Kaip ir aną savaitę vykusiuose LRT debatuose, šį vakarą dalyvavo tik aštuoni iš devynių kandidatų. Apkaltinęs LRT korupcija, šiuose debatuose nusprendė nebedalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis, žadėjęs rengti savo debatus tomis pačiomis dienomis kaip ir suplanuotieji LRT.
Debatuose dalyvauja ir savo pozicijas dėsto likę aštuoni kandidatai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Valentinas Mazuronis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Valdemaras Tomaševskis.
Pirmasis debatų vedėjos, žurnalistės Nemiros Pumprickaitės klausimas susirinkusiems kandidatams buvo apie tai, ką tapę prezidentu padarytų kandidatai, kad sumažėtų skurstančių pensininkų ir kokia pensija garantuotų orią senatvę?
S.Skvernelis tikino, kad reikia priimti sprendimus, kuriais būtų galima kelti bazinės pensijos dydį. „Manau, įmanoma kelti net iki 13 proc. Manau, įmanoma, kad kitų metų liepos pirmą dieną vidutinė pensija būtų nemažesnė nei 400 eurų. Reikia užtikrinti kokybišką sveikatos apsaugą, užtikrinti senyvo amžiaus žmonių socializaciją. Yra visas paketas priemonių, reikia tik imtis jų užtikrinimo“, - sakė S.Skvernelis.
Apie Vyriausybės programą kalbėjusi I.Šimonytė sakė, kad prognozes neatrodo palankios pensininkams. „Pagal tas prognozes, 2020-aisiais metais senatvės pensijoms bus skirta 5 procentiniais punktais nuo Bendrojo vidaus produkto. Dar mažiau nei yra šiuo metu. Indeksuoti pensijas įmanoma ir jos didėja, bet lyginant su kitomis šalimis, išlaidų sistema Lietuvoje kitokia“, - sakė kandidatė.
G.Nausėdos teigimu, pensijų dydis užprogramuoja skurdą, nes jų išraiška aiškiai per maža. „To priežastis yra ta, kad mes skiriame mažą BVP dalį, norint jas pakelti, reikia turėti aiškią programą, kaip mes ketiname didinti šiai sričiai BVP. Apmaudu, kad kai nėra rinkimų, pasitenkinam pensijų indeksavimo įstatymu, tačiau priartėjus, žadame iškart didinti penscijas, nei numatyta įstatyme“, - pabrėždamas, kad reiktų turėti aiškų planą, kaip skirti didesnę BVP dalį, sakė G.Nausėda.
Kad nėra vieno problemos sprendimo, pabrėžė ir M.Puidokas. „Prezidentas privalo pasirūpinti teisinės sistemos stabilumu, kad pinigai būtų paskirstyti tolygiai. Jeigu turėtume didesnį surenkamumą, būtų situacija kitokia, BVP reikia perskirstyti. Turėtų pensijos dydis būti 600-900 eurų“, - sakė M.Puidokas.
V.Tomaševskis įsitikinęs, kad vyresniems nei 70 metų žmonėms reikia užtikrinti nemokamus vaistus ir kompensuoti šildymo, elektros mokesčius. Jo teigimu, mažiausias pensijos dydis turėtų būti 500 eurų.
Apie atsakomybės prisiėmimą kalbėjo kandidatas į prezidentus V.Mazuronis. „Aš reikalaučiau tiesioginės atsakomybės iš premjero, tada iš ministrų, jeigu niekas nejuda, mestume lauk“, - kalbėjo kandidatas.
N.Puteikis kalbėjo apie siūlymą Seimui grįžti prie privačių pensijų fondų ir privalumų pervedimų iš „Sodros“ į privačius fondus naikinimą.
V.P.Andriukaitis įsitikinęs, kad reikia persvarstyti klausimą dėl minimalios algos ir spręsti pajamų perskirstymą.
– Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įvedė tvarką, kad kompensuojami tik pigiausi vaistai, pirmą kartą išrašomi gydytojų. Visuomenė piktinosi, kad taip taupoma pacientų sveikata. Kam suteiktumėte prioritetą: pacientui galimybę pasirinkti kompensuojamą vaistą ar valstybės lėšų taupymą?
I.Šimonytė įsitikinusi, kad šiuo atveju valstybės lėšos nėra taupomos. „Nes ir pagal anksčiau galiojusių tvarką, reikėjo rinktis, kiek žmogus nori prisidėti savo pinigais, daugiau ar mažiau. Šis įsakymas labiau per prievartą taupo žmogaus pinigus, bet ne valstybės. Man atrodo, kad pagrindinė problema čia buvo dėl galios parodymo, nors buvo galima kalbėtis. Manau, tokius pokyčius reikia daryti gerokai delikačiau“, sakė I.Šimonytė. Jos prioritetas: mediko ir paciento sprendimas, kas geriausia žmogui.
Kad šis žingsnis palengvino priėjimą prie bazinių vaistų, aiškino G.Nausėda. „Tik nesupratau, kodėl apsunkintas pasirinkimas ir priėjimas. O kalbant apie valstybės taupymą, tai ji ir dabar taupo, tik truputį pasislėpusi“, - kalbėjo G.Nausėda.
M.Puidokas įsitikinęs, kad ministro sprendimus jo komanda išpildo silpnai. „Norint pakeist situaciją, reikia žinoti, kad Lietuvoje yra keli domintuojantys vaistų tiekėjai, valdantys rinką. Kad kainos nebūtų kelis kartus brangesnės nei kitose šalyse už tuos pačius vaistus, reikia išsklaidyti monopoliją", - pabrėžė M.Puidokas.
Kandidato į prezidentus, V.Tomaševskio teigimu, reikia grįžti prie idėjos, kad dalis vaistinių būtų valstybinės, tada atsirastų tam tikra konkurencija. Be to, jis dar kartą pabrėžė, kad vyresniems nei 70 žmonėms vaistai būtų nemokami.
V.Mazuronio manymu, šis ministro įsakymas buvo noras priversti vaistines prekiauti ir pigesniais vaistais. „Mano manymu, dabar atrodo, kad ši Vyriausybė įprato dirbti tokiu bruožu: drausti, versti“, - kalbėjo V.Mazuronis.
S.Skvernelis išskyrė problemą, kad vaistų didmeninė ir mažmeninė prekyba yra vienose rankose. „Kitas žingsnis, kad valstybinės gydymo įstaigos galės prekiauti vaistais ir tai garantuos aukštą kokybę ir mažiausią kainą“, - sakė S.Skvernelis.
– Šiemet įsigaliojo pensijų reforma, norintys gali kaupti pensijas antroje pakopoje, privačiuose fonduose, o valstybė prisideda prie tokio kaupimo. Ar turi valstybė nedalyvaujančių pensijų kaupime lėšomis remti dalyvaujančius privačiame pensijų kaupime?
G.Nausėda priminė, kad „Sodra“ negarantavo orios senatvės. „Nukrypstame nuo Vakarų pasaulio vis dar su santykiais tarp darbdavio ir darbuotojo. Mano siūlymas plačiau taikyti profesinių fondų sistemą ir tai galima padaryti nebūtina prievartine forma, skatinant darbuotojus su darbdaviais susitarti“, - tikino G.Nausėda.
M.Puidokas įstikinęs, kad Lietuvos bankas sukūrė ydingą, korumpuotą sistemą ir jis privedė prie tokios situacijos.
V.Tomaševskio manymu, valstybė neturėtų kištis į privačius fondus. V.Mazuronis pabrėžė, kad reikia griežtai žiūrėti į privačius fondus.
N.Puteikio teigimu, turi būti tik savanoriškas pervedimas savo lėšų į privačius fondus, nes jie nepateikia jokių garantijų ir ragino grįžti į „Sodra“. Privačių fondų idėjos nepalaikė ir kandidatas V.P.Andriukaitis. Jis kalbėjo apie pajamų ir išmokų skirtumus ir socialinę nelygybę, todėl jo manymu, valstybė neturi prisidėti prie privačių fondų kaupimo.
S.Skvernelis priminė, kad šią privačių fondų idėją palaikė ir skatino bankai, bet su pensijų reforma pavyko „Sodros“ skolą sumažinti.
I.Šimonytė sakė, kad valstybė gali neremti, tačiau ragino peržiūrėti prognozes bent poros dešimčių metų į priekį, kaip gyvens tuometiniai pensininkai, kurie bus kaupę tik patys savanoriškai.
– Lietuvoje privačios gydymo įstaigos ima įmokas ir iš pacientų, ir iš Ligonių kasos. Lietuviai vieni daugiausiai primokančių už sveikatos paslaugas. Ar Lietuvai tinkamas šiuo metu taikomas sveikatos priežiūros finansavimo modelis?
M.Puidokas priminė, kad Konstitucija garantuoja nemokamas gydymo paslaugas pacientams, tai yra neteisinga.
Apie dideles pacientų eiles, skatinančias pacientus kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kalbėjo V.Tomaševskis. „Turėtų būti daugiau valstybinių gydymo taškų, kur būtų atliekami tyrimai, analizės, jų labai trūksta ir būtent už tai dažnai mokama“, - sakė kandidatas.
V.Mazuronio teigimu, reikia didinti atlyginimus medikams.
N.Puteikis priminė, kad valstybė turi užtikrinti prieinamas sveikatos apsaugos paslaugas, o uždirbantys daugiau nei vidutinį atlyginimą, turėtų galimybes rinktis privačias įstaigas. Be to, jis priminė milijoninius sveikatos apsaugos srityje pradėtus įgyvendinti, bet nebaigtus bei iki šiol neveikiančius projektus.
V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad valstybė turi skirti tam tikrą dalį BVP sveikatos apsaugos sistemą.
S.Skvernelis priminė jo Vyriausybės pasiūlytą sveikatos apsaugos reformą, kuri neįsigaliojo dėl prezidentės veto ir kalbėjo apie pinigų krepšelį, einantį paskui pacientą, kuris būtent ir atsirado vetavus pasiūlytas įstatymo pataisas.
I.Šimonytė sakė, kad sveikatos draudimo nėra iki šiol Lietuvoje. „Įkainiai turi būti sąmoningi. Tam, kad mes galėtume mokėti normalius įkainius, sveikatos apsaugos sistemai turi būti didesnis finansavimas skiriamas“, - sakė kandidatė.
Apie nemokamų paslaugų užtikrinimą kalbėjo ir G.Nausėdos. „Tik specializuotos, retos ligos turi būti gydomos specialiose įstaigose, o paprastos problemos, kiek įmanoma arčiau ir paprasčiau“, - sakė G.Nausėda.
– Kasmet Lietuva valstybinėms pensijoms išmokėti skiria apie 100 milijonų eurų. Kaip siūlytumėte reformuoti valstybinių pensijų sistemą?
Naujų įplaukų į biudžetą pasiūlė ieškoti V.Tomaševskis, tam, kad būtų galima išmokėti visas reikalingas valstybines pensijas.
V.Mazuronio manymu, reikia jas skirti tiems, kam priklauso. Tik kėlė klausimą, ar tie, kurie gauna, tikrai verti jas gauti. Jo manymu, reikia peržiūrėti, kas gauna tokias pensijas, nes taip gimsta socialinis neteisingumas.
N.Puteikis priminė apie asmenų grupes, kurie gauna net kelias pensijas, nors tai pagal Konstituciją draudžiama.
V.P.Andriukaitis valstybinių pensijų sistemą Lietuvoje pavadino unikalia. Jo manymu, neįmanoma jos iš pagrindų pakeisti, reikia įšaldyti, bet sukurti kitą sistemą.
Kelias problemas įžvelgė ir S.Skvernelis. Jo manymu, teisėti lūkesčiai turi būti išlaikyti. Pakeitimą jis siūlo orientuoti į profesinę pensiją, bet jau neatiminėti valstybinių pensijų iš dabar gaunančių.
I.Šimonytė šį klausimą palikti ramybėje ir dėmesį skirti pertvarkai, kuri galėtų būti orientuota į profesines pensijas. Profesinių fondų idėją palaikė ir G.Nausėda.
– Sveikatos tinklo pertvarka po prezidentės veto taip ir neįsigaliojo, nevyksta. Kokia turėtų būti valstybės investicija, į brangią įrangą universtiteto ligoninėje ar į šimtą darbo vietų šeimos gydytojams regionuose, nes tiek šiuo metu jų trūksta?
V.Mazuronio teigimu, Lietuvoje dar daugiau turėtų būti šeimos gydytojų. N.Puitekis tikino, kad didžiausios problemos atsirado ir išliko dėl nepertvarkytos sveikatos apsaugos sistemos.
S.Skvernelis tikino niekada nesutiksiantis su prievartiniu jaunų specialistų siuntimu į regionus. Jo teigimu, galima rasti kitokių priemonių. I.Šimonytė kėlė atsakomybės klausimą politikams, kurie nesugebėjo parengti įstatymo pertvarkos pataisų po vetuoto projekto.
V.Tomaševskio teigimu, savivalda turėtų daugiau dėmesio skirti gydymo įstaigoms, prižiūrėti kur kas labiau.
– Sakoma, kad 2026 m. pensinis amžius suvienodės ir bus 65-eri metai tiek vyrams, tiek moterims. Ar pritartumėt pensinio amžiaus vėlinimui, ar matote kitų alternatyvų užtikrinti pensijų finansavimą?
N.Puteikio manymu, situacija pasikeistų, jeigu konkretūs politikai prisiimtų atsakomybę už nepavykusius įgyvendinti sprendimus.
V.P.Andriukaitis akcentavo, kad daugiausiai dėmesio reikia skirti pensijų didinimui jau dabar.
Pensinio amžiaus ilginimui nepritaria S.Skvernelis, jo manymu, situaciją pakeistų didesnis dirbančiųjų skaičius. Būtent todėl į juos reikėtų orientuotis ir galimybių kūrimą. Pensinio amžiaus neilginimui pritarė ir G.Nausėda. Pasak jo, yra kitų alternatyvų, tokių kaip mokesčių surinkimas iš šešėlio, galėtų būti variantas.
Ilginimui nepritartų ir M.Puidokas, ir V.Tomaševskis bei V.Mazuronis.
– Kas didesnė problema, didžioji ar smulkioji korupcija medicinoje. Bei ar esate davęs kyšį?
V.P.Andriukaitis tikino niekada nedavęs kyšio ir nebuvęs įtrauktas į kyšių ėmimus.
Dėl smuklios korupcijos, S.Skvernelis įstikinęs, kad keičiasi su nauja karta suvokimas apie korupcijos išgyvendinimą. Paklaustas, ar nedavė kyšio, S.Skvernelis atsakė: „Neperku ir neparsiduodu“.
I.Šimonytė kėlė klausimą, ar tinkamai įgyvendinamas medikų kvalifikacijos kėlimas, apie kurį vis dar paaiškėja nuslėptų susitarimų. Tiek I.Šimonytė, tiek G.Nausėda tikino nedavę kyšio. Tą pabrėžė ir M.Puidokas. Jis kėlė atsakomybės klausimą gydymo įstaigų vadovų ir administracijos, kurie turi įtakos visuomenės ir tarpusavio bendruomenės kultūros formavimui.
V.Tomaševskis ir N.Puteikis pasakojo, kad jų aplinkoje tarp vyresnių žmonių teko girdėti apie kyšių davimus, tačiau pastaruoju metu apie tai girdėti tenka vis rečiau.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.
