Pasak politologų, politikos dalyvių žaidimo taisyklės savivaldos rinkimuose ir EP rinkimuose gerokai skiriasi, o ir rinkėjai sėkmingai pastebi silpnąsias komitetų funkcionavimo vietas.
Komitetai dalyvauja antrąjį kartą
Pirmą kartą EP rinkimuose Lietuvoje visuomeniniai komitetai dalyvauti galėjo 2014 metais. Debiutas nebuvo sėkmingas – dalyvio statusą jie prarado dar prieš rinkimus.
Į šįmečius rinkimus užsiregistravo šeši rinkimų komitetai: „Aušros Maldeikienės traukinys“, Pauliaus Kunčinio vedamas „Lemiamas šuolis“, „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“, „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, vadovaujamas Artūro Paulausko, „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“.
Kad komitetai galėtų tęsti kovą dėl vietų EP, reikia 10 000 parašų. Kovo 2-ąją prasidėjęs parašų rinkimas truks iki balandžio 11 d.
Tačiau ir surinkti parašai dar negarantuoja pakankamo rinkėjų palaikymo: slenkstis, kurį turi peržengti rinkimų komitetas, kad jo nariai galėtų varžytis dėl EP mandatų, yra pakankamai aukštas.
Vadovaujantis rinkimų į EP tvarka, „partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“.
Lemia nacionalinis žinomumas
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas akcentavo, kad esminis visuomeninių rinkimų komitetų sėkmės faktorius – komitetų lyderių pripažinimas, žinomumas ir teigiamas vertinimas visos šalies mastu.
„Komitetų sėkmė galima tik tuo atveju, jei komitetų lyderiai bus visoje šalyje žinomi žmonės. Savivaldos rinkimuose pakako, kad komiteto vedlys būtų tam tikrame mieste ar regione žinomas žmogus. EP rinkimų atveju to negana.
Šiuose savivaldos rinkimuose pergales šventę merai buvo gerai žinomi tuose miestuose ar miesteliuose. Kiti sąrašo nariai rinkėjų nelabai domino, svarbūs populiarūs veidai ir etiketės, kurias galima priklijuoti komitetui.
Todėl sėkmė ar nesėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kiek sąrašo lyderiai bus žinomi ir populiarūs visos Lietuvos mastu“, – prognozavo politologas V.Dumbliauskas.
Populiarumo negalima vertinti vienareikšmiškai
Anot MRU docento V.Dumbliausko, klaidinga galvoti, kad politiko žinomumas – nenuginčijamas sėkmės garantas.
„Kai kurių Lietuvos mastu matomų politikų, pavyzdžiui, A.Maldeikienės, žinomumas gali ne tik padėti, bet ir pakišti koją. Taip yra dėl paprastos priežasties – jie vertinami prieštaringai ir labai nevienodai.
Taip pat per šiuos rinkimus paaiškės ir A.Paulausko bei R.Pakso politinė vertė. Kol kas sunku pamatuoti R.Pakso galimybes, nes iki šiol rinkimuose jis dalyvaudavo kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašo pirmasis numeris.
EP rinkimai ne tik komitetams ar juos vedančioms asmenybėms, bet ir partijoms bus savo galimybių nacionaliniu mastu pasitikrinimas“, – portalui lrytas.lt teigė V.Dumbliauskas.
Prognozuojamas atsargesnis rinkėjų elgesys
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pastebėjo, kad rinkėjai puikiai supranta, jog rinkimų komitetai ir jų veikla įprastai yra orientuoti į trumpą laikotarpį. Tuo tarpu partijų veikla vertinama iš ilgojo laikotarpio perspektyvos.
„Visuomeninių rinkiminių komitetų pozicijos EP, tikėtina, bus silpnesnės nei savivaldos rinkimuose. Komitetų atžvilgiu rinkėjai galimai bus atsargesni. Manyčiau, kad kai kurie komitetai turi šanšų, bet didelis klausimas, ar jiems tikrai pakaks rinkėjų palaikymo.
Pagrindinė priežastis ta, kad rinkėjas puikiai supranta, jog komitetai išties yra vietinio lygio politikos atspindys. Tuo tarpu visos valstybės lygmeniu komitetas neatrodo pakankamai rimtai ir stipriai. Todėl labai tikėtina, kad EP kontekste rinkėjas į partijas žvelgs kaip į už visuomeninius rinkiminius komitetus rimtesnes struktūras, kurių veiklą žmonės mato ir vertina ilgojo laikotarpio perspektyvoje“, – sakė politologas L.Bielinis.
