Visi jie neužmiršta iš anksto pasiskelbti, kurioje vietoje paupyje kels plytgalį, temps iš miško seną automobilio padangą, pievoje rinks šiukšles.
Tai kartojasi jau daugybę metų, ir žinių vartotojai „Darom“ pradeda primiršti. Kaip „Maisto banko“ akcijas, per kurias jau niekas nebesivaiko politikų ir garsenybių, varguoliams aukojančių aliejaus ar šprotų konservų.
Tad „Darom“ reikia ieškoti naujų prieskonių. Šiemet jie pavadinti vartojimo kultūros ugdymu.
Jau porą mėnesių prieš akciją garsenybės dėstė, kaip vietoj vienkartinių puodelių renkasi daugkartinius, kaip prekybos centre pirkdamos vaisius jų nededa į plastikinį maišelį, kaip rūšiuoja atliekas, kaip namuose mažina daiktų skaičių, pasilikdamos tik reikalingiausius. Gražios ir prasmingos kalbos.
Tik toliau viskas vyks kaip visada. Per akciją „Darom“ aktyvistai pievoje besidraikančius prekybos centrų maišelius, gražiausiose vietose besivoliojančius vienkartinius kavos puodelius, plastikinius vaisvandenių butelius kiš į šiukšlių maišus. Jų reikės daug – šimtų, tūkstančių.
Ne vienas akcijos dalyvis, užmiršęs gražias kalbas, mūvės vienkartines pirštines, o po talkos pikniko metu vaišinsis valgydamas ir gerdamas iš vienkartinių indų.
Visos šiukšlės maišuose, kurie suirs tik po kelių dešimtmečių, važiuos į sąvartynus, nes jų deginti, perdirbti nėra kur.
Prieš akciją „Darom“ aršiomis kalbomis išsiskyrė jaunieji aktyvistai. Vienas jų rėmė prie sienos savo mamą klausdamas, kam ji iš parduotuvės atsinešė maišelį.
Čia pat jis aiškino, kad anksčiau seneliai esą labai mažai vartodavo. O dabar jie parduotuvėje vieną maišelį deda į kitą ir neša į namus. „Kaupia, kaupia, kaupia, bet kam?“ – klausė jaunuolis.
Kitas aktyvistas šaipėsi iš senolio pasakodamas, kad atsidaręs dėžę joje rado tiek maišelių, kad net dugnas buvo iškritęs.
Atminkite: ši kultūra vadinama darnaus vartojimo. O vienas jos entuziastas prisipažino, kad juokdavosi iš savo močiutės, kuri maisto produktus dėdavo į drobinius maišelius, kaupdavo stiklainius arba naudodavo vis tą pačią smarkiai sulinkusią šakutę, kuri jai tiesiog labai patiko.
„Dabar mano paties vaikai man sako tai, ką aš sakydavau savo močiutei“, – šypsojosi jis.
Iš tiesų – gražu ir prasminga. Tik ar tiems jauniems tėvams, darnaus vartojimo kultūros šalininkams, po daugelio metų vaikai nepapriekaištaus, kad akcijos ateina ir praeina, o neteršti, šiukšles surinkti reikia kiekvieną dieną?
Juk jeigu jų tiek aplinkui, vadinasi, „Darom“ neišmokė gyventi švariau.
