūkst. eurų.
Pernai premjero rezidencijos išlaikymo išlaidos siekė 5,6 tūkst. eurų.
Įsikurs „Bajorų parke“
Pagal galiojančius įstatymus, kadenciją baigusiai prezidentui garantuojama rezidencija, tačiau dabartinė šalies vadovė D.Grybauskaitė jau anksčiau nusprendė į ją nepretenduoti ir namą Vilniaus pakraštyje statosi už savo pinigus.
Iš pradžių planavusi apsigyventi Pašiliuose, vėliau D.Grybauskaitė persigalvojo ir už 50 tūkst. eurų Vilniaus rajone įsigytą žemės sklypą pardavė.
Mat paaiškėjo, kad dėl to sklypo gali iškilti kliūčių, – jis patenka į Pašilių žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotus ir statybos jose ribojamos.
Praėjusių metų sausį D.Grybauskaitė įsigijo 25 arų žemės sklypą vadinamajame Bajorų parke, o balandį buvo gautas statybų leidimas.
Darbininkai būsimose prezidentės valdose darbavosi spėriai, ir jau rudenį 300 kvadratinių metrų namas turėjo ne tiktai stogą – buvo baigiami ir fasado apdailos darbai.
Vietiniai gyventojai žurnalistams yra pasakoję, jog yra matę D.Grybauskaitę lankantis statybose, bet abejojo, kad politikė apsigyvens jų kaimynystėje.
Kad ir kaip būtų, dar nebaigtą įrengti namą jau saugo ginkluotas pareigūnas.
Prezidentūros atstovai „Lietuvos rytui“ aiškino, kad baigusi kadenciją D.Grybauskaitė rezidencijoje Turniškėse nepasiliks nė dienos.
Esą jei vidurvasarį dar nebus baigtas įrengti namas „Bajorų parke“, prezidentė apsistos jai priklausančiame kotedže sostinės Jeruzalės rajone.
