Valstiečių kandidatas į prezidentus premjeras 48-erių Saulius Skvernelis nesugebėjo iškopti į antrąjį rinkimų turą, praleidęs į priekį pirmąja tapusią opozicinių konservatorių atstovę 44-erių Ingridą Šimonytę ir jai į pakaušį kvėpuoti likusį 54-erių Gitaną Nausėdą.
Dar prieš paaiškėjant šiems premjerą pravirkdžiusiems rezultatams S.Skvernelis nukirto tarsi kirviu – Vyriausybės vadovo poste jo nebus.
Netgi susidarė įspūdis, jog būsimų I.Šimonytės ir G.Nausėdos rungtynių intrigą pradėjo gožti S.Skvernelio ir valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio viešas santykių aiškinimasis bei nežinomybė dėl ateities.
Mat R.Karbauskis, iki šiol skelbęs, jog S.Skverneliui pralaimėjus pirmajame ture valstiečiai iškart urmu pasitrauks iš valdžios, pirmadienio paryčiais jau ėmė prašyti premjero likti.
Tačiau premjerui vis viena atsisakius, nežinioje pakibo ir valstiečiai, ir visa valstybė, ėmusi riedėti į bevaldystę, o galbūt į pirmalaikius Seimo rinkimus.
Kam iš antrojo prezidento rinkimų turo dalyvių iškart po inauguracijos liepą gali tekti nusimesti šventinius apdarus ir tvarkytis su šia koše?
Dešiniųjų viltys didėja
Kokios priežastys galėtų nulemti nedidelį politinį stebuklą – I.Šimonytės pergalę ir antrajame prezidento rinkimų ture?
Pirmiausia – maksimalus jos rinkėjų susitelkimas ir aktyvumas, kartu pasitelkiant visus įmanomus rezervus. Be to, G.Nausėdos rėmėjų pakrikimas.
I.Šimonytės gerbėjai po jos tarpinės pergalės maksimaliai įkaitinti. Ko gero, šios energijos ir užsidegimo dviem savaitėms iki antrojo turo tikrai užteks.
Rinkėjų mobilizacija yra labai svarbu dar ir dėl to, kad antrajame prezidento rinkimų ture aktyvumas turėtų būti mažesnis nei pirmajame, nepaisant to, jog kartu vyks ir Europos Parlamento rinkimai.
Vilčių konservatorių kandidatei teikia ir didieji miestai, pirmiausia Vilnius ir Kaunas. Pastarajame ji laimėjo net nepaisant tenykščio populiariojo mero Visvaldo Matijošaičio paramos S.Skverneliui.
Dar vienas labai svarbus ir galbūt net lemiamas aspektas – I.Šimonytei didelės dalies rinkėjų akyse pavyko atsikratyti ne tik konservatorių, bet ir apskritai partinės kandidatės šleifo.
Atrodo, tie rinkėjai į I.Šimonytę žvelgė pirmiausia kaip į „nepartinę specialistę“, o oficialus konservatorių kandidatės statusas jiems buvo mažiau svarbus ar net visiškai nesvarbus.
Regis, tai puikiai suvokia ir pati I.Šimonytė. Pavyzdžiui, jos rinkimų štabe pirmojo turo naktį konservatorių reikėjo gerokai palūkėti, o palūkėjus paieškoti su didinamuoju stiklu.
Pirmosiose eilėse, triukšmavusiose prieš fotobjektyvus ir televizijos kameras, visiškai dominavo ne pirmieji dešiniųjų veidai, o su partija tiesiogiai nesiejamas jaunimas.
Kas prisišauks daugiau?
Tačiau konservatorių bei dalies liberalų paremtais balsais gautos paramos I.Šimonytei antrajame ture nepakaks – reikės visomis išgalėmis siekti, kad paremtų ir už G.Nausėdą, ir už S.Skvernelį, ir kitus kandidatus balsavę piliečiai.
Dalies šių rinkėjų paramos Seimo narė pagrįstai gali tikėtis – vien dėl to, kad tarp jos ir G.Nausėdos besirinksiantys ir dvejosiantys rinkėjai gali pasirinkti ją kaip pirmojo turo laimėtoją, tegu ir simbolinę.
Tarp tokių balsuotojų gali būti ne tik dalis G.Nausėdos gerbėjų ar neapsisprendusių rinkėjų, bet ir buvę S.Skvernelio rėmėjai, kuriems buvo kartojama mintis, kad didžiausias blogis – juos nuskurdinę bankai.
Neatmestina, kad I.Šimonytę paremti gali ir bręstant galimą naują valdžios dėlionę pajutę kai kurie socialdemokratų ir jų kandidato Vytenio Andriukaičio rėmėjai.
Tačiau tai greičiausiai ir yra visas I.Šimonytės rezervas. Juk sunku įsivaizduoti, kad už ją gali balsuoti daugelis Naglio Puteikio, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko, Valentino Mazuronio ar Valdemaro Tomaševskio gerbėjų.
Aišku, tokie rinkėjai vargiai rinksis ir G.Nausėdą, į kurį jie šnairuoja ne mažiau nei į I.Šimonytę.
Tuo metu daugelis V.Andriukaičio ar S.Skvernelio rėmėjų turėtų stipriau linkti į G.Nausėdos pusę.
Taigi pastarasis turi daug didesnių rinkėjų rezervų nei jo varžovė. Tačiau pagrindinis jo rūpestis ir galvos skausmas – būtent rėmėjų mobilizacija ir motyvavimas ateiti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
Neatmestina, kad G.Nausėda gali imtis tos pačios strategijos kaip ir valstiečiai – ne tik kritikuoti dešiniuosius, jų kandidatę, bet ir pradėti gąsdinti rinkėjus konservatorių atėjimu į valdžią.
Taip šis kandidatas galbūt pasiektų, kad antrajame ture už jį balsuotų tie, kurie yra ne už jį, bet prieš I.Šimonytę ir konservatorius.
Bet kokiu atveju G.Nausėdai reikia stengtis, kad į antrąjį turą ateitų kuo daugiau rinkėjų, kurie nusvertų konservatorių ir dalies liberalų, tvirtai pasirinkusių I.Šimonytę, gvardiją, dalyvausiančią rinkimuose netgi lyjant akmenimis.
Buvo sulaukęs perspėjimo
Į rinkimų finalą tikėjosi patekti ir S.Skvernelis. Nors visuomenės nuomonės apklausos premjerui ilgą laiką nebuvo palankios, jis savo pralaimėjimu, atrodo, patikėjo ne iš karto.
Iki tol premjero komanda įnirtingai puolė G.Nausėdą, manydama, kad antrajame rinkimų ture S.Skverneliui bus vieni juokai I.Šimonytę pastumti į šalį.
Vis dėlto šie rinkimai patvirtino, kad siekti prezidento posto būnant premjeru – nelengva užduotis. Turbūt ne veltui iki šiol to niekas nebandė.
Valdančiųjų kritikai tvirtina, kad valstiečiai – ne Dievo dovana Lietuvai. Ko gero, ši Vyriausybė klaidų yra padariusi apsčiai, bet S.Skvernelį, kaip rodo įvairios apklausos, žmonės vis dėlto yra linkę matyti premjero poste.
Didesnių nei premjero postas ambicijų turėjusiam politikui, regis, itin pakenkė praėjusių metų pabaigoje surengtas mokytojų streikas, kai buvo šturmuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Nors S.Skvernelis šią nesėkmę bandė glaistyti iš karto atleidęs tris ministrus, reanimuoti anksčiau turėtų reitingų jam nepavyko. „Žydrą prezidento rinkimų svajonę jam galima padėti į šalį“, – premjero ambicijas tada daužė politologai.
Bet perspėjimo signalų politikas neišgirdo ir užsiropštė ant Rusnės estakados pranešti apie žygį į S.Daukanto aikštę. Žmonių labiau nepalankiai nei palankiai vertinamas S.Skvernelis ėmė svaidyti žaibus į prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau šis karas jam nedavė jokios naudos.
Nepadėjo ir įtakingi merai
Kokios dar S.Skvernelio pralaimėjimo priežastys? Aišku, didžiulė konkurencija rinkėjų stovykloje, kurioje balsus medžiojo ir V.Andriukaitis, ir A.Juozaitis, ir M.Puidokas, ir N.Puteikis.
Pastarasis prieš pat rinkimus agitavo nebalsuoti už G.Nausėdą, tačiau galima spėti, kad šis piruetas galbūt galėjo labiau padėti I.Šimonytei nei S.Skverneliui, jei iš viso kam nors padėjo.
Atrodo, kad premjerui naudos nedavė ir deklaruota merų V.Matijošaičio bei Ričardo Malinausko parama. Kaune užtikrintai pirmavo I.Šimonytė, o Druskininkuose didžiąją balsų dalį susišlavė G.Nausėda.
Beje, varguomenei atstovaujančiam buvusiam policininkui finansininkai nosį nušluostė ne tik didžiuosiuose miestuose, bet mažesnėse savivaldybėse.
Juokas juokais, bet kas gali paneigti, kad rinkėjai, tarp kurių turbūt nemažai yra ir stikliuko mėgėjų, šiuose rinkimuose galėjo atkeršyti valstiečiams, tarkime, už sutrumpintas prekybos alkoholiu valandas?
Ar lošėjas turi kitą planą?
Vis dėlto S.Skvernelis turėjo šansą prasiveržti į antrąjį turą. Turbūt net galima teigti, kad tai jam sutrukdė ne kas kitas, o valstiečių vedlys.
Nors pats S.Skvernelis kalba, jog prieš pat rinkimus nuskambėję R.Karbauskio ultimatumai, kad premjero nesėkmės atveju valstiečiai pasitrauks iš valdžios, galėjo neturėti didelės įtakos žmonių pasirinkimui sekmadienį, galima daryti ir kitokią prielaidą.
Praėjusią savaitę skelbta paskutinė visuomenės nuomonės apklausa rodė, kad trijų pagrindinių rinkimų favoritų galimybės patekti į antrąjį turą buvo beveik išsilyginusios.
Ilgą laiką nuo G.Nausėdos ir I.Šimonytės atsilikinėjęs premjeras šioje apklausoje jau buvo grėsmingai priartėjęs prie pagrindinių savo varžovų.
Bet ši apklausa buvo atliekama dar prieš R.Karbauskio grasinimus, todėl neatmestina, kad jo siunčiamus signalus rinkėjai galėjo įvertinti visiškai kitaip, nei tikėtasi.
Ar šaškėmis žaidžiantis ir todėl strateginiu mąstymu besigiriantis R.Karbauskis nenumatė šios rizikos? Žinoma, jis galėjo neįvertinti, kad lazda turi du galus.
Bet gali būti, jog valstiečių lyderis turi kažkokį kitą veiksmų planą, kurio dar viešai neįvardijo. O galbūt šaškes iškeitė į kur kas azartiškesnį pokerį?
Nebus itin paklausi prekė
Bet kokiu atveju vakar valstiečių tandemas, ėmęs svaidytis tarpusavyje žaibais, dar labiau sustiprino įtarimą, jog tarp R.Karbauskio ir S.Skvernelio yra perbėgusi juoda katė.
Bet ar šis pralaimėjimo įkaitintas konfliktas gali virsti tikromis skyrybomis ir kaip pasielgs rinkėjų antausio sulaukęs S.Skvernelis?
Žinoma, rinkimų naktį ašarą išspaudusio politiko širdį turėjo pakutenti vakarykščiai G.Nausėdos ir I.Šimonytės žodžiai, jog dabartinis premjeras galėtų ir turėtų pasilikti poste.
Bet aiškią žinutę, kad trauksis iš šio posto, rinkėjams pasiuntusiam Vyriausybės vadovui greičiausiai tai būtų krachas.
S.Skvernelis, jeigu projektuoja tolesnę savo politinę karjerą, o greičiausiai apie tai jis turėtų galvoti, puikiai supranta, kad per prievartą mielas nebūsi.
Pasilikęs premjero poste jis dar daugiau kaip metus išliktų svarbus ir įtakingas asmuo Lietuvoje. Bet kas toliau?
Ko gero, per būsimus Seimo rinkimus S.Skvernelis politiniame aukcione nebus tokia paklausi prekė, kokia buvo 2016-aisiais, kai dėl jo pešėsi net kelios partijos.
Susvyravo net ir Naisiai
Rinkimų naktį S.Skvernelis užsiminė, kad gali bandyti laimę kituose prezidento rinkimuose. Taigi turbūt logiška, jog premjerui dabar geriausia laikytis žodžio – atsitraukti ir galimo antrojo šanso laukti būnant opozicijoje.
Galbūt S.Skverneliui būtų naudinga kurį laiką iš šalies stebėti, kaip paties R.Karbauskio sukeltų bangų blaškomas valstiečių laivas gali imti grimzti į dugną.
Kad toks scenarijus įmanomas, rodo ne tik žlugęs R.Karbauskio prastumtas populistinis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, bet ir balsavimas Naisiuose. Netgi ten rinkėjai nepakluso valstiečių vedlio komandai.
Gal S.Skvernelis po kurio laiko galėtų tapti šios partijos gelbėtoju? Bet valstiečiai šiuo metu neturi kuo pakeisti R.Karbauskio.
Žinoma, ilgainiui padėtis gali keistis – plaukti kas valandą kursą keičiančiame laive pernelyg rizikinga gali pasirodyti net patiems ištvermingiausiems valstiečiams.
Pirmasis turas atsijojo kandidatus
Prezidento rinkimuose gegužės 12-ąją rungėsi devyni kandidatai.
Pirmąjį rinkimų turą laimėjo I.Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų.
Antrąją vietą užėmęs G.Nausėda atsiliko tik kiek daugiau kaip 2,5 tūkst. balsų – už jį balsavo 30,93 proc. rinkėjų.
Trečiojoje vietoje likęs S.Skvernelis gerokai atsiliko – 19,67 proc. balsų.
Toliau išsirikiavo V.Andriukaitis (4,79 proc.), A.Juozaitis (4,69 proc.), V.Tomaševskis (3,99 proc.), M.Puidokas (2,58 proc.), N.Puteikis (0,79 proc.), V.Mazuronis (0,65 proc.).
Rinkimuose dalyvavo 56,85 proc. turinčių teisę balsuoti piliečių. Šiuo metu į rinkėjų sąrašus įtraukti 2 472 000 asmenų.
Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame susirungs I.Šimonytė ir G.Nausėda, bus surengtas gegužės 26-ąją. Tą pačią dieną vyks ir rinkimai į Europos Parlamentą.
Referendumuose pritrūko balsų
Kartu su prezidento rinkimais vyko du referendumai – dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo priėmus kitos šalies pilietybę ir dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121. Tačiau abu jie buvo nesėkmingi.
Referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 1 291 947 (52,58 proc.) rinkėjai. Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71,78 proc. balsavusių).
Tačiau kad šis straipsnis būtų pakeistas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė į rinkimų sąrašus įtrauktų piliečių – 1 236 000. Šiuo metu rinkėjų sąrašuose yra 2 472 000 asmenų.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko, nes jame dalyvavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių – 1 160 862 (47,25 proc.). Už tai, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius, balsavo 73,70 proc. rinkėjų, prieš – 23,07 proc.
Šis referendumas būtų pavykęs, jei piliečių aktyvumas būtų siekęs 50 proc. visų rinkėjų, o klausimui būtų pritarę daugiau nei pusė balsuojant dalyvavusių asmenų.
