Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius įsitikinęs, kad planą iškeldinti garsųjį kalėjimą iš dar carinės Rusijos laikais statyto pastato iki šių metų pabaigos pavyks įgyvendinti su mėnesio paklaida.
Tačiau čia seniai dirbantys prižiūrėtojai siūlė lažintis, kad uždaryti sunkių Lukiškių, kurioms šiemet sukaks 115 metų, vartų taip greitai nepavyks.
Įkalinimo sąlygos nelengvės
Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius pasakojo, kad iki Naujųjų metų pagal sudarytą planą numatyta visus kalinius išvežioti po kitus šalies kalėjimus.
Dalis jų atsidurs Vilniaus pataisos namuose, dalis – Pravieniškėse, Marijampolės ar Alytaus įkalinimo įstaigose.
Lukiškėse dirbantiems pareigūnams bus pasiūlyta įsidarbinti tose įkalinimo įstaigose, kuriose yra laisvų etatų.
Šiuo metu Lukiškėse kali 558 asmenys. Tarp jų ir nuteistieji, ir dar laukiantys nuosprendžio, ir vadinamieji tranzitiniai kaliniai, kurie vežiojami iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.
Iš čia kalėjusių 92 nuteistųjų iki gyvos galvos yra likę 28 kaliniai. Kiti jau pervežti kitur.
„Visi kaliniai, išvežti iš Lukiškių, negali tikėtis lengvesnių įkalinimo sąlygų. Nors kai kurie ir atsidūrė pataisos namuose, kalės kamerų tipo patalpose. Sąlygas palengvinti gali tik teismas“, – aiškino R.Ostanavičius.
Populiariausias – krepšinis
Kai Lietuva prieš 15 metų stojo į Europos Sąjungą, užsienio spaudoje buvo rašoma, kad mūsų šalis išskirtinė tuo, kad meldžiasi krepšiniui, kuris populiarus net ir kalėjimuose, o ypač – Lukiškėse.
Iš tiesų didžiajame kalėjimo kieme įrengta krepšinio aikštelė su dirbtine žalia danga. Ji tinkama ir futbolui žaisti.
Kasmet čia būdavo rengiami krepšinio turnyrai. Teisę juose dalyvauti turėdavo ir iki gyvos galvos nuteisti kaliniai.
Tiesa, krepšinio niekada nežaisdavo už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą nuteistas Vladas Beleckas.
Ir kūrė, ir susirado vyrą
Niūrius gyvenimo apmąstymus Lukiškių kaliniai turėdavo galimybę praskaidrinti ne tik krepšinio aikštelėje. Kalėjime vis dar eksponuojami medžio dirbiniai įrodo, kad jų autoriai – meninių gabumų turintys žmonės.
Romantiškos aptakių formų skulptūrėlės išduoda ir nostalgiškas jų kūrėjų nuotaikas: apsikabinimai, bučiniai, ilgesingi žvilgsniai, matyt, byloja tai, ką prarado arba ko labai ilgisi.
Meninius gebėjimus Lukiškėse turėjo galimybių įgyvendinti ir čia už dviejų savo vaikų nužudymą kalėjusi vienintelė iki gyvos galvos nuteista moteris Alma Bružaitė.
Koridoriuje likusi jos drugeliais dekupažo technika išmarginta spinta, kurioje ji susidėdavo dažus ir kitas kūrybai reikalingas priemones.
A.Bružaitė Lukiškėse praleido dešimt metų. Šių metų pradžioje, prasidėjus kalėjimo iškeldinimui, ji buvo išvežta į Panevėžio moterų kalėjimą.
„Gudri moteris. Bet dar daugiau gudrumo įgavo būdama už grotų“, – prasitarė ne vienus metus su A.Bružaite bendravęs prižiūrėtojas.
Prieš trejus metus A.Bružaitė (44 m.) kalėjime sugebėjo susirasti vyrą. Ji ištekėjo už taip pat iki gyvos galvos kalinčio Rolando Svirbutavčiaus (48 m.), kuris Lukiškėse atsidūrė už keturių žmonių nužudymą.
R.Svirbutavičius – kol kas dar Lukiškėse. Kartu su kitais iki gyvos galvos nuteistais kaliniais dirba medžio dirbtuvėse, kur gaminami aviliai, mediniai padėkliukai indams, inkilai paukščiams ir net korius primenančios vabalų gaudyklės.
„Visi mūsų darbai išvežami į užsienį. Šios vabalų gaudyklės – taip pat, tik mes nežinome, kokiose šalyse ir kokie vabalai jomis gaudomi. Į kai kurias mums reikia net kankorėžių įdėti. Matyt, jos skirtos tiems vabalams, kurie jais minta“, – draugiškai pasakojo pusamžis iki gyvos galvos nuteistas vyras, Lukiškėse kalintis jau 25 metus.
Žmonos atsiveda ir vaikus
Per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų seniausias Lietuvos kalėjimas, palyginti su sovietmečiu, kaip reikiant pasikeitė.
Čia atsirado šiuolaikiškų ilgalaikių pasimatymų kambarių, kuriuose kaliniai bent iš dalies namus primenančioje aplinkoje gali pabendrauti su artimaisiais. Kai kurių nuteistųjų žmonos į pasimatymus atsiveža ir vaikų.
Tą dieną, kai lankėmės Lukiškėse, ilgalaikio pasimatymo kambariuose jaunas tėvas su dviem vaikais žaidė lego detalėmis, o trumpalaikių pasimatymų kambaryje motina pabendrauti su tėvu buvo atvedusi tris dar paauglystės nesulaukusius sūnus.
Prieš pasimatymus daiktai, kuriuos atsiveža kalinių artimieji, kruopščiai tikrinami įvairiais aparatais, bet vis tiek sugebama įsinešti ir mobiliųjų telefonų kortelių, ir interneto ryšio priemonių.
Kaip pasakojo vienas Lukiškių prižiūrėtojas, prieš numatytus pasimatymus kalinių giminaičiai nuneša į taisyklas dar naujus televizorius ir pasako: „Šis televizorius bus gabenamas į kalėjimą.“
To meistrams pakanka, kad suprastų, jog reikia įmontuoti interneto ryšio įrenginį.
Kaliniai Lukiškėse turi teisę turėti televizorių, radijo imtuvų ir kompiuterių, tačiau be interneto.
Kas įsikurs Lukiškėse?
Lukiškių kalėjimo iškeldinimas iš Vilniaus valstybės biudžetui turėtų kainuoti apie 1,5 mln. eurų.
Kalėjimo pastatus ketinama perduoti Turto bankui. Jis juos galės parduoti arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip buvo nuspręsta dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.
Lukiškių kalėjimo kompleksas, kurį sudaro ligoninės, gamybinis ir administracinis pastatai bei Šv.Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas aukščiausias – nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.
Teisingumo ministerija ketina pradėti diskusiją su Vilniaus savivaldybe ir kitomis institucijomis dėl to, kas galėtų įsikurti Lukiškių kalėjime.
Gal sovietinių laikų represijų muziejus, gal sekant kai kurių užsienio šalių pavyzdžiu čia galėtų atsirasti viešbutis?
