Sulaukė nemalonių klausimų
Pirmoji šia galimybe pasinaudojo I.Šimonytė, kuri paklausė S.Skvernelio, kodėl jis trečiadienį sugalvojo prašyti paramos rinkimuose iš Darbo partijos.
„Aš nesikreipiau paramos į partiją, aš dalyvavau diskusijoje apie regioninę politiką. Partija, neturinti kandidato šiuose rinkimuose, partija, kurią remia daugybė Lietuvos žmonių – jie nėra nei atstumtieji, nei antrarūšiai.
Man kiekvieno žmogaus parama yra labai svarbi, dėl to, jeigu tie žmonės, kurie balsuoja už Darbo partiją, neturėdami kandidato, palaikys mane, man tai yra labai svarbu ir kviečiu tą padaryti“, – sakė premjeras.
Pats S.Skvernelis klausimą uždavė G.Nausėdai. Jis teiravosi, kodėl šis taip emocingai sureagavo į prieš Velykas paskelbtus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reitingus, kuriuose pirmą kartą jį aplenkė I.Šimonytė ir ar po pirmojo rinkimų turo likęs trečias jis taip pat naktį norėtų skambinti tyrimų centro vadovui Vladui Gaidžiui papriekaištauti.
„Taip, tai buvo spontaniška reakcija ir aš jos turinio neatsisakau, tiesiog buvo pasirinkta ne ta diena. Sekmadienį jau bus kiti klausimai svarbūs ir reikės galvoti apie antrąjį turą, todėl vargu, ar ponui V.Gaidžiui reikės paskambinti“, – atsakė G.Nausėda.
Klausė ir apie R. Karbauskį, ir apie A. Kubilių
S.Skvernelis iš auditorijos sulaukė klausimo, ar valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis jo priimamiems sprendimams turi įtakos. Premjeras atsakė neigiamai.
„Aš esu savarankiškas, netampomas, nevaldomas politikas. Mes turime pragmatiškus, dalykiškus santykius, esame tos pačios frakcijos nariai, tos pačios politinės jėgos atstovai. Esame bendradarbiai, bet jokios įtakos nei galima buvo padaryti, nei bus galima“, – delfi.lt transliacijoje tikino jis.
Tuomet S.Skvernelis uždavė klausimą I.Šimonytei. Jis klausė, ar, jeigu taptų prezidente, premjeru ji skirtų konservatorių Andrių Kubilių, kurį I.Šimonytė neseniai įvardijo kaip geriausią šalies buvusį premjerą.
„Jūs puikiai žinote, kad reikia siūlyti tą žmogų premjeru, kurį remia parlamento dauguma. Aš manau, kad A.Kubilius padarė daug Lietuvai ir jo matyt tokia karma yra, kad visada tenka būti premjerui tokiais laikais, kai kiti pabėga į krūmus.
Nemanau, kad iš viso susiklostytų tokios aplinkybės, kad šitas klausimas turėtų būti svarstomas. Ačiū Andriui, jis daug padarė ir niekada nebandė pataikauti ar vertinti savo reitingus bei panašius dalykus, bet tikrai nemanau, kad toks klausimas apskritai galėtų būti sprendžiamas“, – į klausimą atsakė ji.
Kliuvo ir S. Jakeliūnui
Tuomet I.Šimonytė uždavė klausimą G.Nausėdai. jai buvo įdomi jo pozija dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno priekaištų Lietuvos bankui (LB).
„Aš atsiribosiu nuo to asmens asmeninių intesijų, kadangi jos kinta laike ir jos iki galo yra sunkiai išaiskinamos, galbūt ir jam pačiam yra kartais sunku išaiškinti savo elgesio viražus. Mes Lietuvoje turime atsiminti, kad centrinio banko nepriklausomybė yra jo sėkmingo veikimo alfa ir omega. (...)
Žiūrėti šiandien, kaip įtakingas BFK pirmininkas atvirai menkina centrinio banko instituciją, kvestionuoja jos nepriklausomybę ir organizuoja kitokio pobūdžio sumaištį, tai yra tiesiog kenkinas valstybės pamatams“, – delfi.lt transliacijoje pareiškė ekonomistas.
Klausė ir apie pensijas
Jis juokėsi, kad S.Jakeliūnas kartais yra geras pagalbininkas, nes, užduodamas klausimą I.Šimonytei, G.Nausėda perskaitė klausimą, kurį jai prieš kurį laiką buvo uždavęs pats BFK pirmininkas.
„Ar jaučiatės turinti moralinę teisę užimti šalies vadovo postą po to, kai jūsų darbo Vyriausybėje metu „Sodra“ buvo priversta mokėti aštuonis procentus siekiančias palūkanas Finansų ministerijai, taip pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str., o taip pat reikšmingai sumažinant senatvės pensininkų galimybės gauti didesnes pensijas? – klausimą pacitavo G.Nausėda.
I.Šimonytė atrėžė, kad lengva kalbėti tiems, kuriems nereikėjo užtikrinti, kad pensijos apskritai būtų išmokamos krizės aplinkybėmis.
„Aš primenu, kad 2009 metais kas trečias išmokėtas pensijos litas buvo skolintas. 2010 metais – kas ketvirtas, o toliau truputėlį mažiau. Niekas taip nenuskriaudė pensininkų, kaip nepamatuoti populistiniai sprendimai 2007-2008 metais, kai iš esmės dėl rinkiminių sumetimų pensijos buvo padidintos ir tas padidinimas buvo nepadengtas jokiais finansavimo šaltiniais. Bijau, kad šie klausimai yra ne man“, – aiškino ji.
Parlamentarė pasinaudojo proga krizės tema užduoti klausimą ir G.Nausėdai. Ji citavo ekonomisto anksčiau išsakytas mintis, kad politikai per krizę esą neparodė solidarumo ir nesusimažino savo atlyginimų. Anot jos, tai netiesa, nes vien ministro pirmininko atlyginimas buvo sumažintas trečdaliu, taip pat ir ministrų. Atitinkamai mažėjo ir Seimo narių atlyginimai.
I.Šimonytė paklausė, kaip pats G.Nausėda vertina bankininkų solidarumą per krizę. „Tai lygiai taip pat – atlyginimai buvo sumažinti. Mano atlyginimas buvo sumažintas ir neatstatytas iki pat mano darbo banke pabaigos. (...) Tiems banko darbuotojams, kurie turėjo mažesnius atlyginimus, jie mažėjo mažiau, nei tiems, kurie uždirbo daugiau. Solidarumas buvo. Be abejo, buvo daug kitų nepopuliarių sprendimų“, – atsakė kandidatas.
Patvirtino: trauktųsi į opoziciją
G.Nausėda uždavė klausimą ir S.Skverneliui. Jis teiravosi, kaip šis reaguoja į R.Karbauskio kalbas apie traukimąsi į opoziciją, jeigu jis nepatektų į antrąjį prezidento rinkimų turą ir ar jis nemano, kad tai yra nepagarba rinkėjui, kuris Seimo rinkimuose balsavo už valstiečius.
S.Skvernelis atšovė, kad kiekvieni rinkimai yra valdančiųjų darbų įvertinimas. Anot jo, praėjo jau 2,5 metų, kai valstiečiai valdžioje, todėl pats metas pasitikrinti, kaip rinkėjai vertina jų nuveiktus darbus.
„Aš galiu pakartoti, ką aš laikau rinkimų nesėkme – tai iš tiesų būtų nepatekimas į antrąjį turą. Tai būtų pirmiausia mano, kaip politiko ir ministro pirmininko apsisprendimas, yra partijos ir valdančios daugumos lyderio siūlymai tokie.
Aš manau, kad tokiu atveju būtų sveika naujam šalies vadovui imtis lyderystės ir spręsti naujos daugumos formavimo klausimą, kuri turėtų pasitikėjimą“, – sakė S.Skvernelis.
