Pirmas klausimas – pirmas nuomonių išsiskyrimas
Pirmasis kandidatams užduotas klausimas – apie santykius su Rusija. I.Šimonytei šis klausimas buvo užduotas pirmajai. Ji teigė, kad dabartinė šalies pozicija šios šalies atžvilgiu, jos akimis, yra teisinga.
„Man atrodo, kad reikia prisiminti dėl kurių priežasčių tie santykiai nevyksta kuris laikas. Jie nevyksta, nes be galo skiriasi mūsų požiūriai, kokia turėtų būti pasaulio tvarka. Mes kaip pasaulio valstybė, esame suinteresuota, kad veiktų taisyklėmis apremtas pasaulis. Nežinau, ar galime nepažeisdami savo įsitikinimų, bendrauti su šia šalimi, sakydami, kad taisykles ar vertybes galima paminti, jei kažkam to labai reikia. Mes daug nežinome dėl Estijos prezidentės vizito, tikrieji tikslai nėra aiškūs. Galime su Rusija kalbėtis apie Ukrainą ir Sakartvelą. Aš šitą žinutę (apie Estijos prezidentės planuojamą susitikimą su Rusijos vadovu, aut. p.) perskaityčiau kitaip, mums reikia kalbėtis, kad Baltijos valstybėms reikėtų formuoti vieningesnę poziciją Rusijos atžvilgiu“, – į klausimą atsakė I.Šimonytė.
Į tą patį klausimą, ar tęstų tokius pačius santykius su Rusija, kaip tai darė dabartinė šalies vadovė, atsakė ir dabartinis premjeras S.Skvernelis. Jis pabrėžė, kad jei jam tektų priimti sprendimą, ar susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ar ne, jis padarytų taip, kaip planuoja padaryti dabartinė Estijos šalies prezidentė.
„Strateginiais klausimais mes esame labai vieningi. Kiekviena valstybė turi ir savo nacionalinių interesų. Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, yra dėl savo valstybės nacionalinių interesų, net neabejoju, kad padaryčiau lygiai tą patį“, – debatuose sakė premjeras S.Skvernelis, pabrėždamas, kad tikslią poziciją dėl Rusijos veiksmų išsakyti nėra lengva.
„Reikia turėti drąsos susitikus su vienos didžiausių pasaulyje valstybės pasakyti, bet tai padaryti reikia. (...) Jei tokia būtinybė yra, gal kažko mes nežinome apie Estiją, bet gerbiu drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku“, – savo poziciją dėstė S.Skvernelis.
G.Nausėda teigė, kad jis vertina nuoseklią Lietuvos poziciją Rytų kaimynės atžvilgiu.
„Šiuo metu Estijos prezidentė pasirinko šitokį kelią, noriu atkreipti dėmesį, kad Estijos visuomenė yra pakankamai susiskaldžiusi dėl šito klausimo. Nenoriu užbėgti už akių, iki galo nežinant, koks turinys bus svarstomas. Lietuvos pozicija, mano manymu, buvo visada nuosekli. Ta pozicija, susijusi su tuo, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje, grubus tarptautinių susitarimų pažeidimas, vakarų bendruomenės laikysena buvo pakankamai solidari. Man imponuoja Lietuvos pozicijoje tai, kad ji buvo nuosekli, tęstinė, aiškiai paremta vertybiniais principais. Tokią politiką aš remiu, nors tai nereiškia, kad reikia visus langus užsidaryti ekonominiam ir kultūriniams ryšiams. Ryšiai su Rusijos žmonėmis didžiausias mūsų prioritetas“, – sakė kandidatas, pabrėždamas, kad pasikeitus dabartinei Rusijos valdžiai, žmonės liks.
I.Šimonytė kiek ironiškai įvertino S.Skvernelio pasisakymą. Ji klausė, koks nacionalinis Lietuvos interesas yra paslėptas po pasiryžimu susitikti su Vladimiru Putinu. S.Skvernelis pateikė pavyzdį.
„Jeigu mes kalbame apie tai, kas būtų, jei būtų, tai galiu kaip pavyzdį pasakyti. Kai kilo nelegalios migracijos krizė tarp Suomijos ir Rusijos, tai Suomijos prezidento ir premjero aktyvūs veiksmai sustabdė problemą (...) Jei panaši situacija iškiltų, aš padaryčiau tą patį“, – dar kartą savo argumentus išvardijo premjeras.
Siūlyčiau nepasmerkti JAV dėl Golano Aukštumų – I. Šimonytė
I.Šimonytė pirmadienį pareiškė, kad siūlytų nepalaikyti iniciatyvų pasmerkti Jungtinių Valstijų sprendimą pripažinti Izraelio suverenitetą okupuotose Golano Aukštumuose.
Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtino, jog priimdamas sprendimą vadovautųsi pagarba tarptautinei teisei, o premjeras Saulius Skvernelis sakė, jog nepriimtų vienasmeniško sprendimo.
Per kandidatų į prezidentus debatus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje I. Šimonytė teigė, jog „savo strateginį partnerį smerkti visada būtų sudėtinga“.
„Manau, kad aš tikrai nepalaikyčiau tokio sprendimo ir siūlyčiau blogiausiu atveju susilaikyti“, – sakė kandidatė, paklausta, ar Jungtinėse Tautose palaikytų siūlymą pasmerkti JAV dėl Golano Aukštumų.
G. Nausėda tvirtino, jog priimdamas sprendimą laikytųsi pagarbos tarptautinei teisei principų.
„Šitoje vietoje turbūt mes vis dėlto turėtume nepardavinėti savo principų“, – kalbėjo ekonomistas.
S. Skvernelis pareiškė, jog toks sprendimas „negali priklausyti nuo vieno žmogaus“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas kovo pabaigoje pripažinti Izraelio valdžią Golano Aukštumose tapo vienu paskutiniųjų ginčų objektų tarp Vašingtono ir sąjungininkų Europoje.
Izraelis Golano Aukštumas nuo Sirijos atplėšė per 1967 metų Šešių dienų karą, o 1981-aisiais šią teritoriją aneksavo, bet tarptautinė bendrija to iki šiol nepripažįsta.
Tai vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvos diplomatijai vis dažniau gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių.
I. Šimonytė tvirtino, kad pasisakydama ginčytinais klausimais Lietuva turi atsiremti į savo vertybes, pavyzdžiui, remti D. Trumpo raginimą sąjungininkėms Europoje didinti išlaidas gynybai.
„Aš nematau problemos čia paremti JAV prezidento poziciją, nes tai atitinka mūsų vertybes, jog įsipareigojimų turi būti laikomasi“, – kalbėjo Seimo narė.
Tuo metu D. Trumpo abejonių laisvąja prekyba ji neremtų.
G. Nausėda irgi tvirtino, jog Lietuva neprivalo remti Jungtinių Valstijų kiekvienu atveju.
„Labai jau pigi (būtų) mūsų draugystė su JAV, jeigu mūsų sprendimai vienoje ar kitoje pusėje, kurie nesutampa su JAV pozicija, iš karto išmuštų šitą vežimą ir šitas vežimas nudardėtų nuo grindinio“, – tikino ekonomistas.
S. Skvernelis sakė, kad Lietuva turi pasirinkti strateginę partnerystę su JAV.
„Mes turime pasirinkti, kartais kada iš tiesų reikalinga tam partneriui, paramą ir žiūrėti ne tik naudos“, – kalbėjo premjeras.
Jis anksčiau yra sakęs, kad svarstytų galimybes Lietuvai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
A.Smetonos veiksmų įvertinimas
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lietuvos Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos. G.Nausėda teigė, kad A.Smetona pasipriešinimą rėmė, ir jo pasitraukimo iš šalies negalima vertinti kaip savo kailio gelbėjimo.
„Istorijos studijos parodo, kad A.Smetona buvo vienas iš nedaugelio skeptiškai vertino nepasipriešinimo alternatyvą. Nors psichologiškai buvo galima suprasti, svarbiausias tikslas, kad jo rankomis asmeniu nebūtų pridengta okupacija. Jis turėjo visą pagrindą manyti, kad jei būtų pasilikęs, jis būtų dalyvavęs teisiniame naujos vyriausybės sukūrimui jo rankomis. Tai nebuvo asmens gelbėjimasis, bet siekis sukliudyti legitimizavimui tokios santvarkos, kuri buvo primesta raudonarmiečių durtuvais, Reikia žiūrėti įvertinus kontekstą“, – kalbėjo G.Nausėda.
I.Šimonytė pridūrė, kad prezidentas turėtų palikti šalį paskutinis.
„Pabėgimo naratyvas buvo skurtas turbūt sovietinių istorikų. A.Smetona nebuvo tas, kuris rėmė nesipriešinimą. Manyčiau, kad prezidento tokia jau yra vieta visuomenėje ir priedermė, kad jis turėtų palikti šalį paskutinis“, – teigė kandidatė.
Premjeras S.Skvernelis tvirtino, kad A.Smetonos didžiausia klaida buvo jo patikėtiniai, kurie nenorėjo priešintis. Jis teigė, kad jei jam tektų tokia situacija, jis nesitrauktų iš šalies.
Generolo Vėtros lentos klausimas
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį chuliganišku elgesiu pavadino karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos sudaužymą sostinės centre, bet atkurti prieštaringų diskusijų sulaukusio atminimo ženklo nežada. R. Šimašius sakė, kad diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo „yra sudėtinga ir daugiaprasmiška“.
Šią situaciją pirmadienio vakarą įvertino ir kandidatai į prezidentus.
G.Nausėda pabrėžė, kad nežino, kaip reaguoti į Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teiginius. „Su vandalizmu reikia kovoti, kad prašome apdarykite tai dar kartą, nes nieko už tai nedarysime. Manau, kad tai yra gėdinga ir laikau tai nesusipratimu“, – apie R.Šimašiaus teiginius sakė G.Nausėda.
I.Šimonytė pasikartojo, kad lietuviams reikia suteikti galimybę žinoti visą informaciją. Ir patiems žmonėms palikti apsispręsti, kas yra generolas Vėtra. „Man žodis didvyris ir nacių kolaborantas nei vienas nėra tinkamas, tai yra tragiška asmenybė“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Šitas vandalizmo aktas turi atitikti ir baudžiamojo įstatymo atitinkamo straipsnio dispozicija. Teisėsauga privalėjo sureaguoti. Asmuo, kuris tai padarė, negali būti paliktas ramybėje, negali taip likti. Jei mes leisime toliau tokiems vandalams nebaudžiamiems būti, sulauksime tokio momento, kai žmonės rinksis, kuris paminklas jiems vertingas“, – kalbėjo premjeras S.Skvernelis. Jis pabrėžė, kad žala turi būti atstatyta, bet reikalingas ir būtinas istorikų vertinimas.
Kritikos strėlės oponentams: apie krizę, verslininkus ir nuobaudas
Debatų pabaigoje kandidatai galėjo klausimus užduoti vienas kitam.
I.Šimonytė uždavė klausimą G.Nausėdai. „Mano klausimas yra apie pastaruosius du metus dirbančią profesionalų vyriausybe. Jei jus būtumėte išrinktas prezidentu, jūs tvirtintumėte į vyriausybę žmones, kurie akivaizdžiai neturi paramos Seime“, – G.Nausėdos klausė I.Šimonytė.
„Tikrai ne, šituo klausimu jau ne kartą esu pasisakęs. (...) Šiandien aš matau, kad specialistų vyriausybė nepatinkina visuomenės lūkesčių“, – kritikavo G.Nausėda. „Politikoje ir ministrai turėtų būti politikai, nebūtų ten daroma viena, o kitur – kitą“, – pabrėžė kandidatas.
I.Šimonytės klausimas premjerui buvo paprastas. „Ar jūs sutiktumėte su vertinimu, kad mūsų sąmonė pastaruosius keletą metų tampa baudikiška ir baudžiamoji, pagal įkalintų žmonių skaičių esame čempionai ES. Ar reikėtų keisti požiūrį?“ – klausė I.Šimonytė.
„Yra ir kita problema – 62 proc. asmenų, yra pakartotinį nusikaltimą. Aš tikrai palaikyčiau ir palaikau, ir kaip premjeras, ir jei būčiau vadovas, palaikyčiau vyriausybę, apie alternatyvių bausmių naudojimą“, – kalbėjo premjeras.
S.Skvernelio klausimas G.Nausėdai: „Jūs neseniai savo pasisakymu tiesiog, mano galva, pažeidėte, teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, – sakė premjeras, primindamas G.Nausėdos žodžius, kad kvietėsi kariuomenės vadą Vytautą Joną Žuką pokalbiui. Į kurį, anot premjero, atsivedė Valdas Sutkus.
„Manęs niekur nereikia vesti, turiu savo kojas ir galvą, einu ten, kur man aptinka. O dėl kariuomenės vado darbo perspektyvą, jūs puikiai žinote, kad jo kadencija baigiasi“, – pasakojo G.Nausėda, pabrėždamas, kad sprendimas dar nėra galutinis ir tai tebuvo pasiūlymas. Pridūrė, kad pokalbyje buvo ir lobistas V.Sutkus.
S.Skvernelio klausimas I.Šimonytei: „Teko jums dalyvauti vyriausybės veikloje, kuri priiminėjo sunkius sprendimus, nemažai jų yra pripažinti Konstitucinio teismo kaip antikonstitucinį. Ar jums nebūtų tai moralinė kliūtis, pretenduoti, arba būti šalies vadove, turint konstitucinio teismo sprendimą“, – klausė premjeras.
„Jūsų vyriausybė turi jau visą pluoštą konstitucinio teismo sprendimą“ – sakė I.Šimonytė, jos žodžius palydėjo plojimai, nors debatų taisyklės tai draudžia. I.Šimonytė tikėjosi, kad ateityje tokių sprendimų gal jau nereikės.
G.Nausėdos klausimas S.Sverneliui – apie žiniasklaidoje pasklidusią informaciją apie jo sulauktą nuobaudą. S.Skvernelis sakė, kad nagrinėjant administracines bylas, yra atlikus veiklos patikrinimą, buvo nuspręsta, kad buvo neteisingai kvalifikuota administracinėje byloje esanti veika, kaip pabrėžė kandidatas, tik viena. Nuobaudą jis gavo už tai, kad pažeidimą padariusį asmenį jis nubaudė per griežtai.
„Buvau labai griežtas pareigūnas“, – juokavo S.Skvernelis.
G.Nausėda uždavė klausimą ir I.Šimonytei. Jis kandidatės klausė, kokios Europos ji norėtų, į kurią pusę Europa turėtų judėti. I.Šimonytė į klausimą atsakė, pabrėždama, kad „raida ES, kurią stebėjome paskutiniu metu, naujos darbotvarkės atsiranda kaip krizių ir sukrėtimų pasekmė“. Jos teigimu, grįžimas į Tautų Europą, jis pavojingas, kas atsisakydami tam tikri bendrumų, pasiliksime su mažiau saugumo.
Debatais patenkinti ne visi
Tik paskelbus apie rengiamus debatus, pasigirdo ir priekaištų. Prezidento posto siekiantys politikai liko nepatenkinti dėl sprendimo surengti dvejus debatus, į vienus kviečiant visus reitingu lentelių apatines pozicijas užimančius kandidatus, o į kitus – reitingų lentelės lyderius.
A.Juozaitis, atsisakęs dalyvauti debatuose, savo rėmėjus kviečia į protesto akciją prie Martyno Mažvydo bibliotekos, ten kur ir yra rengiami debatai. Pirmadienį viešą pranešimą išplatino ir M.Puidokas. Jis taip pat pabrėžė, kad atsisako dalyvauti debatuose, kaip ir Valdemaras Tomaševskis, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Popiet turėję vykti Europos parlamento (EP) nario Valentino Mazuronio ir Seimo nario Naglio Puteikio debatai buvo atšaukti, nes V.Mazuronis nespėjo grįžti į Lietuvą.
Šie debatai organizuojami naujienų agentūros BNS, Rytų Europos studijų centro, Konrado Adenauerio fondo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos.
Reitingų lentelės lyderiai
G.Nausėda, I.Šimonytė ir S.Skvernelis jau keletą mėnesių yra trys politikai, kurie, pagal visuomenės apklausas, realiausiai gali laimėti prezidento rinkimus.
Visuomenė labiausiai palaiko ekonomistą Gitaną Nausėdą (23,5 proc.), antroje vietoje – Ingrida Šimonytė (22 proc.), trečioje – Saulius Skvernelis (18,4 proc.), tai skelbia kovo mėnesio „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
