Dėlioja, kuriam pavyks apžavėti S. Skvernelio rinkėjus: priminė ir akis badantį paradoksą

Pirmajame prezidento rinkimų ture liko antras, bet turi daugiausia šansų laimėti antrajame. Tai galima pasakyti apie nepartinį išeivį iš bankų sistemos G.Nausėdą, kuris sekmadienį tik 3935 rinkėjų balsais atsiliko nuo nepartinės konservatorių kandidatės I.Šimonytės.

Aštriausia dilema: kuriam pavyks apžavėti S. Skvernelio rinkėjus ir gauti jų balsus?<br>Lrytas.lt koliažas
Aštriausia dilema: kuriam pavyks apžavėti S. Skvernelio rinkėjus ir gauti jų balsus?<br>Lrytas.lt koliažas
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>Lrytas.lt montažas
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>Lrytas.lt montažas
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>lrytas.lt montažas.
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>lrytas.lt montažas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-05-15 10:42, atnaujinta 2019-05-15 11:26

Vis dėlto net jei pastaruoju metu ėmęs buksuoti G.Nausėda neįgaus naujo kvėpavimo ar neįjungs aukštesnės pavaros, jo galimybės laimėti prezidento postą realesnės.

Pagrindinė priežastis – ekonomistas gali tikėtis, jog jį parems daugiau rinkėjų, kurie pirmajame ture balsavo už kitus kandidatus.

Tiesa, ir I.Šimonytė pirmajame ture daugelio rinkėjų akyse sugebėjo sukurti nepartinės, nepriklausomos kandidatės, specialistės, nesusijusios nei su partijomis, nei su tradicine politika, įvaizdį. Tokį pat, koks kelią į reitingų viršūnes nutiesė ir G.Nausėdai.

Tačiau kad ir kiek puoselėtų šį įvaizdį Seimo narė, daugelis prisimins ir už jos nugaros stūkstančią partiją.

Būtent konservatorių, taip pat dalis liberalų gerbėjų labiausiai nulems I.Šimonytės sėkmę. Prie jų gali prisidėti ir kai kurie valstiečių rėmėjai.

Antai net Seimo pirmininkas V.Pranckietis paskelbė balsuosiąs už ją. Gali būti, kad I.Šimonytę taip pat parems, pavyzdžiui, dalis socialdemokratų.

Žinoma, jei G.Nausėda pridarys klaidų ar prisnūs lemiamame trasos ruože, gali vėl per plauką pralaimėti.

Vienas didžiausių nežinomųjų – kaip elgsis viso vadinamojo antrojo ešelono kandidatų rėmėjai, kuriems tiek I.Šimonytė, tiek G.Nausėda yra dvi to paties blogio pusės.

Šių piliečių remti kandidatai savo tikslus daugiau arba mažiau pasiekė. Tarkime, V.Mazuronis ir V.Tomaševskis pasireklamavo prieš Europarlamento rinkimus, V.Andriukaitis, M.Puidokas, N.Puteikis, A.Juozaitis pasitikrino savo politinį kapitalą.

Antai M.Puidokas ir A.Juozaitis paskelbė kursiantys savo partijas, eurokomisaras V.Andriukaitis – grįšiąs į vidaus politiką.

Tik ar jiems patiems svarbu, kur nukeliaus į jų politinius žaidimus įtrauktų rinkėjų balsai?

Žvelgiant į antrojo prezidento rinkimų turo ūkanas negalima neįvertinti ir kitų su pirmuoju turu susijusių skaičių. Tai – dviejų referendumų rezultatai.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo galimybės įvyko – jame dalyvavo per 52,5 proc. visų rinkėjų. Tačiau nepaisant triuškinančio kone 72 proc. „už“ tokią galimybę bendras balsų skaičius buvo mažesnis, nei reikalauja Konstitucija.

Neabejotinai „už“ rinkėjai pasisakė ir kitame referendume – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Tam pritarė 73,7 proc. jame dalyvavusių rinkėjų.

Bet referendume dalyvavo per mažai – tik 47,2 proc. – balsavimo teisę turinčių piliečių. Daugelis jų tiesiog neėmė šio referendumo biuletenių.

Galima įžvelgti ne vieną priežastį, kodėl žlugo abu referendumai.

Bene svarbiausia – tiek vienu, tiek kitu klausimu politikai patys paskendo savo pačių žaidimuose ir manipuliacijose. Dėl to pasirengimas referendumams smarkiai užsitęsė, o net formaliai prasidėjusi jų kampanija buvo iš esmės nepastebima.

Negana to, rinkėjams buvo pateiktos painios ir neaiškios formuluotės, ypač referendume dėl pilietybės.

Tuo metu neigiamą požiūrį į referendumą dėl Seimo narių mažinimo itin ryškiai demonstravo įvairūs politikai, protestuodami prieš šį klausimą stūmusius valdančiuosius valstiečius, kurie tikėjosi, kad tai padės jų kandidatui premjerui S.Skverneliui prezidento rinkimuose.

Referendumą, kaip valstiečių žaidimą, viešai įvertino ir prezidentė D.Grybauskaitė. Balsavusi iš anksto ji ne tik demonstratyviai neėmė biuletenio, bet ir viešai sumaišė referendumą su žemėmis.

Akivaizdu, kad toks šalies vadovės elgesys turėjo įtakos nemažai daliai rinkėjų.

Savo politines pozicijas ar simpatijas su antipatijomis D.Grybauskaitė be didelių ceremonijų yra demonstravusi ir anksčiau. Ypač rėžė akis jos atvira agitacija už Vilniaus merą R.Šimašių ir prieš jo varžovą A.Zuoką antrojo savivaldos rinkimų turo sostinėje dieną.

Jokių nemalonumų, išskyrus pagrįstą oponentų kritiką, prezidentė dėl to niekuomet nepatyrė, nors ir buvo skundžiama rinkimų prievaizdams.

Šįkart D.Grybauskaitė susilaikė nuo atviros agitacijos prezidento rinkimuose, tačiau ji ir nebuvo reikalinga. Prezidentės požiūrį į valstiečius ar S.Skvernelį, dėl ko jai labiausiai tinkami yra I.Šimonytė ir G.Nausėda, dauguma jos rėmėjų žino ir taip.

Bet kodėl D.Grybauskaitė balsavo iš anksto? Ar ne todėl, kad būtų dar labiau apsaugota nuo galimų nemalonumų ir turėtų dar laisvesnį liežuvį įvairiems politiniams pareiškimams?

Juk per kiekvienus rinkimus akis bado paradoksas: bet kokia agitacija draudžiama dieną prieš rinkimus ir jų dieną, o per vykstantį balsavimą iš anksto visi gali kalbėti ir daryti beveik ką nori.

Šis faktas rėžia akį, nes vis daugiau rinkėjų balsuoja iš anksto. Per šiuos rinkimus tokių buvo daugiau nei 10 procentų.

Žodžiu, vėl pasitvirtino sena mūsų jaunos demokratijos taisyklė – per kiekvienus rinkimus atsiveria jų reglamentavimo spragos.

Tokios, kurias, regis, jau seniai turėjo užlopyti įstatymų leidėjai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl lenkai išpylė ukrainietiškus grūdus?