Šią savaitę premjeras prapliupo džiaugtis, kaip jis su prezidente ranka rankon konstruktyviai dirba tėvynės labui, o visokie gandai apie jų nesutarimus – esą tik „piktdžiugiškas politologų noras kiršinti“.
Še tau, boba, ir Devintinės! Vadinasi, S.Skvernelio pareiškimų, kad su D.Grybauskaite jis bendraus tik kaip su priešiškos politinės stovyklos atstove, nebuvo?
Ką reiškia dabar paskleisti premjero taikos smilkalai? Pirmiausia jie atrodo kaip padėka prezidentei už tai, kad ji pagaliau paskyrė jo teiktą Seimo valstietį K.Mažeiką aplinkos ministru.
Matyt, ir pati šalies vadovė numojo ranka nusprendusi, kad nebeverta dėl to tąsytis, kai iki jos kadencijos pabaigos lieka šimtas dienų. Be to, K.Mažeika nekėlė didelės alergijos, nes yra ne iš jos nekenčiamų „socialdarbiečių“ gretų.
Bet neįmanoma atmesti dar vienos galimos D.Grybauskaitės nuolaidumo priežasties, kurią galėjo lemti valstiečių antpuolis prieš vieną brangiausių jos globotinių Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską.
Kaip tik tą dieną, kai prezidentė palaimino K.Mažeiką, Lietuvą prieš dešimtmetį gniuždžiusios krizės kaltininkų medžiotojai paskelbė, kad prašys Seimo veiklą pratęsti iki rudens.
Mat vyriausiasis medžiotojas, Biudžeto ir finansų komiteto vadas valstietis S.Jakeliūnas paskelbė prisiminęs, kad dabar vyksta rinkimų vajus, todėl jis nenorįs politizuoti tokio svarbaus reikalo.
Čia pat galima retoriškai pasiteirauti: „O tai visas šis „tyrimas“ nuo pirmosios jo sekundės nebuvo kiaurai politinis ir rudenį jis vėl nebus pratęstas iki pat kadencijos pabaigos ir naujų Seimo rinkimų?“
Kartu S.Jakeliūnas paskelbė, jog jau susirengė Vyriausybei pateikti siūlymą, kad V.Vasiliauską jau dabar reikėtų atiduoti prokurorams. Jis, pasak valstiečio, slėpė nuo krizės tyrėjų, kad prieš dešimtmetį Lietuvos komerciniai bankai pasipelnė manipuliuodami tarpbankinėmis palūkanomis eurais bei litais ir jų indeksu VILIBOR.
Lietuvos bankas, S.Jakeliūno manymu, šiuos procesus netinkamai prižiūrėjo, todėl tuos komercinių bankų nugvelbtus šimtus milijonų dabar reikėtų iš jų atimti ir grąžinti nuskriaustiems gyventojams.
Kaip elgiasi kandidatas į prezidentus S.Skvernelis, gaunantis tokį gražų savo komandos nario perdavimą? Jis rengiasi kamuolį siųsti toliau – taip pat rūsčiai šneka, kad, ko gero, turėtų įsikišti prokurorai, o kartu merkia akį jau suintriguotiems ir netikėto pinigų lietaus iš giedro dangaus jau laukiantiems rinkėjams.
Žinoma, atmetus akis badantį rinkimų kampanijos foną reikėtų pripažinti, jog pats ekonominės krizės priežasčių, taip pat tuometės valdžios ir komercinių bankų galimų manipuliacijų ar net machinacijų tyrimas iš principo yra prasmingas ir, ko gero, neatmestinas.
Reikalas tas, kad ir politinių, ir kažkokių asmeninių išskaičiavimų ar ambicijų vedamas S.Jakeliūnas su valdančiąja valstietija šį parlamentinį tyrimą gerokai sukompromitavo, – pasikinkė savo rinkimų žaidimams bei kovoms prieš visus pirmtakus ir politinius konkurentus.
Maža to, jei tai būtų tik tuščias politinis oro drebinimas, būtų dar pusė bėdos. Toli gražu ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis. Bet šiuo atveju regime, kaip rinkimų šišo pagauti aukščiausio rango valstybės pareigūnai sąmoningai kimba į itin jautrią bet kokiems vėjams šalies bankų sistemą siekdami ją padrebinti dėl savo politinių interesų.
Šią savaitę ne vienas opozicijos atstovas prisiminė, kad taip buvo žaidžiama tik prieš pusantro dešimtmečio, kai prezidento posto siekęs R.Paksas gana sėkmingai buvo pradėjęs kurstyti visuotinę paniką dėl šalies bankų būklės.
Ne vienas taip pat prisiminė, kad dabartinis premjeras savo politinę karjerą pradėjo kaip R.Pakso vadovautų „tvarkiečių“ formaliai deleguotas vidaus reikalų ministras. Tai – ne vieninteliai ironiški ir iškalbingi sutapimai, persekioję S.Skvernelį pastarosiomis dienomis.
Taip jau sutapo, kad dar vienas mylimiausias D.Grybauskaitės globotinis ir statytinis susisiekimo ministras R.Masiulis šią savaitę paskelbė, jog auditas atskleidė, kad po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stogu vyko labai „negerų dalykų“, išsidriekę kažkokie voratinkliai ir klaidžioja kitos korupcinės baisybės.
Mat, kaip daug kas prisimena, R.Masiulis spėjo padirbėti laikinuoju švietimo ir mokslo (dar ne sporto) ministru po to, kai mokytojų šturmas iš ministerijos išpūtė profesionalę J.Petrauskienę.
Nieko nuostabaus, kad R.Masiulis ta proga šauniai pasivažinėjo puikiai sureguliuotu asmeninių viešųjų ryšių traukinuku, kurio garvežiu pavertė tuomet savo užkurtą „tyrimą“ dėl ministerijai pavaldžiose įstaigose galimų pavogtų mokytojų milijonų.
Teisėtas J.Petrauskienės įpėdinis A.Monkevičius, jau seniai (gal ir pagrįstai) griežiantis dantimis, kad R.Masiulis niekaip nenustoja teršti jo daržo savo reklaminėmis skrajutėmis, ir šią savaitę aiškino, jog tas tyrimas jokių tokių baisumų, apie kuriuos kalba susisiekimo ministras, neįžvelgė.
Čia priėjo premjeras S.Skvernelis ir griežtai ištarė, kad susisiekimo ministras turėtų nustoti komentuoti tai, kas vyksta jam nepriklausančiame kaimyno kieme, ir nesišvaistyti išankstiniais kaltinimais. Ir, žinoma, dar kartą rūpestingai pagalando kirvį, kurio po prezidento rinkimų neturėtų išvengti R.Masiulis.
Bet dar neaišku, kaip viskas gali pasisukti. Mat išgirdusi R.Masiulio žodžius apie „negerus dalykus“ D.Grybauskaitė pareiškė, kad tą baisią padėtį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdose reikia nedelsiant tvarkyti. Pastaruosius žodžius savo ruožtu išgirdo ir A.Monkevičius, todėl dėl visa ko paprašė STT įvertinti tą auditą. Lauksime tęsinio.
