Trečioji plėtra į rytus – lemtinga Lietuvai
Dabartinė Europos šalis vienijanti bendrija – Europos Sąjunga – buvo įsteigta 1957 m. Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų iniciatyva. Šiandien 6 Europos valstybių inicijuota sąjunga išsiplėtė iki 28 šalių, tarp kurių nuo 2004 m. rikiuojasi ir Lietuva.
ES plėtra prasidėjo nuo 1973 m., kai prie bendrijos prisijungė Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė. 1981 m. ES nare tapo Graikija, o po dar 5 metų prisijungė Ispanija ir Portugalija.
Sąjungos plėtra į rytus prasidėjo 1990 m., prisijungus Rytų Vokietijai – buvusiai Vokietijos Demokratinei Respublikai.
Vis tik sprendimas, lėmęs ES plėtrą rytų ir centrinėje Europoje, o kartu nulėmęs ir Lietuvos prisijungimo galimybes, buvo priimtas 1993 m. Kopenhagoje, kartu nustačius ir pagrindinius kriterijus, kuriuos privalėjo išpildyti į ES įstoti norinčios šalys. Šie kriterijai įprastai vadinami „Kopenhagos kriterijais“.
1995 m. plėtra apėmė Austrijos, Suomijos, Švedijos prisijungimą. Lietuvai lemtingas plėtros etapas įvyko 2004 m. Kartu su Lietuva tuomet prie ES prisijungė Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
Narystės siekė nuo 1995 metų
Lietuvos kelias į ES užtruko beveik dešimtmetį. Prašymą priimti į ES mūsų šalis pateikė dar 1995 m., o oficialus kvietimas pradėti derybas buvo gautas po 4 metų – tai yra 1999-aisiais.
Po metų pradėjusi derybas Lietuva stojimo dokumentus pasirašė 2003 m. balandžio 16 d. ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo pilnateise ES nare.
Šie Lietuvos kelio į ES žingsniai atspindi oficialius stojimo į ES etapus: visų pirma, valstybei pasiūloma narystės ES perspektyva, po to valstybei suteikiamas oficialus šalies kandidatės statusas ir galiausiai pradedamos oficialios derybos, kurių metu šalis kandidatė privalo įgyvendinti reikiamas, ES teisės normas atitinkančias reformas.
Tuometiniai sociologiniai tyrimai rodė, kad Lietuvos narystę ES palaikė du trečdaliai mūsų šalies gyventojų. Panašius rezultatus atskleidė ir referendumas dėl narystė sąjungoje.
Referendumas dėl Lietuvos narystės ES vyko 2003 m. gegužės 10–11 d.. Referendume dalyvavo 63,37 proc. visų rinkėjų, ir net 89,95 proc. balsavusiųjų palaikė šalies narystę ES. Prieš Lietuvos narystę pasisakė 8,82 proc. rinkimų dalyvių.
Plėtra nesustoja
Lietuvai įstojus į ES, bendriją sudarė 25 valstybės narės, tačiau plėtra nesustojo. ES plečiantis į rytus, 2007 m. narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija, o 2013 m. nare tapo ir Kroatija.
Pagrindinis ES plėtros tikslas – Europos valstybių politinė ir ekonominė integracija, skatinanti valstybių narių ekonomikos augimą, taiką, demokratijos sklaidą ir stabilumą visame Europos žemyne.
Šiuo metu dėl narystės ES vedamos derybos su Juodkalnija, Serbija ir Turkija. Albanija ir Šiaurės Makedonija yra pripažintos šalimis kandidatėmis, o Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas – potencialiomis kandidatėmis.
Šalys, stojančios į ES, turi atitikti jau minėtus „Kopenhagos kriterijus“: politinius, ekonominius ir teisinius reikalavimus.
Parlamento vaidmuo ES plėtroje
Visas ES valstybes nares atstovauja tiesioginiuose EP rinkimuose išrinkti atstovai, kurių skaičius priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus. Savo vaidmenį EP vaidina ir naujų narių stojimo priežiūroje. Po 2014 m. rinkimų penkerių metų kadencijai Lietuva turi 11 parlamentarų Europos parlamente.
Į sąjunga įstoti norinti valstybė savo prašymą turi pateikti Tarybai, kuri šiuo klausimu prašo Komisijos nuomonės, kartu šią žinią pranešdama EP.
Vadovaujantis ES sutarties 49 straipsniu, prieš prisijungimą šalis turi gauti EP pritarimą, kuris, savo ruožtu, turi pateikti nuomonę dėl finansinių ir kitų konkrečios šalies priėmimo aspektų. Jis taip pat palaiko nuolatinius ryšius su šalių kandidačių ir potencialių kandidačių parlamentais bei paskiria nuolatinius pranešėjus – EP narius, dirbančius su šių šalių klausimais.
