Iki šiol bene ryškiausios figūros, rodančios valstietiškąjį valdžios supratimą, buvo pats valdančiųjų vedlys Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis bei jo ištikimiausia ginklanešė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A.Širinskienė.
Bet šiuo metu arenoje ne mažiau ryškūs dar du veikėjai – tai Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetų pirmininkai S.Jakeliūnas ir V.Bakas.
Pirmasis šią savaitę tęsė šventąjį karą su skandinavų bankais ir prezidentės favoritu laikomu Lietuvos banko vadovu V.Vasiliausku.
Vakar BFK pradėjo formuluoti savo išvadas, apibendrinančias prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės aplinkybes. S.Jakeliūnas neslėpė, kad tos išvados turėtų atspindėti jo požiūrį.
Anot politiko, dėl krizės pasekmių kalčiausios tuometės kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybės, užsienyje skolinusios per brangiai, bet dar labiau VILIBOR indeksu esą manipuliavę skandinavų bankai ir jų neprižiūrėjęs Lietuvos bankas.
S.Jakeliūnas išrėžė, kad per krizę bankai iš Lietuvos išplukdė net 9 mlrd. eurų.
Kontratakuodamas V.Vasiliaus- kas toliau tęsė laiškų viešinimo karą. Jis paskelbė BFK vadovo laišką, kuriame Lietuvos bankas raginamas paspausti kitą taikinį – finansų startuolį „Revolut“.
Opozicija konstatavo, kad tokie valstiečių politiko veiksmai jau peržengia visas ribas, ir net ėmė grasinti jam apkalta.
Žinoma, kol vyksta prezidento ir Europarlamento rinkimų kampanija, o tokie triukai palankūs valstiečiams ir jų kandidatui į šalies vadovus, S.Jakeliūnas gali jaustis nevaržomai.
Bene vienintelis, kuris, be opozicijos atstovų, mėgino dėl šių veiksmų perspėti, buvo finansų ministras V.Šapoka, paraginęs atvėsti abi puses.
Dar ryškesnė žvaigždė gandrų karalystėje šią savaitę buvo V.Bakas. Šiam valstiečių atstovui labai nepatiko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo gavo per nosį Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Teismas konstatavo, kad galimą politinę korupciją narpliojusiam NSGK pažymas apie koncerną „MG Baltic“ teikęs VSD savo pasažuose apie buvusį sveikatos apsaugos ministrą R.Šukį pridarė ir faktinių klaidų, ir, svarbiausia, itin laisvais apibendrinimais ir interpretacijomis nepagrįstai pakenkė šio asmens reputacijai.
Tai jau ne pirmas teismų smūgis V.Bako ir valstiečių savireklamos pasinaudojant teisėsauga akcijai.
Anksčiau teismas taip pat yra paneigęs VSD pažymų teiginius apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką E.Šatą.
Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas yra nusprendęs, kad pats V.Bakas yra pakenkęs „MG Baltic“ reputacijai.
Negana to, šią savaitę aukštesnės instancijos teismas neskundžiama nutartimi įpareigojo tą patį Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti nagrinėti „MG Baltic“ ir kelių asmenų ieškinį prieš valstybę.
Dar prieš paskelbiant pastarąją nutartį V.Bakas puolė siautėti. Politikas pareiškė, kad tokie teisėjai jam ne autoritetas, todėl pribrendo laikas reformuoti visą teismų sistemą.
Iš NSGK vadovo užuominų buvo galima suprasti, kad „MG Baltic“ esą daro įtaką ne tik VSD išvedžiojimus atmetantiems teisėjams, bet ir visiems teismams.
Natūralu, jog į tokius politiko išvedžiojimus, kurie kursto nepasitikėjimą kertiniu demokratinės valstybės pamatu – teismais, sureagavo Teisėjų taryba ir V.Baką apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Valstiečio žodžiai privertė suklusti netgi Seimo pirmininką V.Pranckietį ir jis pareiškė: „Teismo sprendimus turime įgyvendinti, o ne abejoti jais.“
Tačiau pamoralizavimai tokiems veikėjams kaip V.Bakas, regis, nė motais. Toliau pūsdamas krūtinę ir vaidindamas nenuilstantį karį su korupcija jis įregistravo įstatymų pataisas, pagal kurias žiniasklaidos priemonių neturėtų teisės valdyti verslininkai, kurie užsiima alkoholinių gėrimų ar tabako verslu.
Viena vertus, šios pataisos yra akivaizdžiai nutaikytos vėl būtent į „MG Baltic“, valdantį televizijas. Kita vertus, galima įžvelgti šiurkštų kišimąsi į privataus verslo laisvę naudojantis valdiškais svertais. Po tokių užmojų – tik vienas žingsnis iki valdiškų sąrašų, kuriuose būtų numatyta, kas kokiu verslu gali užsiimti.
Tokiems V.Bako ar S.Jakeliūno viražams dažniausiai pritaria ir valstiečių viršūnės.
Nieko nuostabaus. Valdantieji jau ne kartą parodė, kad siekia pabrukti po savimi ar nuspirti į šoną institucijas, kurios trukdo švaistytis valdžia.
Tačiau reikia pripažinti, kad neretai valstiečiai gauna ir grąžos.
Antai užvakar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė neteisėtu sveikatos apsaugos ministro A.Verygos įsakymą dėl kaulų čiulpų transplantacijos.
Dokumentą pasirašė A.Verygą pavadavęs tuometis žemės ūkio ministras B.Markauskas.
Pagal šį įsakymą buvo suvienodinti šios transplantacijos reikalavimai Vilniaus Santaros ir Kauno klinikoms, leidžiant daugiau tokių procedūrų atlikti pastarosioms, kurių lobistu laikomas A.Veryga.
Teismas paskelbė, kad įsakymas, dėl kurio nuogąstavo ir medikai, ir pacientai, priimtas pažeidžiant konstitucinius teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, todėl yra naikinamas.
Bet sunku tikėtis, kad viena po kitos gaunamos teismų pamokos paskatintų atsitokėti valstiečius, kurie savo tikslo siekia apgraibomis ar net aklai.
