Tačiau pretendentų kultūros ir švietimo politikos vizijas nustelbė Naglio Puteikio ir A.Juozaičio pasisakymai bei pasiaiškinimai, o Valdemaras Tomaševskis Baltarusijos kultūros politiką pateikė kaip pavyzdį, kuriuo vertėtų sekti.
N.Puteikio retorikoje – dėmesys A.Juozaičiui
Atsakinėdamas į klausimą, ar viešųjų pinigų skyrimas yra investicija, N.Puteikis savo atsakymą skyrė paaiškinimui, kodėl A.Juozaitis nedalyvavo 2 debatų laidose. Pasak N.Puteikio, A.Juozaičio nedalyvavimas dėl nacionalionio transliuotojo paskleistos šį kandidatą apšmeižusios informacijos buvo didesnis praradimas ne A.Juozaičiui, o kitiems kandidatams.
Laidos pradžioje N.Puteikis taip pat priminė, kad Sąjūdžio laikais tapo paveldosaugininku ir išreiškė padėką A.Juozaičiui už galimybę dėl kultūros paveldo išsaugojimo kartu rašyti laiškus atsakingoms institucijoms.
Primename, kad balandžio pabaigoje LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A.Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš prezidento posto siekiančių kandidatų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – nacionalinio transliuotojo korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.
N.Puteikio kritikos sulaukė ir debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis.
„Jūs nesate mokyklos direktorius, mes nesame mokiniai“, – taip E.Jakilaičio vedimo stilių komentavo N.Puteikis.
Kultūra – visas gyvenimas
Pristatydami savo asmeninį santykį su kultūra, kandidatai akcentavo kultūros svarbą savo gyvenime.
„Kultūrai skiriu visą savo gyvenimą, mokiausi ir studijavau Kauno medicinos institute medicinos kutlūrą, Vilniaus universitete istorijos kultūrą“, – teigė Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Kultūra yra mano savastis. Už tai esu dėkingas savo tėvams ir seneliams“, – tikino Mindaugas Puidokas.
A.Juozaičiui „kultūra yra mus kelianti jėga“. O Ingridai Šimonytei – „tai tam tikras tapatybės dalykas, kiekvieno mūsų kasdienybės dalis“.
Kalbėdamas apie savo santykį su kultūra, Gitanas Nausėda akcentavo ryšį su knyga. „Kas man galėjo nutikti geriausia, buvo laikas, kuomet aš atradau knygą ir tos knygos pagalba galėjau užpildyti tas spragas, kurių buvo labai daug“, – tiesioginio eterio metu sakė G.Nausėda.
G.Nausėda ir S.Skvernelis kvietė vienas kitą atsiprašyti žmonių
Atsakinėdamas į E.Jakilaičio klausimus apie kultūros politiką, ekonomistas G.Nausėda pabrėžė, kad kultūros finansavimas dažnai yra nepakankamas ir paprašė kultūros darbuotojų atleisti už tai valstybei.
„Aš prašau, atleiskite šiai valstybei, kad jums tenka kartais būti vieniems mūšio lauke ir stengtis pasiekti tai, ką pasiekiate neturint pakankamai paramos iš valstybės“, – sakė G.Nausėda.
Į tokį pareiškimą aštriai reagavo premjeras Saulius Skvernelis.
„Aš noriu sureaguoti į mielo Gitano atsiprašymą valstybės vardu. Gal nereiktų atsiprašinėti valstybės vardu, kuriai nelabai daug ką ir dirbote. Matyt, būtų tikslinga atsiprašyti už komercinių bankų veiklą“, – sakė S.Skvernelis.
G.Nausėda atsakė, kad atsiprašyti reikėtų pačiam S.Skverneliui.
„Aš neturiu dėl ko atsiprašinėti, nes, skirtingai nuo pono premjero, kuris yra dabartinis banko akcininkas, aš esu buvęs banko darbuotojas. <..> Kalbant apie poną premjerą, jums tikrai bus už ką atsiprašinėti po šių rinkimų, jei jie jums susiklostys nesėkmingai. Jūs pridalinote tiek pažadų, kurių nesugebėsite įgyvendinti, nes mūsų finansiniai ištekliai iš finansinio pertekliaus greitai taps finansiniu deficitu“, – replikavo G.Nausėda.
Pinigai kultūrai – būtini
Visi kandidatai be išimties sutiko, kad investicijos į kultūrą ir šių investicijų didinimas yra tiesiog būtinas. Panašias nuostatas kandidatai atskleidė ir paklausti, į ką investuojama, skiriant pinigus kultūros sričiai.
„Viešų pinigų skyrimas kultūrai, švietimui, sveikatai – tai kaip investicija į žmogiškąjį kapitalą, į jų žinias, į aukštus moralinius standartus. Tai investicijos, kurios jokiu būdu negali būti įtraukiamos į valstybės skolas. Tai investicijos kurios sukuria visą ekonominį gėrį“, – teigė V.P.Andriukaitis.
„Kadangi kultūros politika apima ne vien menus, teatrą, kiną, ji apima paveldą ir medijas, tai yra labai labai plati sritis. Bendrausiu požiūriu, tai yra investicija į laisvą kūrybišką žodį, žmogų“, – nurodė I.Šimonytė.
Anot M.Puidoko, investicija į kultūrą yra „investicija į valstybės ir tautos išlikimą“.
Pasak premjero S.Skvernelio, „visi viešieji pinigai yra investicija. Investicija į mūsų žmogų, identitetą, praeitį, istoriją, į kritiškai mąstančią visuomenę, į atsparumą propagandai“.
„Kultūros eksportas – šiandien mes nemokame pristatyti savo kultūros pasauliui. Mes daug deklaruojame, bet labai mažai padarome“, – esamą kultūros būklę apibrėžė G.Nausėda.
Kalbėdamas apie kultūros politikos finansavimą, V.Mazuronis tvirtino, kad „kultūros išlaidas turi skirti valstybė ir čia nėra ką diskutuoti. Man gaila, kad kultūros biudžetas sudaromas principu, kas liko“.
G.Nausėda ir I.Šimonytė akcentavo mecenatystės svarbą kultūros sferos finansavimo procesuose. Tuo tarpu S.Skvernelis džiaugėsi dabartinės Vyriausybės pasiekimais kultūros finansavimo srityje.
„Tai man atrodo, kad čia yra tokia bendra kultūros problema, kad į pakankamai nuosaikų pyrago gabaliuką pretenduoja labai daug, labai skirtingų veiklų ir skirtingų finansavimo modelių. Dalis išlaidų yra finansuojama per kultūros tarybą, dalis išlaidų finansuojama tiesiogiai. Institucijos taip pat yra priverstos ieškotis lėšų ir savarankiškai, kas nėra iš principo blogai. Nes manau, kad viena mūsų problemų visuomenėje yra ta, kad mecenavimo tradicijų susiklosčiusių mes dar neturime ir turėtumėm apie tai rimčiau diskutuoti, nes daugelis pasaulyje puikiai žinomų kultūros įstaigų, be kita ko, pasikliauja taip pat ir mecenatų parama“, – pabrėžė I Šimonytė.
G.Nausėda, akcentuodamas mecenatystę, pabrėžė, jog būtina susirūpinti ir kūrėjų padėtimi.
„Žinoma, nacionalinės kultūros įstaigos privalo gauti daugiau biudžetinio finansavimo. Tačiau kodėl mes nustojome finansuoti nacionalinį kūrėją. Nacionalinis kūrėjas šiandien, deja, turi labai nepalankias sąlygas savo veiklai. Kažkada buvo sunaikintos autorinės sutartys, neva po jomis pasislėps valytojai ir visi kiti. Kultūros kūrėjo statusas šiandien leidžia gauti 2 procentus GPM'o permokos, tai kodėl mes negalėtume ir autorines sutartis atkurti taip, kad kūrėjai galėtų kurti“, – pabrėžė G. Nausėda.
Atsakinėdamas į klausimą apie kultūros finansavimą, V.Tomaševskis paminėjo Baltarusijos ir Minsko pavyzdį, kuris, pasak kandidato, galėtų būti sektinas pavyzdys Lietuvai. Jis taip pat klausė, „kodėl mūsų skandinaviški bankai negalėtų užsiimti mecenatystės sponsoriavimu“.
Švietimo politikos klausimu – kritika vykdomai reformai
Paklaustas, kaip supranta akademinės kokybės sąvoką ir kokiais būdais siūlytų didinti akademinę kokybę, S.Skvernelis vardijo jo vadovaujamos Vyriausybės pasiekimus. Šią poziciją palaikė ir V.Tomaševskis, teigęs, kad „aukštojo mokslo reforma vyksta gana sklandžiai“. Tačiau pripažino, kad „kartais mes pinigus išleidžiame neteisingai“.
Kiti kandidatai negailėjo kritikos žodžių Vyriausybės inicijuotai ir šiuo metu vykdomai aukštojo mokslo reformai.
„Jei kalbame apie aukštojo mokslo reformą ir tai, kas padaryta, manau, tai, kas dabar padaryta, rezultatų neduos, nes lovų perstumdymas rezultatų neduoda“, – savo požiūrį išdėstė V.Mazuronis.
G.Nausėda tikino, kad „mes neturime aukštųjų mokyklų jungimo koncepcijos“. O A.Juozaitis akcentavo, kad „svarbiausia nesunaikinti regioninių universitetų“.
S.Skvernelis siektų mokyklos be korepetitoriaus, V.Tomaševskis – dėmesio nemotyvuotiems mokiniams
Kaip suprantate bendrojo ugdymo kokybę – tokį klausimą kandidatams uždavė E.Jakilaitis.
„Aš suprantu ne taip, kaip supranta reitingų įmonės. <..> Mes neatkreipiame dėmesio į nemotyvuotus mokinius. Žymiai sunkiau išmokyti nemotyvuotą mokinį. Atsakyme mes turime žiūrėti visumą. <..> Reikia visus kriterijus įvertinti, reikia nepamiršti apie mažas mokyklėles kaimuose, nemotyvuotus mokinius“, – sakė V.Tomaševskis.
M.Puidokas teigė, jog „mokykla privalo siekti, kad kiekvienas moksleivis privalo gauti tolygiai kokybišką išsilavinimą. Deja, Lietuvoje kol kas to neturime. <..> Yra perkrautas ugdymo programų turinys“.
„Reitingai, kurie yra skelbiami, neatspindi realios situacijos. Pirmiausias dalykas, yra vienodo išsilavinimo gavimas, nepriklausomai nuo regiono. Svarbus rodiklis – skirtumų tarp mokyklų panaikinimas. <..> Toliau, mokykla skirta ir tam, kad būtų išugdyta asmenybė. <..> Pagrindinis dalykas – mokykla be korepetitoriaus“, – savo poziciją išdėstė S.Skvernelis.
A.Juozaitis, atsakinėdamas į šį klausimą, prisiminė Sąjūdžio laikus.
„Be mokyklos mes nebūtume net Sąjūdžio įgyvendinę. O ten buvo Smetoniški mokytojai, sistemos pagrindai, ko reikalauti iš mokinio, buvo. Visko reikia ir dabar to paties. <..> moksleivis, išeinantis iš mokyklos, pirmiausia turi žinoti, kad jo reikia čia. <..> Nereikia užsidaryti, bet globalios jėgos mokykloje turi būti įcentruotos į vietą“, – tvirtino A.Juozaitis.
Tiesioginė debatų transliacija baigėsi kiek neįprastai. Laidos pabaigoje N.Puteikis, išreiškęs palankumą A.Juozaičiui, savo 20 sekundžių atidavė S.Skverneliui.
Skambiai pasisakė ir V.Mazuronis, teigęs, kad viešojoje erdvėje jau eskaluojami prezidento rinkimų nugalėtojai, už kuriuos ir reikia balsuoti.
„Užkniso ir tie jų protegavimai, ir tie jų peršami kandidatai. Sulaužykime jų planus, balsuokite už mane“, – debatų pabaigoje kvietė V.Mazuronis.
