„Užmirštama, kad kai rinkėjai balsavo už Seimą, valdančiąją, jie neprisiėmė įsipareigojimo balsuoti už tų valdančiųjų siūlomą kandidatūrą į prezidentus“, – sako konstitucinės teisės ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir V.Sinkevičiaus bei politikos apžvalgininko Tado Ignatavičiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Profesoriau, žvelgiant į dabartinę situaciją, pakalbėkime, ką gali ir ko negali politikas. Konstitucija nedraudžia politikui manipuliuoti, naudoti įvairiausias taktikas, būti nesąžiningu. Bet Konstitucija nėra tik tezių rinkinys, kalba yra ir apie moralines vertybes. Kiek politikas gali sau leisti?
V.Sinkevičius: Yra politiko elgesio kodeksas, kur labai daug yra gražių imperatyvų ir reikalavimų nustatyta, bet prisiminkime Seimo nario priesaiką. Prisiekiu sąžiningai tarnauti demokratijai, nepriklausomybę saugoti, Lietuvos žmonių gerovę.
Tai ką reiškia sąžiningai tarnauti – vykdyti savo pareigas atsakingai, sakyti tiesą ir nesielgti taip, kad vieną galvoju, kitą sakau, trečią darau. Manipuliavimas žmonių, rinkėjų jausmais tokiais svarbiais momentais, kai vyksta rinkimai ar referendumai – draudimo tiesioginio ir negali nustatyti.
Viskas priklauso nuo asmens, kokių jis pažiūrų, kaip jis supranta, kas yra moralė ir padorumas. Moralės ir padorumo kartelė, bent šitame etape, nėra labai aukšta.
– Bet rinkėjas suteikia mandatą konkrečiam politikui ar partijai visai kadencijai. Jo lūkesčiai yra neįgyvendinami, jeigu politikas sako: aš išeisiu, nebaigsiu kadencijos dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
V.Sinkevičius: Mūsų rinkėjas yra truputį keistokas. Jis išrenka arba labai neatsakingai išrenka žmones, kurie nepasiruošę valdžiai, nesupranta, ką su ja daryti, neskaito Konstitucijos, Konstitucinio Teismo nutarimų, paskui stebisi, kodėl jie tokie yra.
Bet jei pažvelgsime į Seimą, dar prieš porą šimtų metų buvo pasakyta, kad tauta parlamente mato savo veidrodį, savo atspindį. Jeigu rinksime atsakingai, nebus tokių klausimų, kodėl tokie politikai, Seimo nariai, nekils idėjų mažinti Seimą, nes jis blogas.
Ką mes išrinkome, tą mes ir turime. Bet jei kalbame apie lūkesčius, be abejo – rinkėjas patiki programa, kad bus priimti sprendimai, kurie pagerins jo socialinę ar kažkokią būseną. Jis tikisi geresnės, šviesesnės Lietuvos ir staiga tie, kurie turi valdžią, pasako: ne, mes traukiamės iš valdžios.
Tai yra nesuprantamas dalykas. Svarbiausia, kad ryšio tarp Seimo rinkimų ir prezidento rinkimų nėra jokio. Seimo funkcijos yra visiškai kitos, jis turi leisti įstatymus, prezidento funkcijos visiškai kitos.
Ir dabar susieti, kad jeigu nelaimėsime prezidento rinkimų, mes trauksimės, tikslas visų pareiškimų yra visai kitoks – ne noras trauktis iš valdžios, bet mobilizuoti savo elektoratą ir daugiau čia nieko nėra.
– Pone Ignatavičiau, vieni sako, kad tai yra blefas, kiti sako, kad kapituliacija ir R.Karbauskis turi kažkokius visuomenės nuomonės apklausų duomenis, kurie rodo, kad Saulius Skvernelis gali nepatekti į antrą turą. Kokios jūsų įžvalgos?
T.Ignatavičius: Visko čia ko gero yra, visa puokštė, visas paminėtas priežastis galima įvardinti. Pratęsiant profesoriaus mintis, šią situaciją vertinant iš konstitucinės pusės, noriu pasakyti, kad tas pats politikas pirmiausia yra žmogus.
Konstitucija jam garantuoja laisves ir teises. Tas pats R.Karbauskis – jeigu jis mato, kad nebegali dirbti toliau, valdyti valstybės, jo partija jo neklauso, pavargo, taigi negali žmogaus priversti jėga, prievarta išbūti iki kadencijos pabaigos.
Jeigu žmogus nebegali, nebenori, reikia suteikti šansą jam pasitraukti. Rimtai kalbant, diskusija, kuri vyksta šiandien, padiktuota to, kad už kelių dienų rinkimai, įtampa didžiulė ir ko čia neprišnekėsi ir nepridarysi.
Mano galva, tokia diskusija galėjo vykti praėjusių metų rudenį, kai vyko svarstymai kandidatuos premjeras S.Skvernelis į prezidentus ar ne. Tada ir pats klausiau įvairių politikų, ar nesėkmės atveju S.Skvernelis, jeigu dalyvaus ir pralaimės, neturėtų trauktis iš premjero pozicijų.
Tuomet bent jau R.Karbauskis kategoriškai, aiškiai pasakė, kad jokiu būdu, premjeras labai gerai eina pareigas ir jeigu pralaimėtų rinkimuose, būtų toliau siūlomas į tas pareigas. Tarsi pasakė viską, kaip kirviu nukirto.
Dabar jis kalba kitaip. Viskas suprantama, kodėl jis taip kalba, bet politinė kultūra, politinė logika tarsi sakytų, kad taip R.Karbauskis turėtų kalbėti po rinkimų, kai matysime aiškų rezultatą.
Tarkime, S.Skvernelis pralaimėjo rinkimus, nepateko į antrą turą arba po Europos Parlamento rinkimų, kuriuose nepasisekė Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ir tada natūralu, tikėtumeisi partijos lyderio politinės atsakomybės.
Išeina R.Karbauskis ir sako: štai, rinkėjai parodė nepasitikėjimą mūsų partija, mūsų iškeltu kandidatu ir aš traukiuosi ir partijos pirmininkų. Tai būtų politiškai logiška ir politinės kultūros rėmuose, bet šiandien ieškom logikos ir racionalaus paaiškinimo, kur logiką sunku rasti.
Čia tas pats logikos ieškoti kaip adatos šieno kupetoje. Mes šiandien užsiciklinome, žiūrėdami į artimiausią perspektyvą, prezidento rinkimus, bet greičiausiai R.Karbauskis yra ne tik šaškininkas, bet tampa ir lošėju, kaip koks Antanas Guoga. Jis lošia, matyt, toliau, žiūri į perspektyvą, 2020 m. Seimo rinkimus ir kaip gali dabar vykstantys dalykai modeliuotis toliau.
– Jūs nesiejate to dalyko su referendumu dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, profesoriau? Žmonės mato, kas vyksta, gali galvoti, kad betvarkė Seime, tai reikia eiti ir juos sumažinti. Jeigu bus sumažintas skaičius, per pirmalaikius ar 2020 m. Seimo rinkimus valstiečiams daugiau šansų ten pakliūti?
V.Sinkevičius: Manau, kad nėra atsitiktiniai šie pareiškimai, kad mes trauksimės ir panašiai. Nėra atsitiktiniai emociniai pareiškimai. Tai yra gerai apgalvota strategija ir ji nukreipta siekiant kelių tikslų. Pirma, pritraukti savo rinkėjus, kad jie ateitų balsuoti.
T.Ignatavičius: Dabar, šiuose rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose. O toliau bus modeliuojama pagal situaciją, kokie bus rezultatai.
V.Sinkevičius: Be abejo. Dabar kaip bus modeliuojama toliau. Iš esmės valstybėse, kurios turi aukštesnę politinę kultūrą, paprastai partija nesitraukia iš valdžios, daugumos – traukiasi partijos lyderis.
Pralaimėjai rinkimus, partijos lyderis atsistatydina, padėkoja savo rinkėjams, sako, kad yra geresnių žmonių, jie vadovaus ir visa kita. Įsivaizduokite, kaip galima pasitraukti iš valdančiosios daugumos. Kalbama: pirmalaikiai Seimo rinkimai.
Norint juos paskelbti, reikia 3/5 balsų – 85 balsų. Manyti, kad Seimas surinks tiek balsų, yra nerealu. Žmonės atėjo iš menkai apmokamų darbų, prastų pareigų, dabar pajuto savo galią, privilegijas, įtakingumą ir staiga balsuos, kad sutrumpinti savo kadenciją pusantrų metų – nesurinks balsų.
Kalbėti, kad prezidentė paleis Seimą irgi nėra jokios racijos. Yra Konstitucijoje numatyti atvejai, kada prezidentė gali pasiūlyti surengti pirmalaikius rinkimus. Bet yra ir atsvara, tada naujai išrinktas Seimas, 3/5 balsų per 30 dienų gali paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.
Tai prezidentas, ką tik išrinktas, aišku, nerizikuos. Mes turime vieną kelią rengti pirmalaikiu rinkimus – jeigu valdančioji dauguma pradės destrukciją. Kitaip tariant, blokuoja visus įstatymus, nelanko posėdžių.
– O jų atsitraukimas nuo valdžios – ne destrukcija?
V.Sinkevičius: Pasitraukimas nuo valdžios yra muilo burbulas. Niekos nuo tos valdžios nesitrauks. Pagaliau, kas įvyksta blogo, jeigu viena politinė jėga, kuri turi galimybę veikti, staiga traukiasi iš valdžios ir užleidžia vietą kitai politinei jėgai, kuri funkcionuos, veiks Seimas, bus priiminėjami įstatymai.
Koks įdomus yra ryšys – mes trauksimės todėl, kad su tuo prezidentu, jeigu jis nebus mūsų remiamas, negalėsime dirbti.
T.Ignatavičius: Bet ponas Karbauskis jau pakeitė plokštelę. Jeigu anksčiau sakė, kad jeigu S.Skvernelis nelaimės rinkimų, bus kitas prezidentas, tokiu atveju jis nemato galimybės dirbti su naujuoju prezidentu.
Dabar jis sako, kad jeigu ponas Skvernelis nepateks į antrą turą – bet nepatekęs į antrą turą jis netaps viceprezidentu.
V.Sinkevičius: Vis tiek yra prielaida kokia. Kitas prezidentas, o ne jų remiamas prezidentas, veiks prieš visuomenės poreikius, valstybės interesus ir panašiai.
Palaukite, bet juk gali puikiai sutarti ir ta dauguma, kuri yra, su naujai išrinktu prezidentu, nes tiek dauguma, tiek prezidentas, turi elgtis atsakingai – Konstitucijos įpareigoti taip elgtis.
T.Ignatavičius: Juolab kad ir dabartinis šalies vadovas valdančiajai daugumai, R.Karbauskiui ir S.Skverneliui, buvo tikrai ne Dievo dovana. Nebuvo lengva dirbti su Dalia Grybauskaite.
V.Sinkevičius: Bet kažkodėl daroma prielaida, kad mes priimsime įstatymus, o prezidentas juos vetuos. Gerai, prezidentas vetuos, bet jūs turite pakankamą daugumą įveikti veto ir viskas.
Prezidentas nerizikuos dažnai vetuoti, jeigu matys, kad dauguma juos lengvai atmeta. Prezumpcija visiškai neteisinga, ji turi būti tokia, kad mes turime valdžią, mes dirbsime, bus naujas prezidentas, mes gerbsime tautos valią ir su juo kartu sieksime Lietuvai reikalingų sprendimų.
Dabar prezumpcija yra kitokia, bet užmirštama, kad kai rinkėjai balsavo už Seimą, valdančiąją, jie neprisiėmė įsipareigojimo balsuoti už tų valdančiųjų siūlomą kandidatūrą į prezidentus.
Neprisiėmė įsipareigojimo balsuoti už kitus kandidatus.
T.Ignatavičius: Kita vertus, tai yra unikalus šansas. Pirmą kartą atsiveria galimybė, jeigu toliau ponas Karbauskis neblefuos po prezidento rinkimų, renkant prezidentą, perbraižyti iš esmės politinį šalies žemėlapį.
Tu gali išsirinkti naują Seimo pirmininką, premjerą, valdančiąją daugumą. R.Karbauskis rizikuoja. Jeigu tauta neišrenka S.Skvernelio prezidentu ir R.Karbauskis įgyvendina savo pažadą trauktis iš valdžios, ateina naujas premjeras, kartu su prezidentu, naujas Seimo pirmininkas.
Viktoras Pranckietis vakar pareiškė, kad jis vis tiek išliktų Seimo pirmininku.
– Akivaizdu, kad tarp Seimo pirmininko V.Pranckiečio ir R.Karbauskio nėra didelės simpatijos. Visokių yra kalbų, kad tik laiko klausimas ir po šių rinkimų Seimo pirmininkas gali būti keičiamas.
Profesoriau, ar gali valdančiosios partijos lyderis imti ir pakeisti Seimo pirmininką dėl to, kad jis nepasitiki juo?
V.Sinkevičius: Seime balsuojama. Kiek balsų yra, tas ir yra Seimo pirmininkas. Žiūrint, kokios čia pozicijos laikysis.
T.Ignatavičius: Turėtų įvykti nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūra ir ji visai įmanoma dėl to, kad po prezidento rinkimų Vyriausybė grąžins naujajam šalies vadovui įgaliojimus ir Seimas turės iš naujo tvirtinti visą Vyriausybę ir jos programą. Vyks balsavimas dėl programos.
V.Sinkevičius: Žiūrint, kas bus išrinktas prezidentu. Jeigu būtų išrinktas S.Skvernelis – taip. Bet jeigu būtų išrinktas kitas kandidatas, tai pagal Konstituciją yra truputį kitaip. Tą dieną, kai naujasis prezidentas prisieks, Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus.
Prezidentas priims įgaliojimus, paves eiti toliau pareigas ir ne vėliau kaip per 15 dienų turės pateikti Seimui ne bet kokią kandidatūrą, o tuo metu esančio premjero – tuo metu esančio S.Skvernelio kandidatūrą. Šiuo atveju prasideda keli „jeigu“.
Jeigu Seimas pritaria kandidatūrai, jeigu prezidentas paskiria premjerą, jeigu premjeras sudaro Vyriausybę, Vyriausybėje nepasikeičia daugiau kaip pusė ministrų ir prezidentas ją patvirtina, tai laikoma, kad Vyriausybė gavo iš naujo įgaliojimus veikti.
Šiuo atveju jokios naujos programos Seimui teikti nereikės.
T.Ignatavičius: Bet balsavimai vis tiek vyks. Atsiranda manevras valstiečių koalicijos partneriams, tarkime, Socialdemokratų darbo partijai išsireikalauti naujų postų, naujų pozicijų. Gali būti, kad tuo metu ir pravirs Seimo pirmininkas, kurį ponas Karbauskis išvadino savanaudžiu.
V.Sinkevičius: Jūs visiškai teisus kai sakote, kad Seimo pirmininką bet kada galima pakeisti. Jį galima pakeisti nors ir rytoj, nelaukiant jokių prezidento rinkimų, jeigu dauguma nutars.
Prezidento rinkimai patys nelemia nei pirmalaikių rinkimų, nei valdančiosios daugumos sugriuvimo, nei Seimo pirmininko pakeitimo. Viskas priklauso nuo Seimo sprendimo.
T.Ignatavičius: Jeigu dabar valstiečiai imtų daryti pakeitimus vadovybėje, tai neišeitų prieš rinkimus jiems į naudą. Jie, greičiausiai, visą atnaujinimą darys po prezidento rinkimų. Žada, kad atnaujins Vyriausybę, tai gali tuo pačiu atnaujinti ir Seimą.
– Dar viena unikali situacija susiformuotų po Seimo rinkimų, jeigu juos laimėtų S.Skvernelis. Iš esmės visa valdžia būtų vienose rankose.
V.Sinkevičius: Ir būtų blogai.
– Kas tokiu atveju valdančiąją daugumą kontroliuotų?
V.Sinkevičius: Yra garsusis Lordo Actono dėsnis – bet kokia valdžia veda į korupciją, o absoliuti valdžia veda į absoliučią korupciją. Mūsų Konstitucija grindžiama valdžių padalijimo principu.
Gali sutapti taip, kad ir prezidentas, ir valdančioji dauguma Seime yra tos pačios partijos atstovai. Aišku, atsvarų pusiausvyros lieka daug mažiau. Kodėl tas principas įtvirtintas – prezidentas gali pristabdyti Seimo daugumą, jeigu ji elgiasi neracionaliai.
Bet jeigu Seimo dauguma yra pakankamai didelė, prezidentas iš esmės galių neturi. Jis turi tik moralinį autoritetą, kitokį autoritetą, jis gali kreiptis į visuomenę, apeliuoti. Valdžios sutelkimas vienos partijos rankose nėra gėris.
Esu linkęs manyti, kad Lietuvai būtų daug geriau, jeigu kaip tik būtų išrinktas prezidentas ne tas, kurį remia valdančioji dauguma. Labai aiškiai sakau, kad turi būti atsvaros ir tai naudinga visuomenei. Visiems naudinga – ir teisėsaugai, ir kitiems.
Ką reiškia sukoncentruoti valdžią – vadinasi, viena politinė jėga, keli žmonės, 3-5 žmonės lems viską, kas bus generaliniu prokuroru, generaliniu policijos komisaru, kariuomenės vadu ir t.t. Jokių atsvarų nebus. Atsvaros turi būti.
T.Ignatavičius: Pritariu profesoriui dėl atsvarų, bet jeigu svarstome visokias galimybes, kas būtų, jeigu būtų, tai neatmeskime ir tos galimybės, kad ponas Skvernelis nėra valstiečių partijos atstovas, jis tik šios partijos remiamas.
Gali būti tokia situacija, kad gal jam jau sunku būti premjeru prie šitos valdančiosios daugumos, gal dėl to jis ir bėga, dalyvauja prezidento rinkimuose, kad tokiu būdu pabėgtų nuo valstiečių, R.Karbauskio atsiribotų ir gal tarp jų nebus santykiai, rožėmis kloti.
– Visa ši situacija S.Skverneliui padės ar pakenks?
T.Ignatavičius: Ir taip, ir ne. Viena vertus, R.Karbauskis mobilizuoja, suaktyvina rinkėjus.
– Bet neaišku, kiek suaktyvina kitų rinkėjų.
T.Ignatavičius: Taip. Suaktyvina ir mobilizuoja tuos rinkėjus, kurie balsavo už valstiečius per praėjusius Seimo rinkimus, beveik 280 tūkst., galbūt ir šiek tiek suaktyvina tuos, kurie nėra apsisprendę ir gal ne veltui siunčia tuos signalus – 400 eurų pensija, vaiko pinigai, panašūs dalykai iš karto buvo mesti vienu ypu.
Kita vertus, tokiais pareiškimais ponas Karbauskis mobilizuoja, telkia ir savo priešininkus, R.Karbauskio oponentus. Jie irgi mąstys apie tai, kad galbūt reikia kažkaip labiau pasistengti, kad ponas Skvernelis nelaimėtų prezidento rinkimų ir išsipildytų scenarijus, kurį mums nupiešė R.Karbauskis ir mes turime visiškai naują valdžią.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
