„Kas vyksta mūsų valstybėje? Tos institucijos, kurios pagal mandatą turėtų būti nepriklausomos nuo Vyriausybės, šiandien torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Turiu omenyje Lietuvos banką ir Valstybės kontrolę.
Lietuvos bankas atakuojamas pagal geriausias R. Pakso tradicijas, kuomet beveik prieš du dešimtmečius panikos apimti žmonės atsiėmė maždaug milijardą litų indėlių iš bankų sistemos. Kodėl tai vėl vyksta? Todėl, kad artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi“, – situaciją vertino G.Nausėdos.
Kaip rašė G.Nausėdos, slopinama ir Valstybės kontrolės veikla. Tai, anot jo, nėra susiję su konkrečiu kandidatu prezidento rinkimuose, bet su noru tildyti bet kokią kritiką.
„Na čia, kaip sakoma, nieko naujo. Tam ir įsodintos torpedos tose pozicijose, kuriose reikia... Kas kita – Valstybės kontrolė. Pastaruoju metu vykstantis metodiškas jos galių naikinimas nėra siejamas su kokiu nors kandidatu konkrečiai. Tai – veikiau įsitikinimas, kad institucija, įpareigota analizuoti ir kritiškai vertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, yra ne pagalbininkas, o rakštis minkštajame audinyje“, – rašė ekonomistas.
„Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai“ lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priiminės direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte. Žinoma, ginkdie, tie žmonės bus parinkti ne iš savų!
Tai bus patyrę, sunkiose kovose užgrūdinti, parako ir visko kitko paragavę „vilkai“. O tada bus galima pamažu keisti Valstybės kontrolės planus, audito turinį ir t.t. Galiausiai išaiškės, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios tarnybos dirba praktiškai be nusižengimų, o jei ir pasitaiko nereikšmingų riktų, tai tik dėl to, kad labai stengiamasi „dėl Lietuvos“, – ironizavo kandidatas.
G.Nausėdos nuomone, yra bandoma sukoncentruoti tris valdžios grandis vienose rankose.
„Štai su tokiais žmonėmis mes turime reikalų! Jų dantys kieti ir jie dabar visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą. Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo“. Neabejokite – jie tikrai mus mylės. Jie mus taip smarkiai mylės, kad suspausti jų tvirtų rankų mes pristigsime oro ir maldausime leisti prasivėdinti. Kur nors airijose arba novegijose...“, – savo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ baigė G.Nausėda.
Gali kreiptis į Generalinę prokuratūrą
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę teigė, kad dėl Lietuvos banko veiksmų gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą prašant išsiaiškinti, ar buvo tinkamai atstovaujama valstybės ir žmonių interesams.
Apie kreipimąsi į teisėsaugą premjeras prabilo po to, kai parlamentinį tyrimą prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti atliekančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas valstietis Stasys Jakeliūnas pažėrė kaltinimų Lietuvos bankui (LB) ir jo vadovui Vitui Vasiliauskui.
S.Jakeliūno tvirtinimu, LB ne tik rodė atsainų požiūrį į patį tyrimą, bet ir prižiūrėdamas finansų sektorių per krizę neužtikrino, kad paskolas paėmę žmonės nepatirtų didžiulių nuostolių.
„Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, dėl man kol kas nežinomų motyvų priėmė tokius sprendimus“, – susipažinęs su BFK vadovo pateiktais faktais kalbėjo S.Skvernelis.
Šis parlamentinis tyrimas bus aptartas Vyriausybės posėdyje ir bus sprendžiama, kokių teisinių veiksmų imtis. Neatmetama galimybė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri įvertintų, ar tinkamai buvo atstovaujama viešajam interesui.
Premjeras sakė norintis išgirsti atsakymus į klausimus, kurie yra pateikti, ir tik tada vertintų, ar LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas gali toliau eiti šias pareigas.
Paviešino laišką ir vaizdo įrašą
S.Jakeliūnas priminė, kad, 2018 metų kovo 29 dieną Seimui priėmus nutarimą pradėti parlamentinį tyrimą, BFK kreipėsi į LB, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į krizės tyrimo klausimus.
Seimo komiteto vadovo tvirtinimu, maždaug po poros savaičių iš LB atėjo raštas, kuriame buvo išdėstyti teiginiai, kad Lietuvos bankas siūlo BFK inicijuoti diskusiją su LB išsiaiškinti, ko siekiama tyrimu. Tačiau BFK tada įvertino, kad toks atsakymas rodo vengimą bendradarbiauti, ir tai buvo pranešta Lietuvos bankui.
Anot S.Jakeliūno, po keliolikos dienų LB atsiuntė tinkamesnius atsakymus į tyrimo klausimus.
BFK pirmininkas tuo metu kreipėsi į įvairius žmones įvairiose Lietuvos institucijose, taip pat kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl procesų, kurie vyko prieš dešimtmetį.
Vienas jų, anot politiko, pateikė informaciją, kuri yra svarbi. Tai laiškas, kurį LB vadovas V.Vasiliauskas 2018 metų balandžio 5-ąją nusiuntė kitiems centrinio banko valdybos nariams, taip pat padalinių vadovams.
S.Jakeliūnas tą laišką vakar pacitavo: „Na, štai sulaukėme, tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs, nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki 10, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK ir kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna.“
BFK vadovo vertinimu, tokiu laišku visas LB kolektyvas buvo nuteikiamas prieš tai, kas vyksta parlamente, ir „visas tas tyrimas LB valdybos pirmininko akyse buvo beprasmiškas, nevertas dėmesio ir pastangų. Tai yra svarbi nuostata, kuri tęsiasi ir toliau“.
S.Jakeliūnas taip pat parodė vaizdo įrašus, kuriuose LB atstovas Marius Jurgilas ir V.Vasiliauskas 2018 m. rugsėjį visuotiniame Lietuvos banko darbuotojų susirinkime apie parlamentinį tyrimą kalbėjo kaip apie kapstymąsi praeityje, „santykius su lavonais“ ir ragino darbuotojus, ypač prieš kameras, pasilaikyti savo nuomonę sau.
Anot parlamentaro, visa ši informacija tikriausiai bus pateikta ir Europos centriniam bankui, o jo etikos ar kitos institucijos galės padiskutuoti, kaip vertinti V.Vasiliausko vaidmenį krizės tyrimo metu.
Spėja, kad žmonės nukentėjo
„Kilo daugybė klausimų ir abejonių, ar bankai, veikiantys Lietuvoje, nemanipuliavo tarbankinių palūkanų indeksu Vilibor siekdami sau naudos ar bandydami išspręsti savo problemas. Tokių įtarimų yra, analizė, kurią atlikau, rodo, kad pagrindo įtarti ir pradėti tyrimą tikrai yra“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Anot BFK vadovo, Vilibor indekso pagrindu buvo skaičiuojamos palūkanų normos gyventojams, ėmusiems vartojimo paskolas ir būsto paskolas, todėl dėl šio rodiklio šuolio 2008–2009 metais žmonės, kurie skolinosi litais, patyrė didžiulių nuostolių.
„Tokių gyventojų paskolos tvarkymo išlaidos išaugo nuo kelių šimtų litų per mėnesį ir viršijo tūkstantį. Kiekviena šeima per dešimties metų laikotarpį galėjo papildomai patirti ir, tikėtina, ateityje patirs nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų nuostolių“, – dėstė S.Jakeliūnas.
Pernai gruodžio mėnesį BFK paprašė LB atsakyti, ar jis yra atlikęs Vilibor indekso nustatymo metodikos objektyvumo tyrimą ir galimą žalą būsto paskolas paėmusiems gyventojams. Centrinis bankas atsakęs, kad tai atitiko tuometę tarptautinę praktiką, bet nepateikė jokios informacijos apie galimą žalą paskolų gavėjams.
Pažėrė įspūdingų skaičių
„Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tokią išvadą galima daryti, nes V.Vasiliausko iniciatyva 2012 metais atlikto tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad dėl drastiškai išaugusio Vilibor rodiklio nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų (apie 200 mln. eurų) papildomų palūkanų.
Apie 5–6 mlrd. litų (1,4–1,7 mlrd. eurų) vertės paskolų buvo konvertuota iš litų į eurus, skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolų valiutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos buvo padidintos nuo prieš tai buvusio 1 proc. punkto iki 3 punktų ir šis padidėjimas skolininkams kainuoja apie 100 mln. litų (29 mln. eurų) per metus.
Bendra gyventojų per dešimtmetį permokėtų palūkanų suma gali siekti iki 500 mln. eurų“, – įspūdingus skaičius pateikė S.Jakeliūnas.
BFK vadovas pripažino, kad LB tyrimo ataskaita buvo gauta neoficialiai, o į patį centrinį banką dėl šio dokumento nesikreipė.
Įžvelgė nepagarbą Seimui
Tuo metu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino Lietuvos banką ir kitas institucijas bendradarbiauti aiškinantis tiesą.
„Šis parlamentinis tyrimas yra ne išimtinis. Daugelyje šalių yra atlikti tokie tyrimai. Lietuvoje kažkodėl mes ilgai vėlavome. Po ekonominės krizės tokius tyrimus atliko ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Airija.
Svarbu, kad ir mūsų sudarytai komisijai būtų pateikiami objektyvūs duomenys ir paaiškinimai, o parlamentinę kontrolę atliekančios komisijos veikla negali būti diskredituojama.
Trukdymas komisijai atlikti savo darbą rodo nepagarbą visam parlamentui. Oficialių valstybės institucijų ir asmenų demonstruojamas požiūris ir nenoras aiškintis itin svarbių klausimų kelia didesnę sumaištį ir nežinomybę“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Žadėjo bendradarbiauti
Į kilusį triukšmą buvo priverstas reaguoti ir LB valdybos pirmininkas, priminęs, kad Lietuvos bankas yra nepriklausomas ir negali priimti jokių nurodymų.
„Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su laikinąja tyrimo komisija, teikėme visą informaciją, kurią buvome paprašyti teikti.
Mes – institucija, kuri remiasi faktais, o ponas S.Jakeliūnas remiasi faktų interpretacijomis. Čia yra esminis skirtumas tarp manęs ir jo. Dar kartą sakau, kad mes nuėjome į asmeniškumus.
Bet kuriuo atveju Lietuvos bankas ir Biudžeto ir finansų komitetas tikrai bendradarbiavo, bendradarbiauja ir bendradarbiaus.
Be abejo, subjektų teisė yra kreiptis į prokuratūrą, į kompetentingas institucijas. Jei bus pradėtas tyrimas, mes bendradarbiausime, nes neturime ko slėpti“, – tikino V.Vasiliauskas. Jis taip pat teigė nematantis pagrindo sustabdyti savo įgaliojimus, jei tyrimo dėl centrinio banko veiksmų imtųsi teisėsauga.
LB vadovas pripažino, kad Seimas turi laisvę tirti buvusią finansų krizę, tačiau jos priežastis esą buvo pasaulio ekonomikos problemos.
„Mes neįžvelgėme, kad 2008–2009 metais bankai būtų susitarę piktybiškai kelti palūkanų normas“, – aiškino V.Vasiliauskas. Jis taip pat abejojo, ar dėl pakilusio Vilibor indekso žmonės galėjo netekti apie 500 mln. eurų.
Kartu LB valdybos pirmininkas pabrėžė, kad dabar kilęs triukšmas neturėtų pakenkti šiuo metu stabiliai bankų sistemai šalyje: „Čia yra emocijos, į kurias atitinkamai reikia reaguoti.“
Centrinio banko vadovas plačiau nekomentavo S.Jakeliūno cituoto jo laiško, bet apgailestavo, kad nutekėjo vidinis susirašinėjimas.
Pristatys kitą savaitę
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stays Jakeliūnas kitą savaitę pristatys Vyriausybei savo poziciją Lietuvos banko (LB) elgesio, laikinajai Seimo komisijai atliekant parlamentinį buvusios ekonominės krizės tyrimą. Anksčiau preliminariai planuota pristatymą surengti šį trečiadienį.
S. Jakeliūnas kritikuoja bankų reguliuotoją ir tariamą jo nebendradarbiavimą su Seimo laikinąja komisija. Tuo metu LB vadovas Vitas Vasiliauskas priekaištus atmeta.
„Su premjeru šnekėjome, sutarėme, kad tas pristatymas bus ne šiandien, o kitą trečiadienį, kad būtų galima tinkamiau pasiruošti“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
Antradienį jis minėjo, kad numatoma pristatyti centrinio banko veiksmus atliekant parlamentinį tyrimą.
„Lietuvos banko vaidmuo atliekant parlamentinį tyrimą, tai, kas buvo pristatyta (Seimo spaudos konferencijoje antradienį – BNS). Gal kažkokių aspektų bus, gal konkrečiai labiau susiję su Vyriausybės veikla, nes yra specifinių dalykų, Finansų ministerijos vaidmuo ir panašiai“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį teigė, kad po to bus sprendžiama dėl tolesnių teisinių veiksmų ir galimo kreipimosi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo. Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija, todėl bus prašoma jo nuomonės ir atsakymų.
LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas antradienį patikino, kad centrinis bankas bendradarbiauja atliekant parlamentinį krizės tyrimą, taip pat ketina bendradarbiauti ir prokuratūra, jeigu kiltų toks poreikis.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas S. Jakeliūnas sako, kad prokurorų būtų prašoma ištirti, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“.
Pasak S. Jakeliūno, LB tyrimo metu komitetui trukdė dirbti, teikė ne visą informaciją, o dalį jos nuslėpė.
