„Savi stumia savus, veikiama mafijos principais“, – kalbėjo Ukmergės gyventojai, kai ten nuvykau ieškoti atsakymų į svarbius klausimus.
Tai turėjo būti įdomus, tačiau nesudėtingas žurnalistinis tyrimas.
Pakeliui sprogo pumpurai, žaliavo pievos, o giedras dangus visai nežadėjo virsti žaibais iš Prezidentūros.
Vykau išsiaiškinti, kas sieja generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir jo dukters krikštatėvį Julių Gelumbauską, kuris jau du kartus paskirtas į svarbius postus Panevėžio prokuratūroje, nors per atrankas pagal surinktus balus vis būdavo trečias.
Abu pareigūnai – iš Ukmergės, anksčiau kartu dirbo. Tačiau kažkodėl jie ėmė kratytis draugystės ir tvirtino, kad krikštynos tebuvo spontaniškas veiksmas, kad jau seniai nebendrauja.
Generalinis prokuroras viešai iš tribūnos gyrė 35 metų J.Gelumbausko pasiekimus, esą jis turi daug patirties, nes mokėsi užsienyje, kelerius metus dirbo diplomatinėje tarnyboje. Jis yra studijavęs Estijos „Concordia“ universitete, bet ten mokslus krimto nemažai lietuvių, tarp jų – ir popmuzikos žvaigždžių.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tada skubiai pranešė, kad pasitiki E.Pašiliu ir jo pasirinkimu. Tai buvo netikėta ne vienam pareigūnui, nes anksčiau šalies vadovė ne kartą pasisakė prieš nepotizmą – savų stūmimą į svarbius postus, protegavimą.
Po E.Pašilio ir D.Grybauskaitės pareiškimų niekam neturėjo kilti abejonių dėl J.Gelumbausko paskyrimo, o kritikai turėjo užsičiaupti. Tačiau pareigūnai ėmė liudyti kitą tiesą.
Prabilo apie intrigas
Vienas iš Panevėžyje konkursuose dalyvavusių pareigūnų man prabilo, kad E.Pašilis tik žaidžia demokratiją, nes atrankos į svarbius postus primena tuos viešuosius pirkimus, kuriuose laimėtojas žinomas iš anksto.
„Generalinis prokuroras turėjo abu kartus paaiškinti, kodėl daugiausia balų per konkursą surinkęs kandidatas netiko. Tada turėjo būti skelbiamas naujas konkursas. Bet to nebuvo. Generalinis prokuroras su manimi net nebuvo susitikęs pasikalbėti!
Tokie prokurorų atrankos konkursai, kokie vyksta dabar, sukelia intrigas, neskatina daryti karjeros. Nes vienas iš anksto žino, kad laimės, o kiti nežino, kad pralaimės.
Kyla abejonių, kam iš viso reikalinga komisija, jei generalinis prokuroras ja nepasitiki“, – kalbėjo prokuroras, gerai pasirodęs vienoje iš atrankų, kurias mįslingai laimėjo J.Gelumbauskas.
Po pirmųjų pokalbių su prokurorais, nusivylusiais konkursais į aukštas pareigas Panevėžio prokuratūroje, išvykau į Ukmergę.
Grasino policijos tyrėjai
Prie buvusių teismo rūmų Ukmergėje susitikau su buvusia kriminalinės policijos tyrėja Zinaida Černyšova.
42 metų ukmergiškė pažįsta tuose rūmuose dirbusį buvusį teisėją E.Pašilį ir buvusį teisėjo padėjėją, vėliau prokurorą J.Gelumbauską.
„Matėme, kaip E.Pašilis ir J.Gelumbauskas bendraudavo. Kaip savas su savu. Manau, jie abu yra kažkam parankūs ir turi politinį užnugarį“, – teigė buvusi tyrėja.
Z.Černyšovą pribloškė liaupsės, kurių E.Pašilis viešai pažėrė J.Gelumbauskui. Dar dirbdama tyrėja ji į Generalinę prokuratūrą nusiuntė pokalbio su J.Gelumbausku garso įrašą, apie kurį turėjo žinoti ir E.Pašilis.
Įrašas buvo darytas pastate, kur įsikūręs teismas ir policijos komisariatas.
Tada J.Gelumbauskas ant laiptų pasivijo iš įvykio vietos į komisariatą grįžusią tyrėją, užkirto jai kelią, koja prirėmė duris ir pakeltu balsu grasino tarnybiniu patikrinimu bei etikos komisija.
2016 metų kovo 24 dieną šio pokalbio su J.Gelumbausku įrašą Z.Černyšova nusiuntė į Generalinę prokuratūrą.
Kartu ji nusiuntė pranešimą apie nuolatinį užgauliojimą, žeminimą bei prašymą patikrinti šio prokuroro nutrauktas bylas, jo nurodymus bylose, atlikti jo atestaciją.
J.Gelumbausko elgesį 2016 metų balandžio 22 dieną svarstė Prokurorų etikos komisija, ji nutarė, kad pareigūnas nepadarė įstatymo pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo.
„Kai kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, iš manęs pasijuokė, kad nieko nepešiu. Atsakiau, kad vis tiek atlikau pilietinę pareigą. Po kurio laiko man paskambino pareigūnas.
Jam papasakojau, kaip elgiasi J.Gelumbauskas. Pareigūnas atidžiai išklausė, bet davė suprasti, kad tai – savas. Na, ir kas, kad savas?!“ – stebėjosi buvusi tyrėja.
Ši ukmergiškė, dešimt metų sąžiningai dirbusi policijoje, kalbėdama su manimi dar nežinojo, kad J.Gelumbauską generalinis prokuroras tada paskatino – 2016 metų spalio 28 dieną įteikė padėką.
Medžioklėje tvarkomi reikalai
Ukmergėje sutikti žmonės papasakojo ir apie medžiokles bei medžiotojų šventes, kuriose dalyvauja E.Pašilis ir J.Gelumbauskas.
„Kai kuriuose būreliuose kartu medžioja teisėjai, prokurorai ir asmenys, sėdėję už kontrabandą. Po medžioklių tvarkomi reikalai, dalijamasi įtakos sferomis, postais.
Ukmergėje, jeigu nori turėti ryšių, daryti įtaką sprendimams, turi medžioti.
Jei medžioji, gali patekti ir prie lovio“, – pasakojo Pašilės seniūnaitis, buvęs kandidatas į Ukmergės merus, teisininkas Eduardas Zeziulevičius.
Ryšiai – Prezidentūroje
Ukmergėje jau seniai nebuvo paslaptis, kodėl E.Pašiliui ir J.Gelumbauskui pučia palankūs vėjai iš Prezidentūros. J.Gelumbausko ir prezidentės patarėjos Linos Antanavičienės tėvų sodybos – kaimynystėje.
Ukmergiškis teisėjas E.Pašilis 2015 metų pabaigoje buvo paskirtas generaliniu prokuroru netrukus po to, kai prezidentės vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti L.Antanavičienė, taip pat kilusi iš Ukmergės.
Matyt, ne veltui per neseniai Vilniuje minėtą prokuratūros šimtmetį E.Pašilis Prokuratūros garbės ženklu pirmiausia apdovanojo ne gerai dirbančius pareigūnus, o D.Grybauskaitę.
Tiesa – anapus rūmų sienų
Taigi tiesa apie savų paskyrimus į svarbius postus slypėjo ne tiktai Ukmergėje, o ir anapus išpuoselėtų valdžios rūmų S.Daukanto aikštėje sienų.
Ji slypėjo ten, kur principingiems ir gerai dirbantiems pareigūnams būdavo liepiama trauktis, nes kitaip nukentės aukštų politikų reitingai.
Ten, kur neparankūs ir nenuolankūs prokurorai ar kitų teisėsaugos institucijų vadovai nebūdavo vaišinami kava, nes jų rankos taip drebėdavo, kad nenulaikydavo puodelių.
Bet tų pareigūnų, su kuriais kalbėjausi aiškindamasi tiesą, rankos nedrebėjo.
Darydama šį žurnalistinį tyrimą Ukmergėje, Vilniuje ir kituose miestuose sutikau drąsių prokurorų, tikrų savo srities profesionalų, kurie yra ištyrę daug tamsių bylų, praleidę ne vieną nemigos naktį aiškindamiesi sunkius nusikaltimus.
Tik jie nebuvo pateptieji, nes nebuvo itin svarbių asmenų krikštatėviai, neturėjo sodybų šalia prezidentės patarėjų ir jiems niekas nepaklojo raudonojo kilimo į aukštus postus.
Viską, ką jie turėjo, buvo pasiekę sunkiu darbu.
Dabar mano pašnekovams liepiama rašyti tarnybinius pasiaiškinimus, jie bus atiduoti nubausti Prokurorų etikos komisijai.
Yla išlindo iš maišo
Dėliodama faktus išsiaiškinau ir generalinio prokuroro melą. Girdamas dukters krikštatėvį E.Pašilis viešai sakė netiesą.
J.Gelumbauskas niekada nedirbo diplomatinėje tarnyboje ekonomikos patarėju-padėjėju, kaip buvo skelbiama. Jis dvejus metus dirbo tik paprastu raštvedžiu Lietuvos ambasadoje Latvijoje.
Kodėl tuomet niekas iš Užsienio reikalų ministerijos neužkirto kelio raštvedžiui prisistatyti diplomatu, galėtų žinoti prezidentės patarėja L.Antanavičienė. Ji tuo metu dirbo ministerijos Ekonomikos departamente.
Į mano pateiktus klausimus apie ryšius su E.Pašiliu ir J.Gelumbausku prezidentės patarėja atsakė trumpai: „Į visus klausimus atsakymas vienas – ne.“
Gal nenorima vargintis ir atsakyti visuomenei, kai ateitimi jau pasirūpinta ir ruošiama prestižinė ambasadoriaus vieta Izraelyje?
Apkarto tobulos išleistuvės
Mano žurnalistinius tyrimus D.Grybauskaitė pavadino tiesioginiu spaudimu teisėsaugai. Tačiau man rūpėjo tik viena – surasti tiesą, kad ir kokia ji neparanki būtų aukštiems politikams.
Suprantu, nors ir nepateisinu, prezidentės pyktį. Jos išleistuvės buvo tobulai surežisuotos.
Kadencijos pabaigą vainikavo pompastiškas režisieriaus Donato Ulvydo filmas „Valstybės paslaptis“, ištikimos bendražygės Daivos Ulbinaitės knyga „Nustokim krūpčiot“.
Ir staiga – perkūnas iš giedro dangaus. Tarsi būtų iš anksto numanę knygos pavadinimą krūpčioti liovėsi ir tiesą rėžė prokurorai.
Po pirmojo mano tyrimo apie Generalinėje prokuratūroje suvešėjusį nepotizmą ir E.Pašilio melą pareigūnai dar atviriau prabilo apie juodąjį periodą.
Jie pasakojo, kad politikai kišosi į tyrimus, buvo kurpiamos užsakytos bylos, o su neparankiais susidorojama. Bylos į teismus atiduodamos ir be rimtų įrodymų, o įtariamųjų ir kaltinamųjų vis daugėja.
Toks prokurorų atvirumas tapo tikru akibrokštu šventinėmis nuotaikomis užsikrėtusiai S.Daukanto rūmų svitai ir apkartino D.Grybauskaitės palydėtuves.
Šokiruojančių faktų pažėrė ir gerą vardą pelnę prokurorai Julius Rėksnys bei Gintaras Jasaitis. Paprastai nekalbūs pareigūnai kalbėjo, kad per pastaruosius metus mūsų šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje.
Jiems skaudu matyti, kaip stipriai teisėsaugoje susijaukė vertybės, politikai manipuliuoja bylomis, o žmonės persekiojami ir viešai sulaikomi.
„Lietuvos rytas“ jau ne kartą rašė apie triukšmingas, bet galiausiai subliūškusias bylas.
Prokurorai patvirtino, kad tokių bylų itin padaugėjo, o dalis jų – užsakomosios.
Nors nemažai žmonių, kurie buvo iš anksto nuteisti, jau išteisinti, iš tiesų nė vieno jų nebuvo atsiprašyta.
Sunku patikėti, kad dalis kovos su korupcija galėjo būti tik viešųjų ryšių akcija siekiant aukštų reitingų. Negi teisingumas ir nekaltumo prezumpcija jums nesvarbu, prezidente?
Pažadu – mes ir toliau būsime kaip tie sarginiai šunys, saugantys demokratijos vertybes ir ieškantys tiesos.
