Karo šokis aplink bankus – su viena aiškia mintimi: bijo blogiausio

Dvi Seimo laikinosios komisijos tęs darbą: Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A.Širinskienės vadovaujama galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti komisija – iki šių metų gruodžio 15-osios, o Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko S.Jakeliūno – greičiausiai iki spalio 31-osios.

Karo šokis aplink bankus – su viena aiškiai mintimi: bijo blogiausio.<br>Lrytas.lt koliažas
Karo šokis aplink bankus – su viena aiškiai mintimi: bijo blogiausio.<br>Lrytas.lt koliažas
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Spaudos konferencija vyriausybėje, Saulius Skvernelis, Stasys Jakeliūnas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Spaudos konferencija vyriausybėje, Saulius Skvernelis, Stasys Jakeliūnas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Spaudos konferencija vyriausybėje, Saulius Skvernelis, Stasys Jakeliūnas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Spaudos konferencija vyriausybėje, Saulius Skvernelis, Stasys Jakeliūnas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vitas Vasiliauskas<br>T.Bauro nuotr.
Vitas Vasiliauskas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 12, 2019, 3:04 PM, atnaujinta Apr 12, 2019, 5:39 PM

Dar neseniai visuomenę labiausiai audrinęs koncerno „MG Baltic“ galimai neteisėtos įtakos tyrimas atsidūrė prieš dešimtmetį siautusią krizę tiriančios komisijos veiklos šešėlyje.

Tai pirmiausia paties S.Jakeliūno pastangų pasekmė.

Jis viešai pareiškė, jog 2009 metų krizę galbūt sukėlė arba gerokai paaštrino Skandinavijos bankai, atitraukę finansinius išteklius į pagrindinius bankus, smarkiai pristabdę kreditavimą ir manipuliuodami VILIBOR indeksu nepagrįstai padidinę gyventojų litais paimtų paskolų palūkanas, kai jos buvo perskaičiuojamos į eurus.

Akmeniu į Skandinavijos bankų daržą S.Jakeliūnas neapsiribojo. Anot jo, Lietuva per krizę triskart brangiau skolinosi iš komercinių bankų nei Latvija iš tarptautinių kredito institucijų. Mūsų šalis esą už tai sumokėjo milžinišką kainą – 1,9 mlrd. eurų.

Suprantama, tai sukėlė atvirą karą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri pareikalavo nušalinti S.Jakeliūną nuo vadovavimo tyrėjams. Bet šis planas neišdegė, nes, valstiečių lyderio R.Karbauskio teigimu, trukdydami komisijos darbui konservatoriai taip mėgina padėti laimėti prezidento rinkimus savo kandidatei I.Šimonytei.

Net prie pikčiausių ginčų pripratusiame Seime buvo pasiektos naujos patyčių aukštumos, kai S.Jakeliūnas pasiūlė konservatoriams persivadinti moralinių debilų sąjunga. Aišku, pastarieji apskundė valstietį etikos sargams.

Bet abiejų stovyklų retorika jau nestebina. Artėja prezidento rinkimai, o tyrėjų komisijos taikiklyje atsidūrė krizės metais finansų ministre dirbusi I.Šimonytė ir buvęs SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.

Dar viena šio politinio karo ypatybė – kad į jo verpetus įtrauktas ir Lietuvos bankas (LB), turintis būti politiškai nešališkas.

Konservatoriai kaltina BFK pirmininką, kad jis keršija LB vadovui V.Vasiliauskui, kadaise nepriėmusiam jo į darbą, esą dėl tokios pat priežasties jis suvedinėja sąskaitas ir su G.Nausėda, nesutikusiu padėti jam įsidarbinti SEB banke.

Negana to, perdėm susireikšminęs ir nuolat jausdamas tvirtą prezidentės D.Grybauskaitės petį V.Vasiliauskas apkaltino S.Jakeliūną, kad prašydamasis į darbą neva šantažavo grasindamas parašyti knygą apie tai, kaip nepagrįstai buvo uždarytas „Snoro“ bankas.

Kaltinimai, atrodytų, labai rimti. Bet jei buvo toks šantažas, kodėl V.Vasiliauskas nesikreipė į teisėsaugą, o tik dabar, kai S.Jakeliūnas, remdamasis tyrimu, pažėrė krūvą kaltinimų LB, jo vadovas atsikirto sunkiai įrodomais asmeninio pokalbio faktais?

Valstietis pats perėjo į puolimą ir pareiškė, kad V.Vasiliauskas po prezidento rinkimų turėtų trauktis. Mat S.Jakeliūnas teigia išsiaiškinęs LB vadovo veiklos skaidrumu leidžiančių abejoti faktų.

Rimčiausias kaltinimas – kad LB per krizę reikiamai neprižiūrėjo bankų, leido jiems papildomai užsidirbti iš paskolas litais paėmusių gyventojų. Be to, LB esą tai žinojo, 2012 metais jo specialistai surašė pažymą apie paskolas ėmusių žmonių galimas permokas, bet šis dokumentas nebuvo pateiktas laikinajai komisijai.

Į V.Vasiliausko nuodėmių sąrašą S.Jakeliūnas įtraukė ir pastangas nuteikti LB darbuotojus prieš komisiją, o tai jis laiko trukdymu tyrimui ir net pagrasino apskųsti nacionalinį banką Europos centriniam bankui.

Bene rimčiausiomis pasekmėmis graso tyrėjų įtarinėjimai, kad Skandinavijos bankai galimai manipuliavo VILIBOR indeksu, o žmonės patyrė nuostolių, tiesa, viešojoje erdvėje pažerti skaičiai smarkiai skiriasi – nuo 100 mln. eurų net iki 0,5 mlrd. eurų.

Kad ir kokia būtų tiesa, tai gali sužadinti paskolas ėmusių žmonių lūkesčius – tikėtina, jog pasipils ieškinių lavina, nors visiškai neaišku, kaip teismai įstengtų išspręsti tokias bylas.

Interviu „Lietuvos rytui“ S.Jakeliūnas jau pasiūlė ir sprendimą – skirti bankams baudas, o iš surinktų pinigų atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims.

Galima nuspėti, kad tokia idėja daugeliui patiks. Bet kaip politikų veiksmai atsilieps Lietuvos bankininkystės sistemai?

Pinigų plovimu įtariami Skandinavijos bankai ir taip susiduria su milžinišku spaudimu, jiems gresia didžiulės baudos, smarkiai krinta akcijų vertė. O čia dar – ir S.Jakeliūno raginimai reikalauti kompensacijų mūsų šalies gyventojams.

Vyriausybė, regis, suprato, kad reikėtų kiek pristabdyti nirtulingus kovos su bankais žirgus.

Premjeras S.Skvernelis, iš pradžių pritaręs S.Jakeliūno siūlymui dėl LB kreiptis į prokurorus, po užvakar vykusio parlamentinio tyrimo aptarimo Vyriausybėje jau buvo nuosaikesnis – esą bus priimtas sprendimas dėl žmonių interesų apsaugos, bet dar anksti kalbėti apie kompensacijas gyventojams, o pasitikėjimo LB klausimas dabar nekeliamas.

Gal iš tiesų šiuo metu geriau raminti aistras ir sulaukti rinkimų, nes politikų svaidymasis kirviais šokant karo šokį aplink bankus gali turėti ir skaudžių tarptautinių pasekmių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.