„Švietimo įstaigoms ši problema tampa vis aktualesnė, nes grįžta vis daugiau vaikų“, - prieš Kauno J.Dobkevičiaus progimnazijoje vykusį pasitarimą kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Artūras Monkevičius.
Jis norėtų sukurti modelį, kurį naudojant pagalbos sulauktų tiek pedagogai, tiek moksleiviai.
Ministerija yra numačiusi mokyklose įdarbinti daugiau kaip 200 mokytojų padėjėjų, kurie atliktų šį darbą.
„Kursime bandomąjį tinklą 10 šalies savivaldybių ir tai leis ateityje išplėtoti patirtį. Idealiu atveju norėtume, kad kiekviena mokykla būtų pasirengusi darbui su grįžusiais vaikais“, - kalbėjo A.Monkevičius.
Tinklas pradės veikti nuo rugsėjo, o šiuo metu jau 21 mokykla aktyviai dirba šioje srityje.
„Tai puiki investicija, kurios grąžą skaičiuosime kartais“, - apie išlaidas kalbėjo ministras.
„Finansai nėra problema, jeigu kalbame apie tinkamą grįžtančių vaikų integraciją“, - jam pritarė premjeras Saulius Skvernelis.
Kokios didžiausios problemos kyla iš užsienio grįžusiems vaikams?
„Kultūrinė integracija, nes mokymo programos visose šalyse yra skirtingos, taip pat nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas“, - kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak jo, kiekvienam vaikui reikalingas individualus dėmesys, tačiau tai premjero negąsdina.
„Dabar daugiau grįžtančių vaikų negu išvykstančių ir mus tai džiugina“, - tikino S.Skvernelis.