Taip galima įvertinti Vyriausybės požiūrį į Europos Komisijos (EK) ataskaitą apie Lietuvą.
Tiek kovo pradžioje, kai ji buvo pristatoma Seime, tiek praėjusią savaitę, kai vyko diskusijos EK atstovybėje Vilniuje, nepasirodė nei premjeras S.Skvernelis, nei finansų ministras V.Šapoka, nei kitų ministerijų vadovai.
Matyt, buvo labai užsiėmę kurdami daugiau nei 200 puslapių Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą, kuri buvo pateikta Seimui su galybe skaičių, įrodančių valstybės pažangą.
Bet iš šalies viskas atrodo kur kas liūdniau. Tiesa, kone triskart trumpesniame EK dokumente įvertinta, kad mūsų šalies ekonomika auga ir toliau augs, bankų sektorius sveikas, su viešaisiais finansais irgi tvarkomasi neprastai. Tačiau trūkumų Briuselis įžvelgė kur kas daugiau nei pasiekimų.
Vyriausybė giriasi nuo šių metų pradėta mokesčių reforma. EK taip pat teigiamai įvertino, kad mokesčių sistema progresyvėja. Šios permainos valstybei kainuos šimtus milijonų eurų, bet taip ir lieka neaišku, iš kur bus paimta lėšų joms finansuoti.
Dar 2017-aisiais pasirašytame Nacionaliniame susitarime numatyta mažinti darbo jėgos apmokestinimą, o papildomai lėšų surinkti nustačius ekonomikai mažiau žalingus mokesčius. Pirmasis įsipareigojimas bent iš dalies įvykdytas, tačiau dėl antrojo valstiečių dauguma kol kas trypčioja.
EK aiškiai nurodė ir galimus pajamų šaltinius. Pirmiausia – aplinkosaugos mokesčiai, kurie, pagal 2017 m. duomenis, mūsų šalyje sudarė 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors ES vidurkis yra 2,4 proc. Antra – transporto mokesčiai, apie kuriuos politikai tik užsimena, bet nesiryžta imtis veiksmų, nenorėdami papiktinti senais ir taršiais kledarais važinėjančių rinkėjų.
Tebėra žemas ir nekilnojamojo turto apmokestinimas. Iš periodinių nekilnojamojo turto įmokų mūsų šalis 2017-aisiais surinko vos 0,3 proc. BVP, o ES vidurkis – 1,6 proc. Todėl nėra ko stebėtis, kad Lietuva, EK nuomone, nepadarė jokios pažangos išplėsdama mokesčių bazę šaltiniais, kurie mažiau kenkia augimui. O su mokestinių prievolių vykdymu, fiskaliniu pensijų tvarumu ir pensijų adekvatumu susijusi pažanga įvertinta kaip tam tikra. Kitaip tariant, tik pusė bėdos.
Dar vienas pavojaus signalas – pajamų nelygybės rodiklis Lietuvoje nurodytas kaip kritinis. Kitaip ir negali būti, kai penktadalio turtingiausių šeimų pajamos net 7,3 karto pranoksta tas, kurias gauna tokia pat dalis skurdžiausių. EK teigimu, Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių ES šalių, o socialinių pervedimų poveikis skurdo mažinimui yra nedidelis, tačiau pastarojo meto socialinių išmokų reformos yra pirmas žingsnis tinkama linkme.
Naujajam švietimo, mokslo ir sporto ministrui A.Monkevičiui būtų buvę neprošal išgirsti, ką mano Briuselis apie jo prižiūrimą sritį. Nurodyta, jog Lietuvos švietimo ir mokymo sistema nesugeba numatyti, kokios kvalifikacijos darbuotojų reikės, ir tą kvalifikaciją suteikti.
Apie tai, kad mokymo įstaigos toliau kepa mažai reikalingų sričių specialistus, nekreipdamos dėmesio į darbdavių patarimus, verslininkus vienijančios organizacijos įspėjo jau seniai. O pastaroji ataskaita tik patvirtina, kad jos buvo teisios.
Briuselis įžvelgė dar vieną seną mūsų švietimo sistemos ydą: nors šiai sričiai nuo 2010 m. skiriama apie 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų (ES vidurkis – 10,5 proc.), pinigų daugiausia panaudojama pastatams išlaikyti, o ne ugdymo kokybei gerinti.
Ataskaitoje įgelta ir Užimtumo tarnybai, kuri įvertinta kaip nebendradarbiaujanti aktyvumo darbo rinkoje skatinimo klausimais.
Sunkiai sekasi sugrąžinti į darbo rinką žemos kvalifikacijos bedarbius, pasirodo, pernai spalį jie sudarė tiktai 16 procentų profesinio mokymo programų dalyvių. O juk būtent šiai kategorijai priskiriamų asmenų užimtumo lygis yra mažiausias – 44 proc. (ES vidurkis – 55 proc.), nors aukštos kvalifikacijos specialistų siekia net 90 proc. (ES vidurkis – 84 proc.).
Tiesa, pati Užimtumo tarnyba suskato girtis, kad Europos Komisija pernai įgyvendintą Darbo biržos sistemos reformą pavadino pavyzdžiu kitoms šalims. Tik ar padės pakeistos iškabos, jei rezultatai liks tokie pat?
Stulbinamai didėjančiomis pensijomis besigirianti Vyriausybė galėtų įsiklausyti, į ką baksnoja EK: „Lietuvos pensijų sistema nėra veiksminga apsaugant pagyvenusius žmones nuo skurdo ir socialinės atskirties. Viešosios išlaidos pensijoms, kaip BVP dalis, yra vienos mažiausių ES. Todėl senatvės išmokos yra nedidelės ir nedidėja tokiu pat tempu kaip atlyginimai, o pagyvenusių žmonių skurdo lygis yra vienas didžiausių ES.“
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga gali džiaugtis bent tuo, kad pirminė sveikatos priežiūra Lietuvoje yra gerai organizuota, teikiamos modernios paslaugos. Nepaisant to, EK teigimu, sveikatos priežiūros rezultatai tebėra vieni prasčiausių Europoje, žmonės dažnai guldomi į ligonines, nors užtektų ambulatorinio gydymo, o mirštamumas nuo ūminių ligų didelis.
Ši ES ataskaita gerokai skiriasi nuo pasigyrimų šūsnies, kurią parlamentarams pristatė Vyriausybė. Valstiečių vedlys R.Karbauskis pastarosios darbą pernai įvertino net devynetu. Būtų gražu, jeigu pažymį parašytų ir EK, nors greičiausiai jis būtų kur kas menkesnis.
Todėl nėra ko stebėtis, kad į Briuselio atstovų renginius mūsų ministrai neužsuka, nes liaupsių jie čia tikrai neišgirstų.
