Nors europarlamentarus rinksime jau ketvirtą kartą, pasak politologų, didelių netikėtumų ir balsuotojų aktyvumo tikėtis neverta. O dominuojanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) didžiausia pergale galėtų vadinti po 3 iškovotus mandatus.
Aktyvumas – panašus į bendrą Europos Sąjungos
EP sudaro 751 nariai, išrinkti 28 ES valstybėse narėse. Nuo 1979 m. EP nariai renkami 5 metams per tiesioginius visuotinius rinkimus.
Pirmąjį kartą EP narius Lietuvoje rinkome 2004-aisiais. Tais metais europarlamentarų rinkimai sulaukė didžiausio rinkėjų susidomėjimo – aktyvumas siekė 48,38 proc. Bendras aktyvumas visoje ES 2004 metais buvo 45,47 proc.
2009-aisiais EP rinkimai Lietuvoje sulaukė rekordiškai mažo susidomėjimo: atėjo vos 20,98 proc. balsavimo teisę turinčių mūsų šalies piliečių, nuo bendro ES rinkėjų aktyvumo (42,97 proc.) atsilikome 22 proc.
Tuo tarpu per 2014-ųjų EP rinkimus aktyvumas Lietuvoje pranoko ES vidurkį: mūsų šalyje prie balsadėžių atėjo 47,35 proc. rinkėjų, tuo tarpu bendrai ES – 42,61 proc.
Partijų pozicijos keičiasi
Per pirmuosius EP rinkimus Lietuva gavo 13 mandatų, iš kurių net 5 susižėrė Darbo partija (DP). Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), TS-LKD bei Lietuvos liberalų ir centro sąjunga gavo po 2 mandatus. Po 1 mandatą iškovojo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga bei Liberalų demokratų partija.
2009-ųjų rinkimų rezultatai lėmė kitokį Lietuvai suteiktų dvylikos mandatų išsidėstymą. Per pirmuosius rinkimus triumfavusi DP gavo vos 1 mandatą. Daugiausia vietų – 4 – laimėjo TS-LKD. LSDP gavo 3 mandatus, partija Tvarka ir teisingumas (PTT) – 2, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis (LRLS) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija laimėjo po 1 mandatą.
Didžiausia partijų įvairovė buvo būdinga pastariesiems EP rinkimams, įvykusiems 2014-aisiais. TS-LKD, LSDP, LRLS, PTT gavo po 2 mandatus. Po 1 mandatą iš 11 Lietuvai tekusių EP mandatų iškovojo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, LVŽS ir DP.
Lietuvai EP šiuo metu atstovauja: Laima Liucija Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis, Viktoras Uspaskichas.
Sėkmė žadama dviems partijoms
Portalo lrytas.lt kalbintas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tikino, kad, prognozuojant EP rinkimų rezultatus, galime tikėtis pergalių atstovų tų politinių partijų, kurių reitingai yra aukščiausi.
Anot VDU profesoriaus, ryšys yra paprastas: kuo partija yra priimtinesnė rinkėjams, tuo daugiau vietų EP ji gali tikėtis.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos karo akademijos (LKA) politologas Vytautas Isoda.
„Sociologai vis tvirčiau įvaldo įrankius, leidžiančius prognozuoti rinkėjų preferencijas. Žinoma, visada galime tikėtis siurprizų, tačiau panašu, kad po 2-3 vietas „pasiims“ populiariausios partijos. O mažiau populiarios partijos, kurių reitingai balansuoja tarp 5-10 proc., gali tikėtis gauti po vieną vietą.
Viena vieta būtų geras rezultatas Gintauto Palucko vadovaujamai Lietuvos socialdemokratų partijai, taip pat Darbo partijai.
O gauti bent po 2 mandatus, atsižvelgiant į dabartinius reitingus, galėtų valstiečiai ir konservatoriai. Absoliuti pergalė būtų, jei kažkuri iš pagrindinių Lietuvos partijų gautų 3 mandatus“, – teigė LKA politologas.
Didelio aktyvumo nesitikima
Pasak V.Isodos, galime tikėtis apie 40 proc. balsuotojų aktyvumo.
„Žmonių požiūriu, tai yra vieni iš nepopuliariausių rinkimų, kurie rinkėjams neatrodo svarbūs, o ir politologai juos neretai vadina antraeiliais.
Todėl tikėtis didelių aktyvumo permainų nereikėtų ir šiais metais. Juo labiau kad referendumai vyks kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu, o tai, savo ruožtu, labiau mobilizuos rinkėjus nei su prezidento rinkimų antruoju turu sutapsiantys EP rinkimai“, – pastebėjo LKA politologas.
L.Bielinis prognozavo, kad šiemet vykstančių rinkimų maratonas gali įtraukti Lietuvos žmones ir juos mobilizuoti.
„Galime prognozuoti, kad kai kurie rinkėjai įgauna pagreitį ir azartą dalyvauti rinkimuose, kurių šiemet išties daug. Todėl tikėtina, kad rinkimų aktyvumas bus pakankamai nemažas“, – portalui lrytas.lt sakė L.Bielinis.
