Lietuvos ir Lenkijos valstybių draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį 1994 metų balandžio 26 dieną Vilniuje pasirašė tuomečiai prezidentai Algirdas Brazauskas ir Lechas Walęsa.
Ketvirtadienį minėjime kalbėjęs Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis priminė, kad Lietuva iki šiol neįgyvendino kai kurių šiame dokumente prisiimtų įsipareigojimų.
„Deja, nėra įgyvendinti sutarties įrašai, kurie yra susiję su lenkų teisėmis Lietuvoje.
Lietuvos lenkai ir toliau negali užrašyti savo pavardžių originaliu skambesiu, naudoti originalių topografinių pavadinimų lenkų kalba, nors tomis teisėmis džiaugiasi lietuviai Lenkijoje“, – kalbėjo S.Karczewskis.
Svečias paragino Lietuvos parlamentarus pagaliau priimti atitinkamus įstatymus.
„Brangūs kaimynai, mes suprantame jūsų jautrumą, bet turbūt negalite mums priekaištauti dėl kantrybės stokos.
Mes nenorime jums primesti sprendimų, kurių patys nesilaikome.
Lenkijos piliečiai lietuviai gali rašyti savo pavardes pagal lietuvišką rašybą lenkiškuose dokumentuose.
Jų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimai parašyti dviem kalbomis“, – priminė Senato vadovas.
S.Karczewskis kaip vieną tebeegzistuojančių problemų įvardijo švietimą lenkų kalba Lietuvoje.
Anot Senato pirmininko, tokie nesutarimai nuodija dvišalius santykius, o tuo naudojasi Lietuvos ir Lenkijos priešai: „Atimkime iš mūsų priešų instrumentus, kurie kiršina mus.“
Minėjime kalbėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis aštresnių kampų vengė.
Pasak jo, ši tarpvalstybinė sutartis atvertė naują puslapį kaimynų istorijoje, buvo užtikrinta pagarba abiejų valstybių suverenumui ir teritorijos vientisumui.
Tuo metu Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius irgi sakė nesuprantantis, kodėl Lietuvoje neleidžiama valstybės piliečiams pavardžių rašyti nelietuviškais rašmenimis.
Tiesa, politikas priminė, kad pasirašant sutartį tarp kaimyninių šalių lietuviams taip pat teko perlipti per savo istorinių nuoskaudų ir pačių susisiaurintos istorinės savivokos barjerus.
Dėl to, kad sutarties punktai, apibrėžiantys tautinių mažumų teises Lietuvoje, nėra vykdomi, priekaištavo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Anot politikės, tai liudija, kad kaimynų santykiuose dar liko neišdiskutuotų baimių, nuogąstavimų, istorinių nuoskaudų ar trūksta bendros vizijos, ateities matymo. (LR)
