Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo streiko pabaigos jam vadovavęs Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ prabilo, kad pavargę mokytojai iš ministerijos pasitraukė be jokių konkrečių susitarimų.
Tiesa, jau tada pedagogai užsiminė, jog tai nereiškia streiko pabaigos, tiesiog jis stabdomas, o A.Navickas neatmetė galimybės, kad gali būti atnaujintas.
Vakar laidoje dalyvavęs kitą savaitę šimtadienį švietimo, mokslo ir sporto ministro poste minėsiantis Algirdas Monkevičius tvirtino sieksiantis, kad mokytojams streikuoti nereikėtų: „Bet būčiau melagis, jeigu žadėčiau, kad jau nuo kitų metų mokytojai gaus didesnes nei vidutines algas.“
– Kada pastarąjį kartą lankėtės ministerijoje? Ar atkreipėte dėmesį, kad ten įrengti nauji apsauginiai varteliai? Kaip manote, kam jie skirti? – paklausėme A.Navicko.
– Tenka ministerijoje apsilankyti, bet aš džiaugiuosi, kad nereikia ten gyventi. Tiesa, keista, kad atsirado tie varteliai, kuriuos atveria budėtojas.
Nemanau, kad jų reikėjo – nei mes trokštame į pastatą veržtis, nei galbūt to prireiks.
Nemanau, kad tas ankstesnis buvusios ministerijos vadovybės pasirinktas kelias – nesikalbėti arba kalbėtis ultimatumų kalba – buvo teisingas. Dabartinė vadovybė lyg ir bando kalbėtis.
– Kodėl tie varteliai atsirado? Ar taip siekiama apsidrausti nuo pernykščių rizikų?
A.Monkevičius: Tarp mokytojų yra kūno kultūros specialistų, tai jeigu norės, lengvai juos peršoks. (Juokiasi.) Bet tie varteliai buvo įrenginėjami ir be manęs, aš šio proceso tiesiog nestabdžiau. Tai – beveik kiekvienoje viešoje įstaigoje įprastas dalykas.
– Bet, sutikite, atsiradusios papildomos apsaugos priemonės šiuo atveju turi ir simbolinę reikšmę? Anksčiau jų nebuvo.
A.Monkevičius: Nemanau, kad tie varteliai turi kitokią reikšmę nei tikslą užtikrinti elementarią tvarką. Patekti į ministeriją nėra kliūčių, ir mokytojai, profsąjungų atstovai visada laukiami, gali bet kada užeiti.
– O kaip kalbėtumėte, jeigu mokytojai vėl sugalvotų apsigyventi ministerijoje?
A.Monkevičius: Mes netgi kalbėjome, kad gal būtų tikslinga ministerijoje įrengti patalpas, kuriose iš toliau atvykę ir neturintys kur pernakvoti mokytojai galėtų apsistoti.
A.Navickas: Mūsų mokytojai – labai kūrybingi ir dukart į tą pačią upę greičiausiai nebristų. Sugalvotume naujų protesto formų. (Juokiasi.)
– Ar tokia grėsmė yra? Priminkite, ką jums prieš Kalėdas pavyko susitarti su laikinai ministerijai vadovavusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu ir kaip tas susitarimas įgyvendinimas? Ar jo laikomasi?
Ar nėra klaidingas įspūdis, kad tuo metu abi pusės pasinaudojo pretekstu pasitraukti, bet realiai nieko nebuvo sutarta?
A.Navickas: „Ne spaudai“ galiu pasakyti, kad iš tikrųjų konkretaus ir tvirto sutarimo dėl mūsų keltų reikalavimų nebuvo. Mes tai sakėme ir atvirai.
Bet pasitraukus politinei ministerijos vadovybei ir pasikeitus situacijai – vis dėlto artėjo Kalėdos, žmonės buvo pavargę ir išsekę – nutarėme palikti pastatą. Mokytojų laukė moksleiviai, grįžti prašė tėvai.
Tačiau juk visi matė, kad sąlygų susitarti nebuvo – priimant biudžetą buvo pervažiuota buldozeriu, jokių esminių finansinių pakeitimų nebuvo padaryta.
Buvo rasta papildomų lėšų tik kiek didesnėms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų algoms, truputį patobulinta etatinio apmokėjimo tvarka.
Detalių buvo, bet esminis ginčas, dėl kurio norėsime tartis su ministru A.Monkevičiumi, nebuvo išspręstas.
Streikas kilo todėl, kad valdžia buvo pasakiusi, jog su mumis derybų nebus. Bet streikas davė ir šiokių tokių rezultatų – valdžios klausa vis dėlto pagerėjo.
– Kokius reikalavimus mokytojai yra pateikę, kas jau išspręsta ir dėl ko dar deramasi? Ar apskritai derybos vyksta?
A.Navickas: Kalbamės dėl tų pačių dalykų, kurie buvo iškelti ir buvusiai ministrei Jurgitai Petrauskienei, dėl ko kalbėjomės su laikinuoju ministerijos vadovu R.Masiuliu.
Aišku, atsirado ir papildomų dalykų, pavyzdžiui, atlygis egzaminų vertintojams.
Mes sakome, kad mokytojai už tokius pinigus nevertins egzaminų darbų, ir mus, atrodo, girdi. Taigi požiūris šiek tiek keičiasi.
– Bet kaip pačios derybos? Ar jos vyksta?
A.Navickas: Kol kas tik derinamos procedūros, kada jos galėtų prasidėti.
– Ar neatsitiks taip, kad derybos užsitęs iki naujų mokslų metų ir rugsėjį viskas bus kaip anksčiau?
A.Monkevičius: Matote, A.Navickas vadovauja tik Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai. Bet yra dar kitų profesinių sąjungų, kurios buvo pasirašiusios kolektyvines sutartis.
A.Navicko vadovaujama organizacija dėl kolektyvinės sutarties į ministeriją, kaip į tarpininkę, kreipėsi kovo viduryje. Jų noras teisėtas, ir mes esame suinteresuoti, kad socialinis dialogas vyktų.
Bet ministerija turi gauti Vyriausybės įgaliojimą tarpininkauti. Tikiuosi, kad tai pavyks gauti kuo greičiau. Tada galės prasidėti konkretūs pokalbiai apie darbo užmokestį, darbo sąlygas ir kitus šiai profsąjungai aktualius dalykus.
– Daugiausia aistrų sukėlė pernai skubotai patvirtintas naujas mokytojų etatinio apmokėjimo modelis. Streikuojantiems mokytojams buvo pažadėta jį tobulinti.
Kas nuveikta?
A.Navickas: Negaliu paneigti, kad tas dokumentas buvo gerokai patobulintas, nors vis dar yra keistų dalykų. Pagal ankstesnę jo versiją, kildavo tokių paradoksų, kad tokią pačią kvalifikaciją turintys pedagogai, dirbantys gretimose mokyklose, uždirbdavo skirtingai. Dabar to nėra.
Bet palikta ir neišspręstų dalykų – vis dar negalime suskaičiuoti, kiek savaičių mokytojai dirba. Nors jie dirba daugiau savaičių, mokama už mažiau.
A.Monkevičius: Dėl šio klausimo vyksta diskusijos, nes profsąjungos šią problemą mato šiek tiek skirtingai, tad sutarimą rasti nėra lengva. Bet, tikiuosi, po Velykų tai pavyks.
– Ar yra kokios nors raudonosios linijos, kurių neketinate peržengti ar nusileisti valdžiai, ir mokytojai vėl šturmuotų ministeriją?
A.Navickas: Sunku pasakyti, atrodo, kad mūsų bendras požiūris ir siekiai sutampa su ministro. Pavyzdžiui, sutariama, kad mokytojų valandinis atlyginimas turėtų pasiekti 130 proc. VDU (vidutinis darbo užmokestis) ribą ir artėtų prie prestižinės profesijos atlygio. Derybose pasimatys, ar tai tik deklaracija, ar bus sudėti parašai.
Aišku, mes nesame nepalenkiami ir nesakome, kad tokį atlyginimą mokytojai turi gauti jau šį rugsėjį. Mes linkę į kompromisus.
To lankstumo taip pat norėtųsi iš valdžios. Juk švietimo sistema – ne fabrikas.
Tačiau valdžiai labai sunku atsitraukti, nors visi mato, kad tvarka nėra gera. Taip pat kalbame ir apie tai, kodėl valstybinėse mokyklose klasės yra perpildytos.
Norėtume, kad visi vaikai turėtų vienodas sąlygas.
A.Monkevičius: Visiškai pritariu, kad mokytojų atlyginimai turi didėti. Privalome investuoti į mokytojus, į geresnę jų darbo aplinką.
Projekte, kuriam Vyriausybė jau pritarė, numatyta, kad mokytojų algos turi pasiekti 130 proc. VDU. Bet liko klausimas, kada šis dydis bus pasiektas.
Deja, negaliu pasakyti, kad tai įmanoma jau nuo kitų metų. Jei būtų toks reikalavimas, jau galiu iš karto trauktis iš ministrų, nes puikiai žinau, kad negaliu to žadėti. Būčiau melagis, jeigu tai žadėčiau. Aš negaliu įgyvendinti neįgyvendinamų dalykų.
Projekte yra numatyta, kad iki 2025 metų privalome pasiekti šį dydį, bet jau kitąmet turime pradėti kopti aukštyn.
