– Pone Džiugeli, jūs perbėgėlis?
– Negalėčiau sakyti, kad tai yra perbėgimas. Iš valstiečių frakcijos aš nesitraukiau labai greitai. Antras dalykas, aš Mišrioje Seimo narių grupėje pusę metų dirbau. Ir tik po to priėmiau sprendimą jungtis prie konservatorių.
– Aušra Maldeikienė sako, kad jūs Mišrioje grupėje ne dirbote, o kažkokias audras kėlėte, bandėte iš frakcijos seniūno paglemžti postą.
– Man labai liūdna dėl A.Maldeikienės, nuoširdžiai. Panašu, kad tai emocijos, o emocijų aš nelabai norėčiau komentuoti.
– Bet jūs turbūt nesitikėjote tokio ponios Aušros įvertinimo? Ji pakankamai griežtai apie jus pasisakė, lyg jūs reikalaujantis asmeninio dėmesio ir nelabai ką nuveikęs.
– Tikrai nesitikėjau. Bet kita vertus, vertinu tai kaip Aušros emocijas. Tiesą pasakius, kažkokio pagrindo toms emocijoms net ir nebuvo. Kodėl toks buvo išsišokimas, man sunku pasakyti.
– Nebuvo asmeninio konflikto tarp jūsų?
– Absoliučiai niekada. Mes su ja visą laiką puikiai sutardavome, tas jos pareiškimas tikrai man sukėlė nuostabą.
– Po to neteko bendrauti su ja ir pasiaiškinti, kodėl taip įvyko?
– Ne, neteko. Aš tai vertinu kaip emociją, o kai žmogus vedinas emocijų, ko gero, sunku tikėtis konstruktyvaus pokalbio. Verta, kad šiek tiek atauštų.
– Grįžtant prie jūsų sprendimo prisijungti prie konservatorių frakcijos. Nemanote, kad jūs šiek tiek savo rinkėją išdavėte? Juk į rinkimus atėjote su valstiečiais.
– Taip, atėjau su valstiečiais, kaip minėjau ne vieną kartą, manau, sėkmingai ir dirbtume su valstiečiais, jeigu nebūtų nukrypta konkrečiai nuo rinkiminės kampanijos ir rinkiminių pažadų. Kalbant apie socialinės politikos pažadus, kurie tuo metu buvo dalinami neįgaliesiems ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Ir toliau dirbčiau su valstiečiais, nepaisant to, kad buvo tam tikras asmeninis konfliktas. Bet kadangi esminis dalykas yra tai, kad valstiečiai nusigręžė nuo savo rinkiminių pažadų, tai akivaizdu, kad tai tik dar labiau įrodo, kad mano pasirinkimas pasitraukti iš valstiečių buvo teisingas.
– Jūs negalite paneigti to fakto, kad kelią į Seimą jums atvėrė būtent ėjimas su valstiečiais. Valstiečių rinkėjai jus išrinko, o jūs dabar nuėjote pas aršiausius valstiečių kritikus.
– Savivaldos rinkimai parodė, kad žmonės balsuoja už asmenybes. Manau, kad man būnant valstiečių sąraše, lygiai taip pat daug žmonių balsavo būtent už valstiečius. Čia tokios svarstyklės, aš irgi sunkiai galiu vertinti. Nuomonių yra labai daug, man svarbiausia susitelkti į realius darbus ir manau, kad su naująja, konservatorių frakcija, tai pavyks labiau padaryti, negu būnant vienam.
– Kai buvote valstiečių frakcijoje, jums pavykdavo savo idėjoms rasti pritarimą?
– Valstiečių frakcija ir bendrai frakcijos lyderis yra labiau susikoncentravęs į keršto politiką. Tai akivaizdu. Beprasmių komisijų kūrimas, keršto kampanijos ir panašiai – jos tiesiog blaško dėmesį ir realiai trūksta laiko realiai politinei darbotvarkei.
– Kam jis kerštauja?
– Aš nežinau. Manau, tai tam tikrų politinių dividendų rinkimas. Šios savaitės karščiausia žinia bus bankų, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pradėjo atvirai konfrontuoti su Vitu Vasiliausku. Tačiau ponas Vasiliauskas pirmininkauja Lietuvos bankui nuo 2011 m., o kalba eina apie 2008-2009 m. Tas toks visiškas kapstymasis praeityje, manau, nėra į gerą mūsų šaliai. Mes nekuriame, mes griauname, kariaujame ir man tai nebuvo priimtina su valstiečiais. Lygiai taip pat, aš įžvelgiau tam tikras grėsmes demokratijai, žodžio laisvei. Galų gale, Konstitucijai, kai tiek daug bandymų keisti Konstituciją. Kartais dėl politinio išskaičiavimo, populizmo, bet ne dėl turinio ir esmės.
– Tai gal jūsų pasakymas vasarą, kad Ramūnas Karbauskis yra patologinis melagis, už kurį po to jūs atsiprašėte, visgi buvo teisingas ir visai nereikėjo atsiprašinėti?
– Tuo metu tikrai buvo labai karšta vasara ir frakcijoje. Buvo daug emocijų, be abejo, man nepavyko atsiriboti nuo asmeniškumų. Tai pripažinau kaip klaidą ir už tą atsiprašiau. Tačiau esmės tai nekeičia.
– Jūs ir dabar taip pat pasakytumėte?
– Ne, aš dabar taip nepasakyčiau. Bet esmės tai nekeičia.
– Jūs kalbėjote apie R.Karbauskio galios troškimą. Kaip tai pasireiškia?
– Tas epizodas, kad premjeras, kandidatas taip pat sako akivaizdžiai, kad norima sutelkti 3 valdžios institucijas, kad būtų neva darbų tęstinumas, juk akivaizdu, kad už viso to bus vienas asmuo.
– R.Karbauskis?
– Taip.
– Jūs manote, kad jis diriguos visam orkestrui?
– Iš paskutinių premjero kandidato pasisakymų ir veiksmų akivaizdu, kad jis negali visiškai atsiriboti nuo R.Karbauskio įtakos. Man kyla tokių minčių, kad vėlgi bus figūros oficialios, bet de facto valstybė bus valdoma nuo galinės sėdynės.
– Iš kokių konkrečių veiksmų ar pasisakymų jums tokios mintys kyla?
– Tų veiksmų ir pasisakymų yra labai daug. Tiesą pasakius, kai kalba eina apie garbingus, skaidrius deklaruojamus rinkimus, na rinkiminę kampaniją, man atrodo, ji vystosi ne visai garbingai ir skaidriai. Galų gale, kai ir premjeras, ir kandidatas – du vaidmenys viename labai painioja žmones. Kita vertus, natūralu, kad naudodamasis valstybės aparatu, jis nėra sąžiningas kitų varžovų, oponentų atžvilgiu.
– Jūs visada buvote Sauliaus Skvernelio rėmėjas, pats esate kalbėjęs apie tai, kad pasitikite šiuo žmogumi. Jis netgi buvo tas asmuo, dėl kurio jūs ir į rinkimus ėjote, valstiečius dėl to pasirinkote. Tai kas nutiko?
– Taip, tiesa. Aš ilgą laiką pasitikėjau, bet paskutiniai pasisakymai ir veiksmai tikrai pakeitė mano nuomonę apie šį žmogų iš esmės.
– Apie ką jūs kalbate?
– Apie tai, ką aš sakiau. Toks skaldymas visuomenės, kiršinimas, man atrodo, nėra solidaus politiko kalba ir elgsena.
– Nemanote, kad tai, ką kalbate, šiek tiek negražu S.Skvernelio atžvilgiu? Manau, kad ir jumis jis pasitikėjo. Kiek pamenu, su juo ir kalbėjotės apie galimybę dalyvauti rinkimuose.
– Aš su abiem lyderiais tuo metu kalbėjau.
– Nemanote, kad tai negarbinga?
– Aš manau garbingiausia yra atstovauti socialiai pažeidžiamų žmonių interesus. Aš noriu labiausiai susitelkti į realius darbus parlamente, kuriuos realu padaryti. Ar garbinga valdančiajai daugumai išsižadėti savo rinkiminių pažadų – taip pat manau, kad nėra visai garbinga. Ypatingai socialiai pažeidžiamų žmonių atžvilgiu.
– Ar galima sakyti, kad S.Skvernelis jus nuvylė?
– Bendrai mane nuvylė valdančiosios daugumos požiūris į neįgaliuosius.
– Jeigu kalbėtume apie S.Skvernelį, jūs sakėte, kad nesitikėjote iš jų tam tikrų dalykų – kažkokių pasisakymų, veiksmų. Ar galima sakyti, kad šis politikas jus nuvylė?
– Aš nelabai norėčiau veltis į asmeniškumus. Tą klaidą jau padariau liepos mėnesį, ją pripažinau, viešai atsiprašiau. Suprantu, kad daug žmonių nesuprato mano atsiprašymo, bet nesu tas žmogus, kuris antrą kartą norėtų daryti tokią pačią klaidą. Aš pasakiau: norėčiau labiau koncentruotis į realius darbus, ir tada valdančiojoje daugumoje dirbdamas tai sakiau, norėčiau pokyčių socialinėje politikoje, nes valstybė stipri tiek, kiek gali pasirūpinti savo silpniausiais.
Man atrodo, jeigu būtent neįgaliaisiais valstybė gebėtų pasirūpinti, tai būtų nauda visai visuomenei. Kadangi tie klausimai nebuvo prioritetiniai, o prioritetiniai klausimai buvo komisijų kūrimai, keršto kampanijos ir panašiai, tai buvo viena iš priežasčių taip pat pasitraukti iš valdančiosios daugumos. Be abejo, tas konfliktas irgi tą pridavė. Lygiai taip pat, kaip mes turime šiek tiek skirtingą požiūrį į demokratiją, konstitucines vertybes, žodžio laisvę ir pagarbą žmogui. Į tuos dalykus mes turime skirtingus požiūrius. Galbūt mano išėjimas, kitų kolegų išėjimas šiek tiek privertė susimąstyti frakcijos lyderį. Bet aš spėlioju, nežinau, kaip yra. Manau, kad tikrai neverta apie tai kalbėti, nes nesu tos frakcijos narys.
– Jūs kalbėjote apie tai, kad Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra gali būti vienose rankose ir tai būtų labai bloga situacija, nes vienas asmuo vairuotų nuo galinės sėdynės. Reiktų suprasti, kad jūs norite pasakyti, kad premjeras S.Skvernelis nėra savarankiškas politikas? Jis deklaruoja visiškai atvirkščiai, negu jūs kalbate – taip nebus ir dabar nėra daroma jokios įtakos Vyriausybei.
– Aš tik noriu pakartoti, kad kai kurie veiksmai, kurie pastaruoju metu premjero yra daromi, parodo, kad nėra visai savarankiškas premjeras savo sprendimuose. Aš tikrai nenorėčiau pabusti tokioje šalyje kaip Vengrija, Baltarusija ar Rusija, kur iš esmės viskas yra valdoma vieno žmogaus. Čia šiek tiek kitas scenarijus būtų, bet de facto vieno žmogaus rankose būtų valdžia. Bendrai sveikam valstybės vystymuisi būtinas sveikas dialogas tarp visų valstybės institucijų. Bet būtent dialogas, o ne monologas.
– Nesigailite, kad su valstiečių frakcija nusprendėte bendradarbiauti, siekdamas Seimo nario posto?
– Mano pasitraukimas iš valstiečių frakcijos buvo tinkamiausias sprendimas. Kasdien tuo tik tvirčiau įsitikinu.
– Kituose rinkimuose su konservatorių sąrašu dalyvautumėte?
– Aš negalvoju apie kitus rinkimus, iki jų dar pusantrų metų. Turim tikrai daug darbų, kuriuos galima padaryti dar šioje kadencijoje. Ir to sieksiu.
„Kitoks pokalbis“ – penktadieniais 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
