Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su opozicijos atstovais, jie tokių žinių nei patvirtino, nei paneigė, bet teigė, kad apie tokius planus kalbėti yra dar per anksti.
Prakalbo apie planus keisti valdančiąją daugumą
Prezidento posto siekiantis S.Skvernelis ketvirtadienį spaudos konferencijoje prabilo apie galimybę, kad jei ne jis laimės prezidento rinkimus, keisis ne tik premjeras, bet ir valdančioji dauguma.
„Dabar yra daug jeigu, jeigu išrinktų kitą prezidentą, nėra jokios garantijos, kad likčiau premjeru, nėra jokios garantijos, kad nesusiformuotų nauja Seimo dauguma, tokios intencijos jau šiandieniniame Seime matosi, vyksta procesai. (...) Gali būti, kad išrinkus naują prezidentą gali būti nauja dauguma, gali gauti ir kitą premjerą. Ir tada visa tai, kas buvo padaryta per dvejus su pusę metų ir toliau numatyta, kur reikalinga šalies vadovo lyderystė ir palaikymas, tai tiesiog nebūtų įgyvendinta“, – kalbėjo premjeras.
Žurnalistams perklausus, ar tam būtini nauji Seimo rinkimai, kandidatas S.Skvernelis tvirtino, kad ne.
„Nebūtinai tai turi būti nauji Seimo rinkimai, tai tiesiog gali būti politinių jėgų persiskirstymas, tų, kurios šiandien yra Seime, priklausomai nuo rinkimų rezultatų“, – sakė jis.
S.Skvernelis pridūrė, kad net jei ir nelaimėtų prezidento rinkimų, tikisi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) paramos.
„Dėl partijos palaikymo aš net neabejoju, bet aš manau, kad yra kitų grėsmių, kitų realių procesų. Yra tikrai reali tikimybė ir galimybė, kad gali persiformuoti dauguma Seime“, – sakė jis.
„Skaičiuoja, procesai vyksta, su kai kuriais mūsų koalicijos partneriais yra kalbamasi, kad galbūt būtų galima ir kitu formatu dirbti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Viskas gyvenime yra įmanoma, tai priklauso nuo labai svarbių rinkimų rezultatų. Ir matome, kad po įvairių rinkimų – Seimo ar EP – politinės dėlionės prasideda iš anksto. Taip, šalies vadovo pasirinkimas lems ir vidaus politikoje labai svarbius pokyčius, kadangi požiūriai į tam tikrus klausimus kardinaliai skiriasi“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Negali nei patvirtinti, nei paneigti
Opozicijos lyderė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen naujienų portalui lrytas.lt nenorėjo komentuoti kalbų apie galimas naujos valdančiosios daugumos dėliones. Jos teigimu, reikia sulaukti pirmojo prezidento rinkimų turo, o tada ir kalbėti.
„Manyčiau, kad dabar šitos kalbos yra ankstyvos, reikėtų palaukti bent jau pirmojo turo, gegužės 12-osios, kada bent jau į dalį klausimų bus atsakyta. Nei patvirtinu, nei paneigiu, toks mano komentaras“, – juokdamasi sakė opozicijos lyderė.
„Nekomentuosiu daugiau šito, nes dabar ne laikas tai komentuoti, reikia sulaukti prezidento rinkimų“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Didžiausios opozicinės frakcijos Seime seniūnas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis teigė jaučiantis, kad vis daugiau valdančiosios koalicijos narių nori juos palikti. Bet ir jis tvirtino, kad kalbėti konkrečiai dar per anksti.
„Jaučiame, kad visuomenė aiškiai nori pokyčių. Taip pat Seime vis daugiau parlamentarų svarsto palikti valdančiąją daugumą, tačiau kol kas yra per anksti kalbėti apie konkrečią tų pokyčių išraišką“, – atsakymuose raštu lrytas.lt teigė G.Landsbergis.
Prabilo apie pasitraukimą į opoziciją
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad valdančiosios daugumos dėlionės yra realios. Ir pats R.Karbauskis sako, kad jei LVŽS nelaimės nei prezidento rinkimų, nei Europos Parlamento (EP) rinkimų, patys pasitrauks į opoziciją ir valdžią užleis dabartinei opozicijai.
„Premjeras šneka apie tai, kad opozicija nuo pat rinkimų skaičiuoja visus variantus, kada ir kaip susigrąžintini ar perimti valdžią“, – lrytas.lt kalbėjo R.Karbauskis.
Jo teigimu, sprendimai bus priimti po prezidento ir EP rinkimų.
„Scenarijus, kurio niekas neaptarinėja, yra toks, aš pats apie tai ilgai galvojau ir šiandien pirmą kartą įvardijau: mums nereikia laukti Seimo rinkimų, kad suprastume, ar žmonės mumis pasitiki, ar nori, kad mes tęstume darbą. Mums dabar bus gera proga įvertinti – visiškai akivaizdu, kad du kandidatai, tiek I.Šimonytė, tiek G.Nausėda, yra konservatorių kandidatai. Tad jei mūsų kandidatas nelaimi rinkimų, tai yra atsakymas mums. Po to yra EP rinkimai, jei mes jų nelaimime, juos laimi konservatoriai, tai yra atsakymas, kad žmonės nori jų valdžioje“, – kalbėjo valstiečių lyderis.
„Klausimas paprastas. Jeigu taip būtų, tikriausiai aš siūlysiu patiems pasitraukti iš valdančiosios daugumos. Nes kokia prasmė yra arti, patiriant tokį žeminimą ir spaudimą? Jei žmonės nori Landsbergių atgal, mes jiems juos duosime“, – lrytas.lt sakė R.Karbauskis.
„Mums tereikia pasakyti, kad mes premjero nesiūlome, ir viskas. Ir tai reiškia, kad jie imsis formuoti mažumą, bet mes ją palaikytume, kad jie ją suformuotų. Mums nereikia čia laukti pusantrų metų, šioje situacijoje, tokio scenarijaus niekas net neįtaria. Mes vieninteliai esame, kuriems vien valdžia nėra tikslas“, – pasakojo valstiečių lyderis.
R.Karbauskis teigė, jog įtaria, kad po prezidentų rinkimų, jei jų nelaimėtų premjeras S.Skvernelis, darbas virstų „tiesiog karu“.
„Nereikės mūsų nei prašyti, mes tiesiog atsitrauksime, leisdami jiems vadovauti“, – savo planu dalijosi R.Karbauskis. „Įdomu, kiek jie ilgai išsilaikys“, – kalbėjo valstiečių lyderis.
Šiuo metu opozicijai priklauso Liberalų sąjūdžio frakcija, joje yra 10 Seimo narių, Lietuvos socialdemokratų partija, joje yra 8 Seimo nariai, ir TS-LKD, joje yra 33 parlamentarai. Iš viso opozicijoje šiuo metu dirba 51 parlamentaras. Valdančiojoje daugumoje turi būti bent 71 parlamentaras Seime.
