Lrytas.lt pateikia svarbiausias kandidatų citatas.
Didžiausios apginamumo problemos
G.Nausėda: „Yra trys pagrindiniai elementai: pirmasis yra pačios visuomenės pasiryžimas ginti šalį. Antra, kai kariuomenės moralinis ir techninis pasirengimas ir trečias blokas yra mūsų sąjungininkų gebėjimas greitai ir operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją. (…) Silpnoji vieta yra mūsų visuomenės pasirengimas. Tik 46 proc. žmonių yra pasiryžę ginti tėvynę.“
M.Puidokas: „Mūsų didžiausia silpnybė yra mūsų geografinė padėtis. Klausimas, kaip greitai galėtų ateiti pajėgos į mūsų šalį, nes mes neturime tinkamos infrastruktūros, kuri padėtų mūsų sąjungininkams. Dėl oro gynybos, tai Lenkija sprendžia tuos klausimus, neseniai jie pasirašė sutartį dėl oro gynybos sistemų ir Lietuva turi bendradarbiauti su Lenkija, kad gautų iš to naudą.“
A.Juozaitis: „Pagrindinis mūsų nesaugumo garantas yra provokuojamas Lietuvai dvigubos pilietybės klausimas. Neaišku, kas gins tokią išvažiavusių žmonių masę. Antras dalykas yra Suvalkų koridorius, kuris mums yra labia svarbus ir labia gerai, kad šis klausimas su lenkais yra sprendžiamas.“
N.Puteikis: „Silpniausia vieta yra reljefas, nes Lietuva yra lygumų kraštas. Jeigu teoriškai įsivaizduotume puolimą tankų iš Baltarusijos pusės, tai Lietuva iš esmės yra viena iš nedėkingiausių vietų gynybos prasme esančių Europoje. Antra, tai mūsų karinis laivynas, kuris stove giliai uoste.“
I.Šimonytė: „Pagrindinė rizika yra būti atskirtiems ir nesulaukti pagalbos. Priemonės sumažinti riziką yra tiek mūsų vidinės stiprinant mūsų pajėgas, oro gynybą, darant sprendimus, kurie reikalingi pagalbai greičiau ateiti sąjungininkams ir, be jokios abejonės, visuomenės pasitikėjimas ir tikėjimas, kad ji gali pasipriešinti ir atremti bet kokią riziką.“
S.Skvernelis: „Pirmiausia įvardinčiau NATO viršūnių sprendimų įgyvendinimą. Dislokuotos pajėgos yra, tačiau nėra išspręstas mūsų apgynamumo iš oro klausimas ir tai nėra vien oro pajėgų dislokavimas, bet pirmiausia priešlėktuvinė gynyba, kad būtų galima užtikrinti sausumos pajėgų apginamumą ir sąjungininkų priėmimą į mūsų šalį.“
Šaulių sąjungos vaidmuo
A.Juozaitis: „Reikia įvesti privalomą karinį mokymą vyresnėse klasėse, tai Šaulių sąjunga galėtų būti panaudojama ir švietimo tikslams mokyklose. Jeigu tėvai dar yra medžiotojai, tai šauliai yra tie patys medžiotojai, tik geresni, tai Šaulių sąjunga tegul pasitraukia į priekį.“
N.Puteikis: „Aš irgi esu Šaulių sąjungos narys ir turiu karinės patirties. Abejoju, ar M.Puidokas žino, kur jo šautuvas ir ar paskelbtus mobilizaciją žinotų, kur jis turi būti. Šaulių sąjunga yra embriono stadijoje, mes turime kažką panašaus daryti, kaip daro estai – vadinamąjį Nacionalinės gvadijos variantą, kai visi tinkami kariniams veiksmams vyrai ir dalis moterų, kurios galėtų tai atlikti su elektroninėmis priemonėmis, yra nuolat treniruojami ir šaukiami į mokymus bei kiekvienas karo atveju žino, į kurį rajoną ar regioną turi vykti. Šioje vietoje Lietuva yra visiškai apsileidusi.“
S.Skvernelis: „Nediskredituokime Šaulių sąjungos, jie tikrai yra sudėtinė mūsų kariuomenės ginkluotųjų pajėgų dalis. Kokia būtų visuomenininkų šaulių užduotis? Tai visų pirma organizuoti pilietinį pasipriešinimą, užtikrinti mobilizaciją, įgyvendinti žvalgybos ir kitokios informacijos rinkimą ir perteikimą ginkluotosioms pajėgoms. Gerbiamieji, ginkluota žmogus nereiškia, kad jis gales tinkamai panaudoti ginklą, nemokytas padarys daugiau žalos, nei naudos, dėl to medžiotojai tikrai negali būti priešakiniuose daliniuose. Jų užduotis ne fronte kautis.“
G.Nausėda: „Ginklus mes galime laikyti seife, miške ar dar kažkur, bet kam mums jie jeigu mes neturime šovinių? Tie ginklai tiesiog surūdys. Šiandien mes turime dešimt šovinių metams vienam visuomeniniam šauliui. Tai reiškia, kad jis gali paleisti vieną šovinį per visas valstybines šventes.“
Dėl privalomojo šaukimo ir moterų kariuomenėje
M.Puidokas: „Tam, kad būtų privalomasis šaukimas, mes privalome tam pasiruošti. (…) Kalbant apie šaukimą į kariuomenę, privalome pradėti nuo mokinių ir moksleivių karinio parengimo pamokų, ką daro Estija. Jeigu kalbame apie merginas, esu įsitikinės, kad jos privalo turėti galimybę tarnauti kariuomenėje, bet privalomojo šaukimo neturėtų būti. Moterys dėl motinystės ir su ja susijusių pareigų ir taip dažnai iškrenta iš darbo rinkos.“
A.Juozaitis: „Be karinio parengimo vyresnėse klasėse mes nieko nepasieksime. Del moterų, tai būtinai logistikos ir medicinos srityse savaime, bet pagal pageidavimą.“
N.Puteikis: „Merginos turėtų tik savanoriškai. Visgi, kaip jau minėjau, mūsų reljefas neleidžia kariauti Lietuvai apkasų karo, mes būtume nušluoti su milžiniška jėga. (…) Bet kokiu atveju aš pasisakyčiau už šauktinių skaičiaus didinimą, jeigu eitume Vokietijos modeliu.“
V.Mazuronis: „Kariuomenė Lietuvoje ir gali, ir turi būti tik profesionali. Greta turi būti sukurta Sistema, kad visus likusius piliečius parengtų tėvynės gynimui, tame tarpe ir moteris. Dabartinė šaukimo Sistema yra gera, nes ji nėra visuotinė, yra išimtys, kviečiami ne visi burtų būdu, o like yra nepasiruošę ginti tėvynę.“
I.Šimonytė: „Gerai, kad vyrai moteris į logistikos batalioną siunčia, o ne į virtuvę bulvių skusti. Reikia turėti kuo daugiau žmonių, parengtų tėvynės gynybai, profesionalų kariuomenė to negali užtikrinti. Rezerve mums reikia gerokai daugiau, nei dabar turime, rezervą reikia plėsti. Jeigu kalbame apie moteris, manau nėra nieko tokio, dėl ko moterys irgi negalėtų būti šaukiamos ir apmokamos ginti tėvynę.“
S.Skvernelis: „Tikrai pasisakau už dabartinį – mišrios kariuomenės modelį. Taip, šio rezervo yra mažai, turime didinti, tai priklauso nuo infrastruktūros pajėgumų, dėl to reikalingos kareivinės, poligonai, ginkluotė. Daryti visuotinį šaukimą – šaukti visus po truputį, tai yra mokomosios kariuomenės modelis, jis tikrai yra netinkamas ir atneštų daugiau žalos, dėl to yra mišrus modelis. Moterys – savanorės, puikiai tarnauja ir, jeigu jos pareiškia tokią valią, tai tikrai taip.“
V.P.Andriukaitis: „Aš esu prieš visuotinės karinės prievolės įvedimą. Iš tiesų nematau jokių finansinių ir kitų galimybių, juo labiau, kad tai sudarytų didžiulę problem švietimui, darbo rinkai… Konstitucinis teismas jau yra pasisakęs, kad yra ir kitos alternatyvos visuotiniam šaukimui.“
G.Nausėda: „Aš už mišrų kariuomenės modelį, kuriame profesionali kariuomenė sudarytų bent 23 tūkst. žmonių, o aktyvusis rezervas sudarytų 23-25 tūkst. žmonių. Tokiais programai įgyvendinti reikėtų po truputį artėti link visuotinio šaukimo ir tam pasiruošti. Šiandien mes negalime sau to leisti. Dėl moterų, taip, aš pasisakau už moterų savanoriškumą.“
Neturi jokio supratimo
Parlamentaras Arvydas Anušaukas socialiniame tinkle „Facebook“ po debatų komentavo, kad didžioji dalis kandidatų neturi jokio supratimo apie krašto gynybą:
„Po entuziastingų FB burbulo analitikų atsiliepimų apie aukštą pasirengimo lygį, pažiūrėjau kandidatų atsakymus į klausimus apie gynybą. Be komentarų. 2/3 – kandidatų turi mažiau negu nulinį supratimą apie realią padėtį. Šio lygio lyderiai Mazuronis, Juozaitis, Andriukaitis, Tomaševskis. Puidokas su Puteikiu nori demonstruoti didesnį žinojimą, bet persukdami užduodamą klausimą ant savo kurpalio rodo, kad nežino, ką atsakyti. O kai prabyla – grįžta į savo lygį.
Nausėda yra dešinesnis pasisakymais, negu dedasi. Skvernelis, bijodamas nuolat žvelgti žiūrovams į akis, įgelia Šimonytei dėl krizinio finansavimo – akivaizdu, kad čia didžiausias patarėjas Jakeliūnas ir neduokdie krizė – pasimestų. Reziumė – galime pasidžiaugti, kad sociologiniai tyrimai kol kas neklysta.
Pabaigai – Juozaitis aiškina, kad šiuolaikiniame kare artilerija nereikalinga. Ukrainos karas – įrodė viską priešingai. Bet matyt nematė.“
