Kokie skirtumai ir panašumai būdingi EP rinkimams, Lietuvoje vyksiantiems gegužės 26 d.?
Rinkimai vyksta 4 dienas
Lietuvoje EP rinkimai vyks sekmadienį, gegužės 26 d., ir jei per pirmąjį prezidento rinkimų turą nepaaiškės, kas taps naujuoju Lietuvos prezidentu, EP rinkimai sutaps su antruoju prezidento rinkimų turu.
Tačiau gegužės 26 d. nėra diena, kai rinkimai į EP vyks visoje Europoje. EP rinkimai vyks gegužės 23-26 dienomis. Diena priklauso nuo konkrečioje valstybėje įtvirtintos įstatyminės tvarkos.
Gegužės 23 d. bus balsuojama Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Gegužės 24 d. rinkimai vyks Airijoje, gegužės 25 d. – Latvijoje, Maltoje, Slovakijoje.
Čekijoje balsavimas vyks per dvi dienas – gegužės 24-25 dienomis, tai yra balsuoti bus galima penktadienį popiet arba šeštadienį iš ryto.
Likusiose šalyse rinkimai vyks gegužės 26 d..
Įdomu tai, jog ne visose ES valstybėse yra sudaromos sąlygos EP rinkimuose balsuoti užsienyje gyvenantiems piliečiams. Tokios galimybės nesudaromos Čekijos Respublikos, Airijos, Maltos ir Slovakijos piliečiams, gyvenantiems užsienio šalyse.
Mandatai priklauso nuo gyventojų skaičiaus
Šiuo metu EP sudaro 751 nariai iš 28 valstybių. EP narių skaičius didėjo, įgyvendinant ES plėtrą ir prie sąjungos prisijungiant naujoms valstybėms narėms.
Tačiau daugiausia parlamentarų EP buvo 2007-2009 metų laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu parlamentas buvo išsiplėtęs iki 785 narių.
Narių skaičius sumažintas 2009 m., pasirašius Lisabonos sutartį ir įvedus minimalų bei maksimalų šaliai atstovaujančių parlamentarų skaičių. Maksimalus parlamentarų, atstovaujančių vienai šaliai skaičius, yra 96 parlamentarai, minimalus mandatų skaičius – 6.
Tai, kiek parlamentarų atstovaus savo valstybę EP, priklauso nuo gyventojų skaičiaus šalyje. Tiesa, įtakos dabartiniam EP dydžiui turės ir Brexit'as.
Iš ES galutinai išstojus Jungtinei Karalystei, EP narių skaičius sumažės iki 705 parlamentarų.
Skiriasi pretendentų ir rinkėjų amžius
Didžiojoje dalyje ES valstybių narių teisę balsuoti EP rinkimuose piliečiai įgyja, sulaukę 18 metų amžiaus. Išskirtys egzistuoja tik Graikijoje, kur balsuojama nuo 17 metų, ir Austrijoje bei Maltoje – šiose šalyse piliečiai balsuoti gali, kai jiems sukanka 16 metų.
Skiriasi ne tik rinkėjų amžiaus cenzas, bet ir kandidatų amžiaus barjeras. 15 iš 28 ES valstybių narių (tai yra Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje) minimalus kandidatų amžius siekia 18 metų.
10 ES valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, EP rinkimuose varžytis gali kandidatai, sulaukę 21 metų.
Rumunijoje potencialūs parlamentarai EP rinkimuose dalyvauti gali tik nuo 23 metų, o Graikijoje ir Italijoje – 25 metų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors ES teisėje EP rinkimų atveju yra numatyta proporcinė rinkimų sistema, ne visose šalyse ši sistema veikia vienodai. Pavyzdžiui, dalyje šalių galima reitinguoti kandidatus, tuo tarpu kitose balsuojama už kandidatų sąrašą.
Taip pat priklausomai nuo valstybės, skiriasi ir rinkimų apygardų skaičius.
