Rusijos propagandos metodai: ekspertai didžiausią grėsmę įžvelgia socialiniuose tinkluose

Propaganda – dalykas, kurį atskirti nuo tiesos ne visada paprasta. Kad ji vykdoma sistemingai, pastebėta jau seniai, daugeliui žinomi ir pagrindiniai jos skleidėjai, veikiantys Lietuvoje. Tačiau vis labiau įsigalint socialiniams tinklams, nusitaikyti į tam tikras visuomenės grupes darosi lengviau, o kaip jie bus išnaudoti propagandiniais tikslais ateityje, nuspėti kol kas sunku.

 Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala teigia, kad iš Rusijos ateinančios propagandos turinys ilgą laiką išlieka daugmaž toks pat. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala teigia, kad iš Rusijos ateinančios propagandos turinys ilgą laiką išlieka daugmaž toks pat. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 18, 2019, 3:20 PM

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala teigia, kad iš Rusijos ateinančios propagandos turinys ilgą laiką išlieka daugmaž toks pat. Jis išskiria tris pagrindines vykdomos propagandos kryptis, kuriomis siekiama Lietuvą ir kitas Baltijos šalis pavaizduoti kaip nesėkmingas, fašistines ir neginančias žmogaus teisių.

„Pirmiausia kryptingai siekiama pavaizduoti Baltijos šalis kaip nepavykusias valstybes – tokias, kurios po Sovietų Sąjungos žlugimo nesugebėjo sukurti funkcionuojančių politinių ir ekonominių sistemų. Tam dažnai pasitelkiami emigracijos rodikliai, kita ekonominė statistika. Antroji kryptis – kad šios šalys yra fašistinės. Tai naratyvas, pasakojantis, kad Sovietų Sąjunga išvadavo Baltijos šalis nuo nacistinės okupacijos, o jokios sovietinės okupacijos nebuvo.

Taip pat stengiamasi parodyti, kad Lietuvoje veikia stiprus radikalių dešiniųjų sluoksnis. Galiausiai, trečias dalykas, kuris truputį aktualesnis Latvijai ir Estijai, yra akcentuojama žmogaus teisių problema. Tai daroma per rusakalbių gyventojų prizmę ir dažniausiai būna nukreipta į Latviją, kur vis dar yra daug rusakalbių žmonių, gyvenančių su laikinosiomis asmens identifikacijos kortelėmis ir nesiekiančių pilietybės“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip vieną veiksmingiausių kanalų propagandai skleisti jis mini televiziją, kuri Lietuvoje vis dar yra itin veiksminga. „Rusijos valstybinės televizijos prieinamumas yra didelis, o nemaža visuomenės dalis supranta rusų kalbą ir tuo yra naudojamasi. Be to, pakankamai nemaža dalis žmonių žiūri tik rusišką televiziją“, – teigė RESC vadovas.

Socialiniai tinklai propagandai naudojami vis dažniau

Vis dėlto Valstybės saugumo departamento ir Antrojo Operatyvinių Tarnybų Departamento prie Krašto Apsaugos ministerijos ataskaitoje pažymima, kad Rusijos propagandai skleisti vis dažniau naudojamasi socialine žiniasklaida. Šioje ataskaitoje paminimi ir Rusijos informacinę politiką Lietuvoje vykdantys bei jos finansuojami interneto portalai, kaip sputniknews.lt bei baltnews.lt, kurie siekia plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti antivakarietiškas nuotaikas bei formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę.

Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Mantas Martišius teigia, kad socialinių tinklų kaip sklaidos kanalo reikšmė visoje komunikacijoje tik augs, tad natūralu, jog jie vis dažniau bus išnaudojami ir propagandoje, kurioje, pasak pašnekovo, didžiausią reikšmę turi skaičius – kiek žmonių ja patiki.

„Tradiciniai kanalai, kaip televizija ir radijas, vadinamoji vidinė erdvė, yra gana gerai prižiūrimi. Tačiau kalbant apie socialinius tinklus, šiuo metu vyksta tam tikras technologinis lūžis, kurio ateitį nuspėti sunku. Kol kas šiuose tinkluose propagandinių puslapių sekėjų ir skaitytojų ratas yra nedidelis, tačiau jei būtų nuspręsta skirti tam daug pinigų ir pastangų, susidurtume su rimtu spaudimu“, – kalbėjo M. Martišius.

Linas Kojala atkreipia dėmesį į tai, kad propaganda socialiniuose tinkluose ypač pavojinga dėl to, kad ją galima nutaikyti į labai tikslingas visuomenės grupes. „Pavyzdžiui, norint formuoti nuomonę, kad Lietuva yra nesėkminga ekonomikos srityje, daug paprasčiau nusitaikyti į tuos žmones, kurie yra socialiai jautresni ir siųsti jiems labai konkrečią žinutę. Tačiau socialiniai tinklai dar yra vystymosi fazėje, ir apskritai supratimas, kaip jie gali būti panaudoti tokiems politiniams tikslams, dar tiktai po truputį kuriasi“, – kalbėjo jis.

Efektyviausia apsauga nuo propagandos – šaltinių tikrinimas

Pasak doc. dr. Manto Martišiaus, vieno būdo, kaip paprastai atpažinti propagandą, nėra. „Jei kiekviena propagandinė žinutė būtų lengvai atpažįstama pagal tam tikrus kriterijus, ji paprasčiausiai nebūtų efektyvi. Vis dėlto visada verta klausti, kam skleidžiama informacija yra naudinga, ir koks jos tikslas. Galime prisiminti pavyzdį su „Chevron“ interesu išgauti skalūnines dujas ir istoriją apie degantį vandenį. Galima klausti: kodėl ta istorija pasirodė kaip tik tada? Ar atėjus „Chevron“ nebūtų sumažėjusi priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių? Tad ar Rusijai nebuvo naudinga platinti tokio pobūdžio informaciją?“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovas.

RESC vadovas L.Kojala prideda ir tai, kad socialiniuose tinkluose svarbiausia nepasitikėti nepatikimais šaltiniais, ypač – įtarimą keliančiais profiliais, kurie ima skleisti politinę arba socialiai jautrią informaciją.

„Ypač atsargiems reiktų būti, jei ta informacija būna gražiai apipavidalinta, su paveiksliukais ar grafikais. Pastaruoju metu matėme pavyzdžių, kai rodomi kainų palyginimai, neva Lietuvoje yra kelis kartus brangiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tokios žinios pasklinda po visą internetą, o kritiškai jas įvertina ne visi. Kai kurie pasinaudoja proga iš to pasišaipyti, tačiau tai taip pat didina sklaidą.

Ne pilnai išnaudojama ir galimybė, pastebėjus propagandą ar dezinformaciją, pranešti apie tai socialinio tinklo administratoriams. Tą galima padaryti vienu mygtuko paspaudimu ir taip užkirsti kelią tolesnei sklaidai. Tačiau svarbiausia – šaltinių tikrinimas. Jei informacija yra tikra, apie ją skelbs ne vienas šaltinis, tad reikėtų paieškoti antro, o reikalui esant – ir trečio bei ketvirto. Gal taip nebūtinai atskirsi kiekvieną atvejį, tačiau bent jau suabejosi, ar viskas, ką perskaitai, yra tiesa“, – patarė politologas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.