Kokią Prezidentūrą perims išrinktasis šalies vadovas? Kaip vertinti D.Grybauskaitės valdymo dešimtmetį?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku bei buvusiu D.Grybauskaitės patarėju Linu Balsiu.
– Jus abu vienijantis dalykas yra tas, kad jūs abu su D.Grybauskaite dirbote per pirmąją jos kadenciją ir abu su ja susipykote.
– (A.Valinskas) Nežinau, kaip Linas, aš nesipykau.
– (L.Balsys) Aš turbūt irgi nesipykau.
– (A.Valinskas) Su moterimis pyktis apskritai, o jeigu dar ji laukiasi, tai išvis kažkas blogai.
– Jeigu kalbėtume apie prezidentės natūrą, sunku su ja buvo dirbti, nelabai? Koks yra likęs įspūdis?
– (L.Balsys) Arūnas tuo metu buvo Seimo pirmininkas ir ateidavo, aš buvau patarėjas, pasitikdavau Arūną, mes pašnekėdavome, kas bus, ką kalbėsim, ir jie kalbėdavo.
Nemanau, kad buvo sunku dirbti. Man asmeniškai būdavo įdomu dirbti, nes papuoli į kitą aplinką, pamatai, kaip veikia visas valstybės valdymo mechanizmas iš vidaus, kur kokios jėgos kruta.
Kaip vadovė, prezidentė D.Grybauskaitė yra gera vadovė, reikli ir tokios motyvacijos, pasitempimo su ja dirbantiems suteikia.
Nemanau, kad aš susipykau, tiesiog pasakiau, ką galvoju, kaip jaučiuosi, kad nebegaliu dirbti tokiomis sąlygomis, kai turiu daryti ne tai, apie ką kalbėjom, kuo tikiu, ką jaučiu ir kuo mes tikėjom abu eidami per rinkimų kampaniją.
Tiesiog pasikeitė nuostatos, žmogus, tai aš taip ir pasakiau, kad negaliu dirbti ir išėjau. Ar mes susipykom – nežinau, aš asmeniškai ne. Kaip prezidentė – nežinau, mes nuo to laiko nesimatom.
– Tie, kurie nagrinėjo prezidentės 10 metų laikotarpį, pagrindiniu akcentu pasako tai, kad prezidentė atėjo kaip gelbėtoja, kitokios filosofijos, kai liaudžiai reikėjo tvarkos ir teisingumo, kietos rankos, bet atėjusi užsidarė, užsiblokavo. Ir kalba eina ne apie Prezidentūros, kaip institucijos, iškėlimą visuomenėje, bet apie asmens valdymą.
– (A.Valinskas) Ji neatėjo kaip gelbėtoja. Ji atėjo jau į tą situaciją, kai visi įstatymai, kurie gelbėjo Lietuvą, buvo priimti. Jau langai parlamento buvo išdaužyti, visa gelbėjimo labai skaudi, bet būtina operacija buvo atlikta.
Kuo skirsis dabartinio būsimo Daukanto rūmų aikštės vadovo nuo to, kas buvo prieš 10 metų – ji atėjo į draugišką politinę aplinką.
Konservatoriai ir tuo metu valdančioji dauguma buvo prezidentei palankūs ir tie sprendimai buvo priimti 2008 m. gruodžio mėnesį, nes juos pasirašė dar Valdas Adamkus.
Tuomet, kaip reikli mama, kuri bardavo valdininkus iš Briuselio, Europos tolių, ji tapo ta, kuri čia visus prižiūri.
Bet aš skirčiau dvi D.Grybauskaites. Visų pirma ta, kuri buvo prezidentė pagal Konstituciją, kuri vykdė pagrindinę funkciją užsienio politiką – tikrai rašyčiau minimum 9-9,5.
Bet ji perėmė tas pareigas ir ne visą laiką korektiškai, kurias turi vykdyti, visų pirma, vykdančioji valdžia – ministrai, premjeras ir Seimas.
Ta priešprieša vidinėje politikoje per tuos 10 metų visą laiką tik stiprėjo ir turbūt niekas nepaneigs, kad dabartinis laikas yra pasiekęs apogėjų. Anksčiau dar taikydavosi.
– Priklausomai nuo to, kas būdavo valdančiojoje daugumoje Seime.
– (A.Valinskas) Paimkite 3 etapus. Konservatoriai, liberalai ir mūsų Tautos prisikėlimo partija. Buvo, aišku, etapas, kai buvo Algirdas Butkevičius su koalicija.
Ir trečias, labiausiai įtemptas, yra dabar, ta vidinė kova – kaip šalies vadovei, rašyčiau pagal 10 balų sistemą maksimum 6. Tai buvo toks etapas „skaldyk ir valdyk“.
– Bet visuomenės apklausos rodė, kad žmonėms tai patiko.
– (L.Balsys) Nesutikčiau, kad neatėjo kaip gelbėtoja. Atėjo kaip gelbėtoja, nes tokie buvo visuomenėje lūkesčiai sukilę.
Bet pritarčiau, kad dirva jau buvo paruošta ir ji puikiai tą žinojo, būdama Briuselyje komisare, besikalbant vykstant kampanijai.
Dar Briuselyje būnant buvo aišku, kad žmonės jos laukia, man dabar reikia tik ateiti ir viskas bus kaip iš pypkės.
– (A.Valinskas) Ji neatėjo gelbėti, ji atėjo kaip gelbėtoja ir prisiėmė svetimus nuopelnus.
– (L.Balsys) Dirva gelbėjimui paruošta, langai išdaužyti ir t.t.
– Ir draugiška aplinka, ką Arūnas sako.
– (A.Valinskas) Bent jau ne priešiška.
– (L.Balsys) Aplinka, kaip čia pasakius, nebuvo gal labai draugiška, nes buvo kai kurios žiniasklaidos grupės agresyvaus nusiteikimo, buvo kritikos su atėjimu.
Iš esmės politinis elitas gal ir draugiškai, konservatoriai palaikė, be jokios abejonės.
Ką Arūnas sako dėl „skaldyk ir valdyk“ – ne tik vienas etapas, praktiškai abidvi kadencijos tuo ir grįstos.
Reikėjo tam tikro laiko suvokti, kas čia vyksta man asmeniškai, kad vyksta „skaldyk ir valdyk“.
– O jūs iš karto nesupratote?
– (L.Balsys) Ne, nesupratau. Buvo vizijos, programų buvome prirašę, kad kursime – ką dabar kandidatai kalba, man juokas ima.
Visos tos regionų tarybos, išminčių tarybos, visuomenės atstovai, teismų tarėjai, kas tik demokratiją didina – viskas jau buvo surašyta į D.Grybauskaitės pirmosios programą.
Ir paskui nieko nevyko, nes o kam jai reikia. Tikslas, pasirodė, išsilaikyti vandens paviršiuje, turėti aukštus reitingus.
Skaldant ir valdant turėti aukštus reitingus yra lengviau negu einant į kompromisus ir būnant tyliuoju mediatoriumi, ieškant susitaikymo tarp jėgų.
Taip ir išėjo, kad pagrindinis metodas buvo „skaldyk ir valdyk“. Mes paskui pamatėme ir „tulpių paštą“, daug dalykų išlindo, kurie tik patvirtino tą teoriją.
– Bet kai kuriuos politikus pavyko jai suvaldyti, sukontroliuoti.
– (L.Balsys) Ji kritikavo visus. Prasidėjo nuo Gedimino Kirkilo kritikos, kai dar buvo Briuselyje, ir tęsėsi nuosekliai.
– Bet nekompetetingi ministrai buvo atleisti per tą laikotarpį.
– (L.Balsys) Ir sakau, nebuvo nė vieno ministro ar Vyriausybės, kuriai nebūtų kritikos. Netgi konservatoriai, kurie palaikė – premjeras Andrius Kubilius ateidavo į Prezidentūrą, kaip juokaudavom, tyliai pasėdi, patyli, paskui išeina.
Bet konservatorių ūkio ministro Dainiaus Kreivio nuėmimo visa epopėja buvo, nes išlindo skandalai ir jį reikėjo nuimti.
Nežiūrint to, kad palaiko, atseit konservatoriai buvo jos mylima jėga.
Paskui atėjo kiti, socdemai, A.Butkevičius – atvira buvo konfrontacija.
Jeigu ji būtų bandžiusi būti tyliuoju mediatoriumi, aišku, charakteris ne tas, ir ieškoti sutarimų, nebūtų reitingai išsilaikę.
– Prezidentė jau balsavo dabartiniuose rinkimuose, savo viešo palaikymo nėra išsakiusi, bet kuris iš kandidatų galėtų būti jai artimiausias?
– (A.Valinskas) Gal spėliokime atmetimo principu ir manau, liks tik 2. O ten jau galime mesti kauliuką, nes ką pasirinko prezidentė, jau niekas nežino, slaptas balsavimas. Bet tikrai iš 9 lieka tik 2.
– Vienareikšmiškai, bet iš tų 2 klausimas, kuris.
– (L.Balsys) Prisimenant visą istoriją, kaip reikėjo padaryti, kad Ingrida Šimonytė taptų finansų ministre, konservatoriams būnant valdžioje, Algiui Šemetai būnant ministru, prezidentei reikėjo, kad ministre būtų I.Šimonytė.
Na ir darėm, darėm ir padarėm. Tos simpatijos, manau, niekur neišgaravo.
Mes tikrai nežinome, kaip prezidentė balsavo, jos asmeninis reikalas, bet kur krypsta simpatijos, turint tam tikrą prisiminimų kraitį, galima prognozuoti.
– Vienas iš esminių momentų, kurį paminėjote – prezidento ir valdančiosios daugumos santykis. Kokią bendravimo su valdančiaisiais praktiką sukūrė ir palieka D.Grybauskaitė?
– (A.Valinskas) Labai selektyvią. Kai buvo valdančioji dauguma, kurią sudarė 4 politinės jėgos – Artūro Zuoko liberalai, Eligijaus Masiulio liberalai, konservatoriai ir mūsų kompanija Tautos prisikėlimo partija – akivaizdžiai, kad iš tos koalicijos 2 buvo pamestinukai, kurie buvo visiškai nemylimi.
Ar rastinukai – yra tai yra, nes kitaip negali būti. Apie Liberalų sąjūdį, matyt, turėtų viską pasakyti vis dar vykstantis teisminis tyrimas, bet apie tai, kad E.Masiulis, atvirai šnekant, buvo kaip ryšininkas pokario metais tarp prezidentės ir kitų struktūrų, įrodė ir „tulpių paštas“, pavadinimas visai neblogas, beje.
O konservatoriai, kaip didžiausi, darydavo kartais daugiausia paslydimų ir jie nebuvo labai mylimi.
Bet nekenčiamiausios buvo dvi jėgos – A.Zuoko liberalai ir Tautos prisikėlimo partija. Tai buvo faktas. Netgi buvo toks labai aiškus susikirtimas, nes buvo labai stengiamasi angažuoti, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kurį mes delegavome, yra blogas, kaip peliukai sako: blogas, kaip A.Kubilius.
Bet taip iš tiesų nebuvo. Ir kai susikirto interesai, Prezidentūra pareiškė, kad G.Kazlauskas turi būti atstatydintas ir aš tada pasakiau A.Kubiliui: šita yra raudona linija ir mes neperžengsime.
Iki tol koalicija dirbo ir jeigu nėra argumentų, o tik spaudimas iš Prezidentūros, mes nesitrauksime ir savo žmogaus neatitrauksime. Norite pašalinti – šalinkite, griaukite visą koaliciją, o toliau žiūrėsime.
Ir ta raudona linija liko, aišku, prezidentės meilės mums, konkrečiai man, nepridėjo. Nebuvo jokių argumentų, ką jis darė blogai, buvo tiesio: blogas, blogas, blogas.
Mes šnekame apie tai, kas buvo, bet pažiūrėkime į skirtumus, kas laukia už 3 savaičių. Kokia aplinka ir kuris prezidentas į ją ateis.
Jeigu prezidentė D.Grybauskaitė atėjo praktiškai į palankią politinę dirvą, kur visi nepopuliarūs sprendimai buvo priimti, pasirašyti Seimo pirmininko ir V.Adamkaus, tai dabar mes esame visiškoje nežinomybėje.
Jeigu laimi tas, tai mes išeinam, jeigu nelaimim, tai pasitraukiam.
Mes galime mesti kauliukus ir spėlioti, iškris tiek ar tiek – niekas nežino.
Dar iššoka Naglis Puteikis iš kanapių su visais savo pareiškimais.
Žinote, jeigu kadaise, praktiškai prieš daugiau nei 10 metų aiškina, kad mes buvome klounai, tai dabartiniai – nežinau.
– Jei kalbėtume apie D.Grybauskaitę, nebuvo griežto jos pareiškimo šiuo klausimu. Bet žinant jos santykį su valdančiaisiais, čia būtų labai gera proga pasisakyti.
– (L.Balsys) Turbūt nebemato prasmės kažką labai daug sakyti, nes akivaizdu, kad čia rinkimų karštinė, bandymas mobilizuoti valstiečių elektoratą.
Ir po rinkimų, kaip jie besibaigtų, tikrai taip turbūt nebus. Arba, jeigu bus, bus sumaištis, prie kurios prezidentė D.Grybauskaitė niekaip neprisidės. Galbūt dėl to ir yra tokia reakcija.
– Kalbant apie D.Grybauskaitės profesinę ateitį, ji ambicingas žmogus, buvo jos pasakymas, kad neturiu ką pasakoti apie asmeninį gyvenimą, nes jo nebuvo. Jūsų manymu, ji taip ir pasitrauks nuo vidinės Lietuvos?
– (L.Balsys) Turbūt kiekvienas žmogus turi asmeninį gyvenimą, kiek apie jį nori kalbėti, kiek apie jį reikia kalbėti. Manau, kad stengsis nepasitraukti, tačiau tikrai negaliu prognozuoti, kuo galėtų tapti, kur galėtų būti.
Būtų prognozuojama europinė karjera – galbūt, nežinau. Kol kas kažkokių ženklų, kurie ateitų iš Europos, kad jai būtų kažkas siūlyta, aš negirdžiu.
Tai nereiškia, kad nėra. Dabar Europos rinkimai, keisis visa institucijų vadovybė – proga būtų gal ir gera, bet manau, tie signalai būtų atėję.
Jeigu tie signalai būtų buvę, prezidentė juos tikrai būtų sumaniai viešųjų ryšių tikslais paskleidusi ir paleidusi. Kol kas to nėra.
– Ar ji negalėtų būti viena iš judėjimo ar kažkokios politinės organizacijos lyderių, dalyvauti Seimo rinkimuose?
– (A.Valinskas) Galimas variantas. Net pavadinimas – „Už saugią Lietuvą“, tas ženklelis, viskas.
– (L.Balsys) Bet kas jungtųsi. Dabar naują partiją sukurti labai sunku. Netgi populiariai visuomenėje asmenybei kaip D.Grybauskaitė.
Bet suburti partiją, žmones, kurie yra partijose, jau gerokai pasidalinę, jie tik migruoja iš vienos į kitą.
Sunku pasakyti, kokią jėgą ji galėtų paimti. Liberalus – akivaizdu, kad ji pati to turbūt nedarytų dėl liberalų reputacijos.
Naujų jėgų neatsirado, tai suburti iš niekur žmones, kurie už miškus ar už gamtą – tikrai turbūt ne.
– (A.Valinskas) Prezidentė, prie visos pagarbos jai, su jos trūkumais ir privalumais, ji neturi visuomenėje telkiančio prado kaip prezidentas V.Adamkus.
Tai yra asmeninių savybių rinkinys. Šioje vietoje jos laukia pakankamai didelis ir nemalonus smūgis, kai tie, kurie dabar ją gerbia, bet jos nemyli.
Kai visi išlįs, dar čia bus visokių dalykų. Tuomet ji supras, kad ne visą laiką esi taip gerbiamas, kaip įsivaizduoji, kad turi būti.
Čia bus didžiausias jai, kaip moteriai, žmogui, smūgis, nes ji neturės tokios įtakos, kokias įtakas turėjo visuomenės nuomonei baigęs savo kadenciją V.Adamkus. Deja, bet taip.
– (L.Balsys) Gali atsitikti toks variantas, kad po to, kai 10 metų tu visus valdai, skaldai, visaip įtakoji, intrigas mezgi, o ji intrigų meistrė, paskui, kai staiga nueini, pasirodys, kad visi lengviau atsibus, kad intrigos baigėsi, bet niekas nepuls nei bendražygiais būti, nei jungtis į kažkokią jėgą.
– Dar neaišku, kad ateis į jos vietą. Jei žiūrėtume į kandidatuojančius asmenis, įsivaizduojate, kas galėtų tęsti jos politiką ar būti panašaus tipažo?
– (L.Balsys) O kokia jos politiką?
– Jūs pats pasakėte – „skaldyk ir valdyk“.
– (L.Balsys) Čia yra principas. Čia ir yra esminis trūkumas to dešimtmečio, kad nebuvo aiškios vizijos, tai kur link mes einame.
Mes ramiai, niekur neprapuolėme, Europos Sąjungoje esame, Europos diena šiandien, galim vienas kitus pasveikinti, 15 metų, ekonomika auga, viskas gerai – visa tai vyko prezidentei D.Grybauskaitei būnant valdžioje.
Bet ar čia jos nuopelnas – manau, kad ne. Čia greičiau Europos, mūsų įstatymų nuopelnas, Europos Sąjungos pinigų, kurie veikia ekonomiką, kad mašina suktųsi.
Čia tikrai nėra tas jos nuopelnas, kur galima sakyti, kad buvo politika ir jos tęstinumas.
– Kokį palikimą gauna naujasis prezidentas?
– (A.Valinskas) Jis gauna žmonių sąmonėje labai aukštai ir kartais pervertintą prezidento institucijos autoritetą. Čia yra vienas, mes jį rinkom, o ten 141 Ali Baba ir visi plėšikai.
Prezidentė prie Seimo institucijos žeminimo visa 10 metų laikotarpį nuosekliai ir ėjo. Geriausia būti vienai, kuri viską sprendžia.
Deja, pas mus taip nėra valstybėje. Didžioji dalis politikų, ar valstiečiai, ar socdemų abidvi pusės, liberalai, konservatoriai – jie galvoja vienintelį dalyką: blogiau nebus.
Atsidūsta, viskas, šitą praėjom, žiūrim, ką darom. Ir iš to nežinojimo, ką daryti, ir yra tokie pareiškimai kaip R.Karbauskio: jeigu ne mes, tada jūs patys.
Dabar konservatoriai svarsto: aha, eisim, gal neisim, o jeigu neisim, ką darom. Tokia sumaištis ir iš to nežinojimo, nes šiek tiek lengviau atsipūtė.
– (L.Balsys) Nemanau, kad yra labai didelė sumaištis, taip tik atrodo šiandien. Manau, kad naujasis prezidentas, kuris ateis, iš esmės paveldės švarų lapą.
Didelių krizių nėra, nei didelės ekonominės krizės, kažkokių grėsmių akivaizdžių, prieš kurias reiktų reaguoti, nei finansinės, nieko.
Tikėkimės ir nebus. Naujasis prezidentas atėjęs galės daryti ką nori.
Jeigu norės, galės telkti. Manau, tas pats R.Karbauskis, jeigu ir ne Saulius Skvernelis bus prezidentu, eis ir kalbėsis, pamirš ambicijas ir t.t., jeigu prezidentas bus nusiteikęs kalbėtis.
Kol kas visi sako, kad bus nusiteikę kalbėtis, tai manau, kad baltas lapas, pasibaigus intrigų ir valdymo epochai, atsiranda galimybė elgtis visaip.
Nors manau, galbūt prezidentė D.Grybauskaitė ir nepalieka labai blogo įdirbio, nes ji tikrai yra europietė, jeigu kalbame apie kokius nors jos įsitikinimus.
Jos visi vetavimai ar siūlymai, ji tikrai žiūri, kad europiniai įstatymai eitų ir praeitų per įstatymų leidybos mašiną ir sėkmingai.
Visada balsuoju ir balsavau palaikydamas tokią jos politiką ir manau, kad tai buvo gerai. Jeigu kitas prezidentas tęstų europinę liniją, tikrai būtų verta, ką tęsti. Tai svarbus dalykas.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
