Atgal į Lietuvą – įgyti specialybės

Lietuvos universitetuose ir kolegijose kartu su mūsų šalyje vidurines mokyklas baigusiais moksleiviais studijuoja ir būrys užsienio lietuvių.

Užsienio lietuvių studentų klubo nariai Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime.
Užsienio lietuvių studentų klubo nariai Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime.
Daugiau nuotraukų (1)

Matilda ALEKSANDRAVIČĖ

Apr 17, 2019, 11:28 AM, atnaujinta Apr 18, 2019, 11:22 AM

„Remdama užsienio lietuvių studijas valstybė skatina juos grįžti į gimtinę. Tai turėtų būti visų mūsų interesas. Sugrąžindami nors ir nedidelę dalį, prisidėsime prie Lietuvos ir jos žmonių išlikimo“, – įsitikinusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Nuo Punsko iki Rio de Žaneiro

Užsienio lietuviai labai domisi studijomis Lietuvoje, lietuvių bendruomenių užklausos siunčiamos ir tiesiai ministerijai.

„Kasmet paremiame maždaug 150 lietuvių studijas, bet studentų yra daugiau, nes ne visi kreipiasi paramos, įstoja ir studijuoja patys“, – pasakojo V.Rinkevičienė.

Lietuvos aukštosiose mokyklose daugiausia studijuoja lietuviai iš etninių žemių – lietuviškų salų ir regionų Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Šiuo metu daugiausia studentų – 37 – yra iš Lenkijos.

Įvairiuose universitetuose ir kolegijose studijuoja 24 lietuviai iš Rusijos, 19 – iš Baltarusijos. Aštuoni yra atvykę iš Ukrainos.

Bet gausėja studentų ir iš Europos Sąjungos šalių.

Šiuo metu studijuoja 10 lietuvių iš Didžiosios Britanijos, 8 – iš Vokietijos, po vieną kitą iš tolimesnių kraštų – Urugvajaus, Argentinos, Brazilijos, Kazachstano.

Gauna papildomą balą

Visi užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų, gali pretenduoti į valstybės paramą studijoms. Maža to, visi jie, tiek turintys Lietuvos pilietybę, tiek etninių žemių gyventojai, ankstesnių emigrantų palikuonys, neturintys Lietuvos pilietybės, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

Valstybė, skatindama lietuvius ar lietuviško kraujo turinčius žmones studijuoti Lietuvoje, o po studijų čia ir pasilikti, elgiasi lanksčiai. Užsienio lietuviai baigia skirtingų švietimo sistemų mokyklas. Kad stojantieji būtų sustatyti į vieną konkurencingą eilę, visų jų balai turi būti suvienodinti. Todėl užsienyje baigusiųjų mokyklas pažymiai konvertuojami į lietuvišką sistemą.

„Mes puikiai suprantame, kad konvertuojant kai kas prarandama. Kad užsienio lietuvių stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos nebūtų sumenkintos, o ir norint paskatinti studijuoti Lietuvoje, jiems pridedamas vienas balas. Jie kaip ir gauna palengvinimą“, – aiškino V.Rinkevičienė.

Kita lengvata – gimtosios kalbos valstybinio egzamino pažymys, kuris įtraukiamas į kiekvieną konkursinį balą.

Užsienio lietuviams, kurie nesimokė mokykloje lietuvių kalba, vietoj lietuvių kalbos valstybinio egzamino pažymio rašomas mokomosios kalbos egzamino pažymys: jeigu vidurinę mokyklą baigei Didžiojoje Britanijoje, mokeisi anglų kalba, šios kalbos egzamino pažymys konkursiniame bale bus įskaitytas kaip valstybinio lietuvių kalbos egzamino pažymys.

Vis dėlto lietuviškai reikia mokėti, sugebėti studijuoti šia kalba, todėl „užsieniečiai“ laiko lietuvių kalbos įskaitą.

Dėl lietuvių kalbos mokėjimo yra dar viena subtilybė.

Pastaruoju metu randasi vis daugiau naujųjų emigrantų vaikų, kurie grįžta į Lietuvą čia baigti vidurinio mokslo, pavyzdžiui, nuo aštuntos ar aukštesnės klasės.

„Mes įvertiname, jog per 3–4 metus sunku pasiekti tokį lietuvių kalbos mokėjimo lygį, kad galėtum lygiavertiškai laikyti egzaminus su Lietuvoje besimokančiais nuo pirmos klasės.

Žinoma, visi laiko lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, bet pažymiai dažniausiai nukenčia.

Todėl grįžusiems į aštuntą ar aukštesnę klasę užsienio lietuviams prie konkursinio balo irgi pridedamas vienas balas, kad padėtume, nes lietuvių kalbos egzaminą sudėtinga gerai išlaikyti“, – sakė V.Rinkevičienė.

Gelbsti papildomas priėmimas

Užsienio lietuviams tenka daryti nuolaidų ir dėl tokių dalykų, kuriuos pavadintume techniniais.

Mokslo metai įvairiose šalyse baigiasi skirtingu laiku. Pavyzdžiui, Airijoje, kur labai daug lietuvių, egzaminai išlaikomi birželio mėnesį, bet vidurinio išsilavinimo dokumentus abiturientai gauna tik rugpjūtį, kai pas mus jau būna pasibaigęs priėmimas į aukštąsias mokyklas.

„Kad sudarytume sąlygas studijuoti Lietuvoje, jiems suteikiama galimybė stoti per papildomą priėmimą. Abiturientai konkuruoja toje pačioje konkursinėje eilėje ir, jeigu jų vidurkis ne mažesnis, negu buvo pereinamasis balas pirmuoju stojimu, irgi patenka į valstybės finansuojamas vietas. Tik prašymą studijuoti turi pateikti iš anksto, kad priimančioji institucija galėtų organizuoti papildomą priėmimą“, – sistemą išdėstė V.Rinkevičienė.

Tokia lengvata suteikiama tų kraštų moksleiviams, kurie dokumentus gauna, kai priėmimas Lietuvoje jau būna pasibaigęs.

Sukurtas specialus fondas

Remiami ir jau įstoję į aukštąsias mokyklas užsienio lietuviai – Valstybinis studijų fondas jiems paramą suteikia iš specialiai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Valstybės parama yra dviejų rūšių: skatinamoji stipendija, kuri skiriama atsižvelgiant į studijų rezultatus, ir socialinė išmoka, vienkartinė per semestrą, jei studentas yra iš socialiai remtinos šeimos.

Apgyvendinimo klausimus, bendrabučių skyrimą tvarko pačios aukštosios mokyklos.

Bet Vilniaus lietuvių namuose veikia Užsienio lietuvių studentų klubas, kuris padeda atvykusiems studijuoti užsienio lietuviams adaptuotis Lietuvoje. Klubas turi savo interneto puslapį, organizuoja bendrą veiklą, renginius, skirtus Lietuvos valstybingumo šventėms paminėti, įvairius edukacinius projektus Lietuvos istorijai ir kultūrai pažinti, stengiasi padėti vieni kitiems.

Masalas – pigesnės studijos

Ne vienas Lietuvos abiturientas stengiasi patekti į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių ar JAV aukštąsias mokyklas, o užsienio lietuviai, atvirkščiai, grįžta į gimtąją arba savo tėvų, net prosenelių žemę. Kas juos čia traukia?

Pasak V.Rinkevičienės, dalis vaikų išvyksta gyventi į užsienį ne savo noru – juos išsiveža tėvai, ten baigia vidurines mokyklas, bet vis tiek jaučia šaknis Lietuvoje ir nori grįžti, baigti čia studijas.

Lietuvius iš etninių žemių irgi vilioja didžioji Lietuva, dalis jų čia lieka.

Dar vienas motyvas – Lietuvoje išsimokslinimas yra vienas pigesnių, palyginti su, pavyzdžiui, Skandinavija ar kitomis šalimis.

Matyt, studijų kokybe žmonės nenusivilia ir džiaugiasi tą kokybę gavę pigiau nei kitur.

Šiuo metu daugiausia užsienio lietuvių studijuoja Vilniaus universitete, 16 – Lietuvos sveikatos mokslų universitete, 10 – Kauno technologijos universitete, 12 – Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Užsienio lietuviai renkasi įvairias studijų programas, yra studijuojančių ir menus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus dailės akademijoje, ir sportą Lietuvos sporto universitete. Dalis užsienio lietuvių renkasi studijas kolegijose Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Utenoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Nacionalinio stadiono statybos gali baigtis nė neprasidėjusios